Su rugsėjį šviežiai Kauno evangelikų reformatų parapijos klebonu bei Kėdainių evangelikų reformatų administratoriumi tapusiu kunigu Dainiumi susitinkame jo „darbovietėje“ – šiuo metu rekonstruojamoje istorinėje Kauno evangelikų reformatų bažnyčioje E.Ožeškienės gatvėje.
Aplink pluša darbininkai.
Kaip visuomet energingas ir charizmos nestokojantis Dainius užkaičia virdulį – paruoštus karštuosius gėrimus pasidedame ant mažos kėdutės, susėdame pokalbiui toje pačioje nedidukėje erdvėje, kurioje vyksta reformatų pamaldos. Priešais atvežamas ir pastatomas šildytuvas.
Kol vyksta visas procesas, pašnekovas pasidalija įspūdžiais iš ką tik įvykusios kelionės. Pasirodo, dabar jau buvęs darbdavys, kaip padėką už ilgametį darbą, suorganizavo svajonės išpildymą – nuskraidino į krepšinio rungtynes Barselonoje.
Vien tai jau įrodo, koks Dainius buvo vertinamas versle. Reikia pripažinti, ne kiekvienam išeinant iš darbo suteikiamos tokios atsisveikinimo dovanos.
„Santykiai su darbdaviu buvo geri. Atidaviau viską, ką galėjau. 9 mėnesius derėjomės dėl mano išėjimo. Kiti dirba tiek laiko, – nusijuokė D.Jaudegis. – Pernai lapkritį pasakiau, kad išeisiu. Reakcija buvo nelengva. Iš pradžių darbdavys norėjo padėti – baseinas, sportas, galvojo, kad tiesiog pavargau, nes krūviai – itin dideli, su sveikata nebuvo gerai. Tačiau vasarį suprato, kad tai rimta.“
Viskas sukrito vienu metu.
Iki šiol kunigu Kaune dešimtmetį dirbęs misionierius iš JAV Frankas van Dalenas manė, kad ilgiau tęs tarnystę, tačiau susidūrė su sveikatos problemomis, turėjo operaciją. Šių metų pabaigoje jis išeis į pensiją. Tiesa, savanorystės pagrindais dar tarnaus dvejus metus ir taip Kaune užbaigs savo dvasininko kelią.
Visos šios priežastys – baigtos studijos, vidinis suvokimas, pervargimas, sveikatos problemos, ilgamečio pirmtako ir autoriteto pasitraukimas – ir lėmė pašnekovo apsisprendimą lemtingą žingsnį kunigystės link atlikti būtent dabar.
– Dainiau, kad jau pradėjome pokalbį nuo krepšinio, gal pamaldose lankosi koks žymus sportininkas reformatas?
– Sekmadieniais turime pamaldas lietuvių (11 valandą) ir anglų (17 valandą) kalba. Į angliškąsias neseniai atėjo Jonavoje rungtyniaujantis krepšininkas iš Kanados. Sako: „Lietuvoje visi išprotėję dėl krepšinio“. Į anglų kalba vykstančias pamaldas dažniausiai ateina Kaune studijuojantys, dirbantys užsieniečiai, NATO kariai. Net kai kurie lietuviai, kurie gerai supranta anglų kalbą, eina, nes kultūriškai giesmės labiau šiuolaikiškos, daugiau jaunimo.
Vienu metu bažnyčią lankė toks kuklus, neišsiskiriantis vaikinukas iš Ukrainos. Baigė magistrą Kaune, išvyko į gimtinę ir tuomet prasidėjo karas. Parašiau, kad galime priimti jį Kaune, tačiau patikino, kad savo šalies nepaliks, darys, ką gali. Nerandu kito žodžio, bet dabar tas kuklus berniukas Ukrainoje – herojus. Užsiima socialine veikla, Charkive renka ir dalija paramą – su savo broliu pastoriumi padėjo keliolikai tūkstančių žmonių. Kartais tie maži žmonės padaro tokius didelius darbus.
