Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Meteorologas: jūsų nosiai gali būti 15 laipsnių šilčiau nei kojoms

Sniegas Vilniuje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Sniegas Vilniuje
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Per speigą nosiai gali būti net 15 laipsnių šilčiau nei kojoms – giedrą žiemos dieną neretai kojos šąla labiau, LRT RADIJUI sako Biržų meteorologijos stoties vadovas Bronius Medinis. Būtent todėl, juokauja jis, meteorologo klausiant, kokia temperatūra, reikia patikslinti, apie kokią temperatūrą kalbama. Tačiau tai tik vienas iš meteorologų darbo niuansų.

Žiemos buvo netikusios ir prieš 40 metų

Biržų meteorologijos stoties viršininkas Bronius Medinis orus stebi jau nei daug, nei mažai: „Kai buvau penktokas, pradėjau tokius gamtinius stebėjimus atlikti. Taip ir užsisėdėjau. Kitąmet jau sulauksime keturių dešimčių.“

Nedideliame kambarėlyje stovi darbo stalas, kelios kėdės, kompiuteris. Ant stalo taip pat padėti keli mokykliniai sąsiuviniai, ant kurių aiškiai matosi tvarkinga vaikiška rašysena ir užrašyti metai – 1971 m.

„Scanpix“/AP nuotr./Sniegas
„Scanpix“/AP nuotr./Sniegas

„Sakome, kad dabar žiemos netikusios, bet tai nėra kažkas naujo. 1971 m. esu užrašęs, kad lapkričio 21 d. užšalo ramios upių vietos, kai kur buvo galima eiti per ledą. Mėnesio pabaigoje pradėjo tirpti sniegas, o gruodžio mėnesį, gruodžio 16 d., smarkiai tirpo sniegas ir jau gruodžio 23 d. jo visai nebuvo. Nieko naujo, nors jau praėjo daugiau kaip 40 metų“, – sako B. Medinis.

Paklaustas, kuo vaikystėje taip patraukė gamtos stebėjimas, ponas Bronius atsako, kad tiesiog iš pradžių buvo įdomu stebėti gamtos pokyčius bėgant metams ir, pavyzdžiui, patikslinti, dėl orų besiginčijančius kaimynus.

Būna paradoksų – dirbu prie popierių, paklausia, kokia šiandien temperatūra, o aš nežinau, – juokiasi B. Medinis.

„[...] Tiesiog buvau vienkiemio vaikas ir dar vienturtis. Gyvenimas vidury laukų buvo susietas su gamta. Pradėjau stebėti ir tęsiu iki šiol. Dabar būna daugiau administracinio darbo, kas kone trukdo. Beveik nebėra laiko iš tikrųjų į tą gamtą pasižiūrėti. Būna paradoksų – dirbu prie popierių, paklausia, kokia šiandien temperatūra, o aš nežinau“, – juokiasi B. Medinis.

Jis mokyklinius stebėjimus tęsė iki vienuoliktos klasės, kol baigė mokyklą. Vėliau savo pomėgį pavertė darbu – stebėtoju (būtent taip ir vadinami klimato pokyčius fiksuojantys meteorologai) dirbo Dotnuvos akademijoje. Ten esančioje agrometeorologijos stotyje išdirbo aštuonerius metus, kol Biržuose atsirado laisva vieta ir ponas Bronius buvo perkeltas dirbti į šią stotį.

„Perkėlė arčiau namų. Pats esu iš čia kilęs, visai prie Latvijos sienos yra toks miestukas – Nemunėlio Radviliškis. Ten mokiausi. Beje, viena kolegė baigė būtent tą pačią mokyklą tik truputį vėliau – sinoptikė Teresė Kaunienė. Labai daug kažkodėl iš šiaurės Lietuvos dirba arba klimatologais, arba meteorologais, ypač Vilniaus hidrometeorologijos tarnyboje. Juokaujame, kad labiau į orus dairomės“, – pastebi B. Medinis.

Meteorologų laikrodžiai pasaulyje rodo tą patį laiką

Kaip juokauti nevengiantis B. Medinis sako, jis beveik niekada neišeina iš namų, bet ir neišeina iš darbo. Jo namuose, arba Biržų meteorologijos stotyje, apsilankę žmonės dažniausiai sutrinka pažvelgę į laikrodžius.

