Antradienį posėdžiavusi Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisija analizavo abiejų šių objektų finansinę padėtį.
Žemės ūkio ministerijai pavaldus Žuvininkystės produktų aukcionas buvo pastatytas prieš penkerius metus ir kainavo 5,64 mln. Lt. Tarpininkas tarp žvejų ir prekeivių 2009-aisiais turėjo 390 tūkst. Lt pajamų, o pernai uždirbo 641 tūkst. Lt. Išlaidos metams siekė 480 tūkst. Lt. Tad pastaraisiais metais aukcionas dirbo pelningai. Iš pradžių aukcione dirbo 15 žmonių, o dabar – 8. Pagrindinė žuvis, kurią superka ir parduoda aukcionas, – menkė.
Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos nariai ne kartą pabrėžė, jog būtų kur kas patogiau, jei žvejų reikalams būtų vadovaujama ne iš Vilniaus, o iš Klaipėdos.
Ar miesto savivaldybė būtų pajėgi perimti tokį objektą – dar bus aiškinamasi, išnagrinėjus teisinę bazę. Praėjus penkeriems metams po objekto pastatymo jau gali būti svarstomas klausimas dėl valdytojo pakeitimo.
Komisijos nariai sutaria, kad aukcionas turi išlikti valstybės rankose. Tačiau ši idėja turi ir priešininkų – abejojama, ar miestas bus pajėgus surasti lėšų investuoti į aukcioną. Skeptiškai šiuo klausimu nusiteikusi ir Žemės ūkio ministerija.
Anot komisijos nario, Žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos primininko Alfonso Bargailos, pagrindinis aukciono veiklos tikslas ir siekis – kad Klaipėdos gyventojai turėtų didesnį žuvų pasirinkimą.
Šiuo metu iš aukciono žuvis perka apie 120 supirkėjų. Didelė dalis jų perparduoda žuvis turgavietėse.
„Aukcione menkės kilogramas kainuoja 4 Lt, turguje – 9–12 Lt. Skirtumas didžiulis“, – pastebėjo komisijos narys Vidmantas Plečkaitis. Svarstoma, kad aukcionas užsiimtų ne tik didmenine prekyba, bet ir galėtų pardavinėti žuvį žmonėms.