Kauno reformatų bendruomenė taip pat rinko paramą. Pats, prasidėjus karui, vykau iki sienos ir parsivežiau vieną ukrainietę moterį su vaiku į savo šeimos namus. Nebuvo tikinti, bet kartu vyko sekmadieniais į bažnyčią, pradėjo skaityti Bibliją. Po 9 mėnesių padėjome jai išsinuomoti butą Jonavoje, dar po metų grįžo pas vyrą į Ukrainą.
– Pamenu, pačioje Kauno evangelikų reformatų bažnyčioje buvo apsistojusi ne viena ukrainiečių šeima.
– Taip, šioje patalpoje, kur dabar kalbamės, kur vyksta pamaldos, net miegojo ukrainiečiai. Valdyboje sprendėme, kiek galime priimti pabėgėlių. Buvau pats didžiausias pesimistas, sakiau, kad 12. Buvo tokių, kurie siūlė priimti net 60. Priimti lengva, bet jiems čia gali tekti gyventi ilgai. Bėgant laikui iškyla daug problemų. Galiausiai priėmėme 16-18 žmonių, svyravo tas skaičius. Iš pradžių, prisimenant vieną posakį, duodavome žuvį, o po to supratome, kad reikia duoti meškerę, jog pats žmogus susižvejotų, pragyventų.
– Kunigu Kaune ir Kėdainiuose pradėjote „pilnu etatu“ darbuotis nuo šių metų rugsėjo. Kaip pavyko pirmosios pamaldos, pirmieji pamokslai?
– Su šeima bažnyčiai iki tol jau tarnavome 8-erius metus. Pasikeitė tai, kad palikau kitą darbą – verslą. Kolegos klausė, tai ką tu dabar veiksi, pavyzdžiui, pirmadieniais? Pirmadienis kunigams yra laisvadienis. O kituose darbuose juk pirmadieniai daugeliui būna sunkiausi. Man pačiam dar sunku suvokti, kad štai, šiandien yra pirmadienis, ir išeiginė (nusijuokė).
Iki šių metų pavasario dar studijavau Evangeliniame biblijos institute. Buvo vienu metu ir darbas, kuriame praleisdavau ne 8 valandas per dieną, ir studijos, ir tarnystė bažnyčioje. Dėkingas žmonai Ritai, kuri nešė didelę naštą namuose.
Prisipažinsiu, prastas buvau šeimos žmogus – iki tol labai retai lankydavausi prekybos centruose. Tai per mano gimtadienį draugai pagrobė ir išpildė svajonę – nuvežė į „Lidl“ (nusijuokė). Pirmą kartą apsipirkau. Tiesa, neišvengiau naujoko klaidų. Galvojau, mažos kainos, prisirinkau, o, paaiškėjo, kad apačioj ar viršuje – ne ten kainas žiūrėjau. Kolegos juokėsi. Pastarąjį mėnesį kiek kartų buvau parduotuvėje – tiek per gyvenimą visą nesu buvęs.
– Nereikia net spėlioti, kad šeimos finansai po jūsų sprendimo turėjo gerokai sumažėti – kunigo, ypač reformatų, kai parapijiečių yra tiek nedaug, „atlyginimas“ gerokai skiriasi nuo įmonės vadovo. Paruošėte tam pagalvę, taupėte, investavote?
– Geras klausimas. Su žmona sprendėme jį palaipsniui. Nebuvo taip: po mėnesio išeinu iš verslo. Taip, uždirbamos sumos ženkliai skiriasi. Ruošėmės tam iš anksto. Vienas mano hobių buvo nekilnojamasis turtas: keletą namų stačiau ir pardaviau. Dievas laimino.