„Įėję į mūsų kabinetą atjaunėjate trimis valandomis. Tokį laiką laikrodžiai rodo pas visus pasaulio meteorologus, kad jie nepasiklystų laike. Amerikoje bus 10 val. atsilikęs laikas, o Japonijoje gal jau bus pavakarė ir mes nesusišnekėsime. [...] Tarsi nustatyta tokia meteorologinė para“, – paaiškina B. Medinis.

123rf.com /Astrologinis laikrodis
123rf.com /Astrologinis laikrodis

Anot jo, tokiu būdu lengviau nurodyti tikslų laiką, kada įvyko koks meteorologinis reiškinys. „Mūsų pagrindinis principas – kad laiku ir kiek įmanoma kokybiškesni duomenys pakliūtų visiems sinoptikams. Jei atėjo laikas atlikti matavimus, nors ir akmenys kristų, turime išeiti, užfiksuoti, sugrįžti ir, svarbiausia, laiku perduoti“, – nurodo B. Medinis.

Temperatūrą matuoja net keli termometrai

Biržų meteorologijos stočiai priklauso maždaug hektaro dydžio plotas, kuriame ir atliekami reikalingi matavimai. Iš pirmo žvilgsnio vieta, kur įsikūrusi Biržų meteorologijos stotis, niekuo neišsiskiria iš aplinkos. Miesto pakraštyje, kur įsikūręs nuosavų namų kvartalas, šalia gatvės stovi nedidelis namas. Aplink jį auga augalai ir tik įvažiavus giliau į kiemą atsiveria didelis pievute užžėlęs laukas. Arčiau namo – tvora aptverta aikštelė, o joje stovi įrenginiai, kurie galėtų priminti filmuose apie kosmosą naudojamus prietaisus.

[...] Tik įėjus į aikštelę, pirmiausia atsiduriame prie nedidelio kelių kvadratinių metrų žemės ploto, kur padėti trys termometrai. Jie savo dydžiu kone perpus lenkia mums įprastus termometrus. Prie jų dar įtaisytas ir šviestuvas, nes termometrus reikia patikrinti ir naktį.

„Mes ateiname kas tris valandas. Per tą laiką, kol mūsų čia nebūna, gali būti, kad, pavyzdžiui, temperatūra pakils ir vėl nukris. Atėję to nepamatytume, todėl vienas termometras fiksuoja pačią didžiausią vertę, kol mūsų nėra. Jis užsifiksuoja ant pačios didžiausios temperatūros, kurią pasiekė. Atėję šį termometrą nukrečiame. Kitas termometras atvirkščiai – fiksuoja žemiausią, o dar vienas – momentinę temperatūrą“, – paaiškina B. Medinis.

Lietaus kiekį paskaičiuoti lengviau nei sniego

Kodėl per speigą šąla kojos? Nosiai yra 15 laipsnių šilčiau nei kojoms.

Biržų meteorologijos stotyje termometrai užkasti 5, 10, 15 ir 20 cm gylyje. Jie rodo žemės temperatūrą, o jų duomenys automatiniu būdu keliauja tiesiai į kompiuterius. Dar vienas termometras laikomas 2 cm aukštyje. Jis fiksuoja šalnas, nes žemiausia temperatūra būna būtent kelių centimetrų aukštyje nuo žemės. Pasirodo, oro temperatūra ties maždaug mūsų nosimi ir kojomis gali skirtis drastiškai.

„Moteris skambino ir klausė – kokia temperatūra. Vienas mūsų pokštininkas, budintis meteorologas, jai pasakė – kam jums reikia, ar nosiai, ar kojoms? Ta moteris net supyko – ne juokaukite, o sakykite teisybę. Tai jis pasakė – oro temperatūra, t. y. maždaug 1,5 m aukštyje, siekia 22 laipsnius šalčio, o ant sniego – 32 laipsnius. Todėl mes ir juokaujame. Kodėl per speigą šąla kojos? Nosiai yra 15 laipsnių šilčiau nei kojoms. Šis didžiulis skirtumas būna, kai ramu, giedra ir šalta. Šaltas oras sunkesnis, jis nusileidžia ant sniego“, – teigia B. Medinis.

Aikštelėje, kurioje pristatyta įvairių įrenginių, dėmesį patraukia du tarsi į dangų žiūrintys vazonai. Pasirodo, tai – kritulmačiai. Vienas jų – automatinis, kuris duomenis siunčia tiesiai į kompiuterį. Kiti matavimai atliekami mechaniniu būdu.

