Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 11d. 23:54

Merais siekia tapti 14 Seimo narių

Vyriausybės valanda Seime
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Seime

Prieš porą metų į Seimą išrinkti kai kurie parlamentarai, daugiausia išrinkti vienmandatėse apygardose, siekia dalyvauti ir merų rinkimuose. Iškovojus šį postą, vietoj jų į parlamentą būtų rengiami nauji rinkimai. Politologai teigia, kad parlamentarai taip elgiasi dėl įvairių išskaičiavimų.

Jau mažiau nei po 2 mėnesių vyksiančių savivaldos rinkimų 60 šalies savivaldybių prisieks išrinkti tarybos nariai ir bus inauguruoti merai. Sostinėje pirmasis iškilmingas savivaldybės tarybos posėdis paprastai rengiamas miesto rotušėje. Joje išskirtinės progos laukiančios mero regalijos – pagarbos ženklas. Visoje Lietuvoje šiuose rinkimuose tokios garbės siekia apie 500 kandidatų į merus, tarp jų – ir 14 parlamentarų. Iš jų net 10 rinkti vienmandatėse apygardose.

Mero posto siekia net 5 vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo Valstiečių žaliųjų frakcijos nariai: Bronius Markauskas, Kęstutis Mažeika, Naglis Puteikis, Valerijus Simulikas ir Virginijus Sinkevičius. 3 Liberalų sąjūdžio parlamentarai, iš jų Ričardas Juška ir Vitalijus Gailius išrinkti vienmandatėse apygardose. Iš 2 merais norinčių būti Tėvynės sąjungos parlamentarų vienmandatininkas – Dainius Kreivys. Į merus pretenduoja 2 Lenkų rinkimų akcijos parlamentarai. Tvarkos ir teisingumo – Remigijus Žemaitaitis, bei mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys – išrinkti vienmandatėse apygardose.

Jeigu visose 10 vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai iškovotų pergalę mero rinkimuose, tose apygardose turėtų būti organizuojami rinkimai į Seimą.

„Vyriausiosios rinkimų komisijos preliminariais skaičiavimais toks rinkimų organizavimas kainuotų ne mažiau kaip 1 mln. eurų. Negalime mes apriboti išrinktam, pareigas einančiam asmeniui dalyvauti kituose rinkimuose. Per didelis apribojimas ir prieštarautų tiek ir vietos, tiek ir tarptautiniams teisės aktams“, – sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Daugiamandatėse apygardose į Seimą išrinktus, tačiau savivaldos ar Europos Parlamento rinkimuose laimėjusius parlamentarus pakeistų partijų rinkimų sąrašų eilėje esantys kolegos.

Politologai sako, kad yra keletas priežasčių, kodėl parlamentarai siekia dalyvauti rinkimuose į merus.

„Viena iš jų yra labai paprasta: jie tiesiog kitaip mato savo funkcijas ir matyt nepatenkina tos funkcijos, kurios yra Seime. Dalis iš jų ženklina rinkiminius sąrašus, rinkiminius komitetus ir tokiu būdu pritraukia rinkėjus. Jie dirba savo draugams, kolegoms, partiniams bičiuliams. Tokiu būdu organizuodami rinkimus aplink save, nes jie yra žinomesni, treti tiesiog avantiūristiškai šokinėja nuo kėdės prie kėdės“, – kalbėjo VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius dr. Lauras Bielinis.

„Kai akivaizdu, jog partijoje nėra žmonių, tai rinkėjui turėtų būti kaip signalas, kad jeigu tokie žmonės eina, nuo tokios partijos reikia laikytis kuo toliau, nes tai tiesiog partija, kuri neturi žmonių, o jei neturi žmonių vadinasi turi kažkokių problemų. Rinkėjas teneapsigauna, greičiausia tie žmonės nedirbs tarybose, o tik reikalingi, paprastai sakant, mulkinti rinkėją“, – teigė VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentas dr. Bernaras Ivanovas.

Vienas mero posto siekiančiųjų „valstiečių“ atstovas Virginijus Sinkevičius – ne tik Seimo narys, bet dar ir Ūkio ministras.

Lrt.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Ekspertai pataria
Gerumu dalintis gera

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Parašykite atsiliepimą apie 15min