Kai sumąsčiau tai daryti, buvau paprastas vaikis. Ir būdamas juo parašiau el. laiškus „labas, noriu pasistatyti su jūsų pagalba namą“ trims žymiems architektams. Susisiekė vienas – Gintautas Natkevičius. Net išsigandau, galvojau, kiek čia viskas kainuos. Liepė nuspręsti, kiek galiu mokėti, o aš: „Kiek mažiausiai istorijoje jums yra kas mokėję?“. Pasakė sumą. Sakau: „Turiu pagalvoti“. Dėl mažiausios galimos sumos turėjau pagalvoti (šyptelėjo).
Laikui bėgant atsirado supratimas, skonis architektūroje. Pirmuosius pastatytus namus kai pardaviau, nedaug uždirbau, bet brangiausia – patirtis. Keitėsi tie namai. Per pirmus 12 santuokos metų kraustėmės 8 kartus – kantri žmona pasitaikė. Tiesa, visi namai buvo statomi Akademijoje – žmonos sąlyga, kad vaikams nereiktų keisti mokyklos, draugų, aplinkos. Namai vis gerėjo.
Galiausiai supranti, kad ne namas, nors ir Natkevičiaus suprojektuotas, tave daro vertingu. Kai pradėjome planuoti tarnystės laiką, suvokėme, kad užteks šeimai mažiau. Išsikraustėme iš 180 kv. m į 94 kv. m užimantį namą. Gerai dažnai kraustytis – neprikaupi nereikalingų daiktų. Ne dėl to, kad pasirodyčiau kažkoks dvasingas, bet, žiūriu, turiu 12 porų batų, laukia perpus mažesnis namas, tai pusės jų atsisakiau – užteks 6 porų (šyptelėjo). Nukirtome viską perpus.
Procese sutikome nuostabių žmonių, kurie padėjo, per 4 mėnesius nuo neįrengto būsto iki užuolaidų susikūrėme. Dievas viską sudėliojo. 10 valandą seną namą, kuris buvo žurnalinio lygio, tačiau su dideliu kreditu, pardavėme, 12 valandą naująjį pirkome, o 18 valandą pasirašėme nuomos sutartį 4 mėnesiams. Visa įvykių seka – per 6 valandas. Neliko kredito už senąjį namą.
Tai per mano gimtadienį draugai pagrobė ir išpildė svajonę – nuvežė į „Lidl“.
Be to – tarnausiu ir Kaune, ir Kėdainiuose. Iki tol Kėdainiuose buvo rengiamos tik vienos pamaldos per mėnesį, dabar – jau dukart. Ateityje gal turėsime pamaldas kiekvieną sekmadienį.
– Kiek Kėdainiuose gyvena pamaldžių reformatų?
– Kėdainiuose būdavo iki 10 reformatų. Man atvykus pirmą kartą atėjo 12, kitą kartą – 22. Suprantama, žiūrime į kokybę, o ne kiekybę, tarnauti reikia ir tiems šešiems ar net vienam, kuris ateina. Kaune pastarosiose pamaldose lietuvių kalba dalyvavo 28, anglų kalba – trisdešimt keli.
– Gal smalsumas žmones atvedė – pažiūrėti, koks čia naujas kunigėlis?
– Nebuvau aš naujas. Visus sekmadienius matydavo mane patarnaujantį – vesdavau liturgiją, Frankas pamokslaudavo. Pamokslavimas – svarbiausia dalis. Vienam apie 30 minučių trunkančiam pamokslui reikia ruoštis ne mažiau kaip 8 valandas. Rugsėjį tapęs kunigu jau turiu tam prabangą.
Labiau mano veikla pasikeitė nuo pirmadienio iki šeštadienio. Biblijos studijos antradienio vakarais, šeimų vakaras penktadieniais, susitikimai, konsultacijos. Sekmadieniais labiau pamokslauju – keičiamės su Franku: jei vienas Kėdainiuose, tai kitas – Kaune.
– Ar ruošdami sekmadienio pamokslą kunigai naudojasi ChatGPT?