„Tai paprasčiausias kibiriukas. Jei lyja lietus, jį kas šešias valandas keičiame. Kabinete yra menzūrėlė su padalomis. Išpylę matome, kiek milimetrų lietaus iškrito. Matuojame net dešimtosiomis milimetro dalimis. Žiemą blogiau – kai prisninga, sniegą reikia ištirpinti ir paversti vandeniu“, – nurodo B. Medinis.

„Fotolia“ nuotr./Termometras
„Fotolia“ nuotr./Termometras

Darbuotojų skaičiavimai – tikslesni už prietaisų

Nors daug kas Biržų meteorologijos stotyje modernizuota ir automatizuota, B. Medinis su kolegomis nepasikliauja vien automatika ir kartu naudoja senus išbandytus klimato matavimo metodus. Kartais net ir moderniausi įrenginiai negali pamatyti to, ką užfiksuoja patyrusio stebėtojo akis.

„Pavyzdžiui, turime lazerinį debesomatį, kuris matuoja debesų aukštį virš žemės. Jis fiksuoja debesis, esančius iki 10 km aukštyje. Į plunksninius debesis atsimuša lazeriukas ir parodo, koks tas aukštis virš žemės paviršiaus. Šie duomenys iš karto siunčiami į kompiuterį, kur juos apdorojame, įtraukiame į telegramą“, – sako B. Medinis.

Jo aiškinimu, vis dėlto šis prietaisas turi trūkumą – nustato tik tiesiai virš jo esančius debesis. Jei pasitaiko debesų plyšys, debesomatis fiksuos, kad yra giedra.

„Plyšys tarp debesų ypač būdingas kamuoliniams debesims, debesys susitelkia šone, todėl virš aparato nieko nėra ir jis rodo giedrą dangų, o mes jau iš savo patyrimo pagal debesų rūšį, jų evoliucionavimą duodame parodymus“, – tvirtina B. Medinis.

Užfiksuoti žaibus svarbu ir draudimo bendrovėms

Oro, dirvos temperatūrą, kritulių kiekį, debesų aukštį, rasos buvimo laiką, sniego storį, saulės tiesioginius spindulius, žaibus ar lijundrą fiksuojančių įrenginių duomenys tikrai nėra reikalingi vien tik sinoptikams. Kas dar naudojasi labai specifiniais duomenimis?

„Labai daug pažymų, užklausimų ateina iš prokuratūros, policijos, kitaip sakant, iš teisėsaugos, kai įvyksta avarijos ar netgi vagystės ir reikia atsekti, kada pasnigo, kada pėdos atsirado“, – sako B. Medinis.

Labai daug pažymų, užklausimų ateina iš prokuratūros, policijos, kitaip sakant, iš teisėsaugos, kai įvyksta avarijos ar netgi vagystės ir reikia atsekti, kada pasnigo, kada pėdos atsirado.

Biržų meteorologijos stotis išskirtinė ir tuo, kad turi prietaisą, 200 km spinduliu fiksuojantį žaibų iškrovas. Tokį žaibų iškrovas fiksuojantį prietaisą be Biržų turi dar dvi meteorologijos stotys Lietuvoje. Prietaisu fiksuojami duomenys keliauja tiesiai į kompiuterius. Ten specialioje sistemoje galima matyti, kur ir kada trenkė žaibas.

„Tai svarbu lėktuvams. Be to, sinoptikai gali prognozuoti, kaip slenka frontai, kaip formuojasi perkūnijos ir audros. Tai žinoti poreikis kyla ir draudimo kompanijoms, kai audros pridaro nuostolių. Tikrai labai gerai, kai viskas užfiksuota. Pavyzdžiui, žmogus sako – užvakar po pietų trenkė žaibas ir sudegino mano aparatūrą, kompiuterius ar dar ką nors. Galime pagal vietą pasakyti, kad tikrai, toje vietoje žaibas trenkė 14:30 val. Žmogus tiesiog turi pagrindimą, kad jam padengtų nuostolius“, – tvirtina B. Medinis.

Į užsienį iš Lietuvos siunčiami septynių stočių duomenys

Name, kuriame dirba ir gyvena B. Medinis, įrengta ir Biržų meteorologijos stotis. Iš 20 Lietuvoje veikiančių meteorologijos stočių, septynios yra išskirtinės svarbos.

