TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Mėgindami kištis į ikiteisminius tyrimus, politikai rizikuoja pažeisti Konstituciją

Lietuvos Konstitucija
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Lietuvos Konstitucija
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Vos prasidėjus ikiteisminiam tyrimui dėl galbūt slaptos informacijos paviešinimo, į prezidentūrą iškviesta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovybė. Apie ką kalbėta, nežinia. Lieka tikėtis, kad prezidentė netardė apie radinius, paimtus per kratas pas pavaldinę.

STT pareigūnas sakė, kad tyrimas vykdomas pagal įstatymus, tačiau atsiprašė.

„Asmeniškai aš iš tikrųjų norėčiau atsiprašyti žurnalistų, kurie galbūt neteisingai buvo informuoti arba mūsų atlikti veiksmai sukėlė šią reakciją“, – atsiprašė STT direktoriaus pavaduotojas Žydrūnas Bartkus.

Prezidentė skubiai ėmėsi įstatymų pataisų iniciatyvos, tačiau jos siūlymus Seimas sviedė į tolimiausią kampą, žurnalistus ginti pasišovė antroji valstybės ponia. Seimo valdyba pavedė Kriminalinės žvalgybos parlamentinei kontrolės komisijai ištirti pareigūnų veiksmus, tačiau Seimo pirmininkė šį pavedimą peradresavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Greičiausiai dėl to, kad Darbo partijos lyderei L.Graužinienei artimesnis parlamentinis komitetas, kuriam vadovauja Darbo partijos kandidatu į prezidentus nominuotas Artūras Paulauskas, o komisijai – socialdemokratas Darius Petrošius.

Seimo komiteto pirmininkas peržengia jam Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus ir netiesiogiai bando administruoti prokuroro veiklą“, – aiškina M.Romerio universiteto profesorius V.Sinkevičius.

Vos pradėjęs tyrimą, potencialus Dalios Grybauskaitės konkurentas A.Paulauskas užsipuolė prokurorus, kad šie neva vilkina tyrimą, nepareiškia įtarimų, nors ir žino, kas nutekino slaptą informaciją. Konstitucinės teisės ekspertas ragina politikus taip nesielgti.

„Šiuo atveju Seimo komiteto pirmininkas peržengia jam Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus ir netiesiogiai bando administruoti prokuroro veiklą“, – aiškina M.Romerio universiteto profesorius dr. Vytautas Sinkevičius.

A.Paulausko vadovaujamas komitetas jau ištardė pareigūnus, tačiau grupei parlamentarų to negana. Jie užsigeidė viešame posėdyje iškvosti saugumą ir prokuratūrą. Tačiau šie iš septynių pateiktų klausimų tegalėjo atsakyti vos į vieną kitą.

„Dėl pirmojo klausimo galėčiau tik tiek atsakyti, kad žinau tiek, kiek yra spaudoje.[...] Ketvirtas, penktas, šeštas ir septintas klausimai... Irgi faktiškai nieko nežinau ir, be to, tai yra ikiteisminio tyrimo medžiaga. Negalėčiau nieko komentuoti. Deja, galiu tik tai tiek trumpai atsakyti“, – apgailestavo Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina.

„Pone Grina, prašome pasakyti, ar Valstybės saugumo departamento pareigūnai pateikė pažymą prezidentės vyriausiajai patarėjai Daivai Ulbinaitei?“, – G.Grinos klausė Seimo narys Valdas Vasiliauskas.

„Deja, dėl ikiteisminio tyrimo aš negaliu į jį atsakyti“, – nešnekus tebebuvo Valstybės saugumo departamento vadovas G.Grina.

„Nežinau, nieko nežinau, nieko nežinau“... Klausimas: o ką žinote?“, – neištvėrė Seimo narys Povilas Gylys.

„Kadangi klausimas buvo, ko aš nežinau ar [ką] žinau, tai galiu pasakyti labai aiškiai, ko aš nežinau. Buvo užduoti klausimai, tai [į juos atsakau, kad] aš nežinau, kada valstybės vadovė kviečiasi kokį vadovą. Šito aš nežinau, niekas man apie tai nepraneša. Kitas dalykas, aš taip pat nežinau, ką valstybės vadovė kitiems vadovams nurodinėja“, – aiškino Valstybės saugumo departamento vadovas G.Grina.

Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas sako, kad parlamentas taip kėsinasi įsiterpti į konkretų ikiteisminį tyrimą, visiškai užmiršdamas, kad pagal Konstituciją ikiteisminiam tyrimui vadovauja prokuroras. Vykdydamas šias funkcijas jis klauso tik įstatymo. Tyrimo duomenys iki nagrinėjimo teisme neskelbtini. Tik prokuroras gali spręsti, kiek ir ką atskleisti.

„Nei Seimo valdyba, nei Seimo komitetas, nei visas Seimas pagal Konstituciją neturi įgaliojimų kviesti prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną ir reikalauti atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenų. Konstitucija Seimui tai draudžia“, – dėstė M.Romerio universiteto profesorius dr. V.Sinkevičius.

Nei Seimo valdyba, nei Seimo komitetas, nei visas Seimas pagal Konstituciją neturi įgaliojimų kviesti prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną ir reikalauti atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenų. Konstitucija Seimui tai draudžia.

Politologas sako, kad dvi svarbiausios valstybės institucijos nuolat mėgina raumenų tvirtumą, tačiau visuomenė turi reaguoti, kai į šį procesą bandoma įtraukti jėgos struktūras.

„Pareigūnai turėtų būti ypatingai neutralūs santykiuose su politikais, nes politikai ateina ir išeina, o tie pareigūnai lieka ir dirba mūsų valstybei. Jeigu tie laikinieji politikai (o jie tikrai visi laikini), siekdami momentinės naudos, spaus tarnybas, ypač, specialiąsias tarnybas, jėgos struktūras, čia jau reikia skambinti pavojaus varpais. Pilietinė visuomenė turėtų į tą dalyką skausmingai reaguoti“, – įspėjo politologas Vytautas Dumbliauskas.

Pastaruoju metu dėl noro tampyti už virvučių generalinį prokurorą kaunasi Seimas ir prezidentūra. Seimas siekia surasti būdų, kaip priversti prezidentę atleisti generalinį prokurorą, jei parlamentas nepritaria metinei Prokuratūros veiklos ataskaitai. Šią savaitę šalies vadovė grąžino Seimui tai numatančią įstatymo pataisą ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Anot prezidentės, tokie įstatymai sudarytų prielaidas anksčiau laiko ir be aiškių argumentų atleisti neįtikusį prokuratūros vadovą, manipuliuoti juo.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie 15min