Mažųjų aludarių įsitikinimu, tai ne kas kita kaip konkurencinė didžiųjų aludarių kova su mažaisiais bravorais, gaminančiais tikrą alų, rašoma UAB „Gyvas alus“ išplatintame pranešime spaudai.
„Ne paslaptis, kad pastaruoju metu būtent mažųjų aludarių gaminamas alus užima vis didesnę rinkos dalį ne tik Lietuvoje, bet ir kituose alaus mėgėjų kraštuose. Tačiau jokioje kitoje šalyje nebuvo imtasi tokių drastiškų priemonių uždraudžiant alaus išskirtinumui pabrėžti vartojamus žodžius „gyvas“ ir „šviežias“. Tai panašu į lobistinę ir nesąžiningą didžiųjų aludarių veiklą. Gaila, kad tokie procesai įmanomi Lietuvoje“, – sako „Gyvo alaus“ krautuvėlių tinklo vadovas Domantas Vizbaras.
Kaip teigia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Kontrolės skyrius, tokia informacija, kad alus yra ar gali būti naudingas, sveikas, gaivinantis, gydantis ir pan., neatitinka teisingos reklamos reikalavimų ir yra netiesa.
D.Vizbaro teigimu, mažųjų aludarių gaminamas gyvas alus turi visų B grupės ir nemažai kitų vitaminų, kurių pusė dingsta alų pasterizavus. Be to, tikras alus neturi nei riebalų, nei cholesterolio.
Aukštaitijos regione aludarystė perduodama iš kartos į kartą. Daugelyje mažųjų bravorų dar ir šiomis dienomis dirba aludariai, kuriuos šio amato išmokė jų seneliai ir tėvai. Todėl, pasak mažųjų bravorų aludarių, palyginti su pasterizuotu alumi, gyvas alus turi gerokai daugiau gerųjų savybių.
Gyvą alų paprastai gamina mažos daryklos. Jose alus verdamas natūraliai, jo rūgimas neskatinamas jokiais priedais. Toks alus išsilaiko gerokai trumpiau nei pasterizuotas, tačiau šis gėrimas vertinamas ir už tai, kad jis mažiau sotus, neapsunkina skrandžio. Svarbi ir pateikimo temperatūra – ji turi būti ne didesnė kaip 7–8 laipsniai. Šaltesnis alus neatskleidžia visų skonio savybių, šiltesnis prasčiau malšina troškulį, rašoma įmonės išplatintame pranešime spaudai.