„Mes, Biržai, galime pasididžiuoti. Geografiškai susiklostė, kad esame šiauriausias Lietuvos taškas, todėl mūsų duomenys lieka ne tik Lietuvoje, bet ir keliauja į pasaulinius centrus. Mums reikia dirbti labai atsakingai, kruopščiai, atidžiai, kad viskas būtų apskaičiuota dešimtųjų tikslumu“, – tikina pašnekovas.

Biržų stoties meteorologiniai duomenys kas kelias valandas perduodami Vilniui, o tuomet visų septynių – Biržų, Vilniaus, Kauno, Utenos, Laukuvos, Šiaulių ir Klaipėdos – stočių duomenys iškeliauja į užsienį. Viskas atrodytų ne taip ir sudėtinga – juk dalis duomenų automatiškai patenka į stebėtojų kompiuterį, tačiau stebėtojai telegramas turi papildyti rankiniu būdu užfiksuotais duomenimis ir, žinoma, įprastą mums tekstą paversti skaičių kodais. Visa tai padaryti kaskart tenka vos per keletą minučių.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Biržai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Biržai

„Jeigu kartais dėl kokių nors techninių kliūčių tiesiog vėluojame, jau devinta minutė po lyginės valandos, operatoriai iš karto klausia – kur jūs dingote, mes negalime viso bloko išsiųsti. Yra buvę, kad būtent tuo metu paprasčiausiai persikrovė kompiuteris. Tokiais atvejais griebiame mobilų telefoną, skambiname ir diktuojame. Tada jau patiriame stresą. Jeigu oras permainingas, stresas dar didesnis“, – neslepia B. Medinis.

Visi reiškiniai užšifruoti skaitmenimis

Biržų meteorologijos stotyje be B. Medinio dar dirba keturi žmonės. Būtent penkių žmonių reikia nuolatiniam ir nepertraukiamam stoties darbui. Nors lauke modernių įrenginių, fiksuojančių klimato duomenis apstu, viduje, nedideliame kabinete, iš kurio į pasaulį iškeliauja užkoduota informacija, stovi keletas darbo stalų ir kompiuteris.

Būtent penkių žmonių reikia nuolatiniam ir nepertraukiamam stoties darbui.

Tiesa, ant sienų pakabinti įvairių formų debesų pavyzdžiai. Ant vieno iš stalų, sąsiuviniuose ar lapuose, padėtuose po stiklu, surašyti meteorologų ir sinoptikų naudojami skaičių kodai ir jų šifruotės. Storuose sąsiuviniuose paaiškinta, kokiais skaičiais užrašyti vėjo greitį ar kryptį, kaip pažymėti lietų ar sniegą.

„Šifruoti naudojami skaičiai nuo 0 iki 99. Iš tikrųjų nebūtų fiziškai laiko vartyti užrašus. Praktiškai reikia įsiminti šią skaičių kalbą“, – neslepia B. Medinis.

Jis priduria, kad kartais skubant pasitaiko ir klaidų. Biržų meteorologijos stoties vadovas prisimena, kad kartą viename tinklalapyje pasirodė tokia prognozė – šalia debesėlio su snaige buvo nurodoma, kad temperatūra pakils iki 19 laipsnių šilumos.

„Įlekiu pas budintį meteorologą, sakau – jūs blogai užšifravot reiškinį. Jis tik už galvos susiėmė, pasirodo, perdavė ne 61, o 71. 71 reiškia sniegą. Išeina, kad nesvarbu, jog bus 19 laipsnių šilumos. Turime galimybę ir greitai taisome“, – priduria B. Medinis.

Aštrėjant klimato pokyčiams meteorologų pagalbos reikia ir projektuotojams

Galbūt sniegas vasarą dar pasirodytų keista, tačiau daugeliui klimato pokyčiai, kai ryte šviečia saulė, o vakare pila kaip iš kibiro ar kai gegužę atsikėlęs pro langą pamatai žemę užklotą sniegu, didelės nuostabos jau nebekelia.

„Šie pokyčiai pagreitį įgijo per pastaruosius 20 metų. Tokių kraštutinumų išlenda vis daugiau ir dažniau: krinta itin dideli ledai, siaučia škvalai, viesulai, kurių nelabai pas mus Lietuvoje anksčiau būdavo“, – atkreipia dėmesį B. Medinis.

Dėl besikeičiančių oro sąlygų į B. Medinio vadovaujamą meteorologijos stotį kreipiasi ir namų projektuotojai: „Viena įmonė į mus kreipėsi projektuodama namą ir klausė, kiek maksimaliai gali iškristi kritulių per trumpiausią laiką. Kaip tik buvo praėjusi išskirtinė šimtmečio liūtis, kai per porą valandų iškrito 100 mm. Įsivaizduokite, tai kone dviejų mėnesių norma per itin trumpą laiką. Jie iš karto sureagavo – vadinasi, projektuosime didesnes pralaidas, reikia apsidrausti.“

Tokių kraštutinumų išlenda vis daugiau ir dažniau: krinta itin dideli ledai, siaučia škvalai, viesulai, kurių nelabai pas mus Lietuvoje anksčiau būdavo.

Tokius dažnai besikeičiančius orus lemia visiems gerai žinomas klimato kaitos reiškinys arba pasikeitusi oro masių pernaša, dėl kurios Lietuvoje šią vasarą šalčiau nei kai kuriose vietose Sibire.

„Kai matosi tas cirkuliavimas, matyti, kaip tai nenormalu. Pavyzdžiui, dabar Sibire karštis siekia baltąsias meškas, o pro šią pusę, pro Lietuvą, keliauja vėsesnis oras. Arkties vandenynas labai sušilo, todėl sutriko cirkuliacija“, – sako B. Medinis.

Specialisto teigimu, kalbant apie klimato atšilimą, nederėtų galvoti, kad visur oras turėtų sušilti. Kai kur jis kaip tik gali atvėsti: „Kaip tik viskas užaštrinama. Galiausiai taip ir išeina, kad kai kur itin karšta. [...]“

Orų stebėjimas per dešimtmečius beveik nepasikeitė

Nors orai ir pastebimai keičiasi, tačiau meteorologų darbas ir orų stebėjimas per beveik šimtmetį ne tiek daug ir pasikeitė. Ponas Bronius suranda dar prieš karą – 1924 m. – įsikūrusios Biržų meteorologinės stoties archyvus. Surinktų duomenų užrašymas iš esmės atrodo lygiai taip pat, kaip ir šiandien.

„Labai mažai kas keičiasi, tik apdorojimo greitis, duomenų gausa ir t. t. Buvo kad dar prieš karą 1939 m. Biržuose knygelė pildyta 5, 8 ir 11 val. – tris kartus per parą duomenys buvo nustatinėjami. Pokario laikais pradėjome dirbti ištisą parą“, – nurodo B. Medinis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Sniegas Vilniuje
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Sniegas Vilniuje

Jis akcentuoja – nė viena suirutė ar karas nenutraukė meteorologų darbo: „Karo metu dar daugiau duomenų buvo renkama. Prieš mane viršininkas išdirbo nei daug, nei mažai – 60 metų. Jis pasakojo, kai vyko karas, teko net kas pusę valandos perduoti duomenis, o darbuotojų trūko, todėl jie „ant tvoros“ miegodavo, kad nepramigtų.“

Vis dėlto šiandien technologijų pokytis meteorologijos pasaulyje akivaizdus. Duomenys jau seniai neperduodami telefonu ar teletaipais, o rankiniu būdu fiksuojamus klimato reiškinius vis labiau išstumia automatizuotos klimato sistemos.

Nė viena suirutė ar karas nenutraukė meteorologų darbo.

„Seniau būdavo daug rankinio darbo, patys sinoptikai kone rankomis nubrėždavo simbolius, žemėlapius. Dabar viską padaro technologijos, tik spėk sekti. Tiesiog šimtamyliais žingsniais viskas keičiasi: informacijos apdorojimas, programos, įvedimas. Įdomiau, kai viską darai savomis rankomis. Tada gali pačiupinėti, išeiti, pamatyti. Kai beveik neišeidamas į lauką vien skaičius matai, kartais keista pasirodo – atrodo, viskas tik skaičiais virsta ir nebejauti tikro gamtos prisilietimo“, – sako B. Medinis.

Biržų meteorologijos stotis skaičiuoja jau 20 savo nepertraukiamos veiklos metų. B. Medinis yra tik trečiasis jos viršininkas. Kaip pats juokauja – „pas mus jau tokie ilgasėdžiai“.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 2 Orai Meteorologija
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min