Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 3d. 19:12

Klaipėdos miestas ir turi upę, ir ne

Kad turi Dangės upę klaipėdiečiai prisimena tik per didžiąsias šventes. Dvejus metus dėtos pastangos jai įveiklinti, kad jeigu ir ne ištisus metus, tai bent jau visą vasarą joje matytume tokius vaizdus, norimo rezultato nedavė.
Egidijaus Jankausko nuotr. / Kad turi Dangės upę klaipėdiečiai prisimena tik per didžiąsias šventes. Dvejus metus dėtos pastangos jai įveiklinti, kad jeigu ir ne ištisus metus, tai bent jau visą vasarą joje matytume tokius vaizdus, norimo rezultato nedavė.

Nedidelėje Dangės upės atkarpoje nuo Biržos tilto iki pat upės žiočių ties Kuršių mariomis iškyla įdomių klausimų, į kuriuos daugybę metų niekaip nerandama atsakymo. Kodėl dalis krantinių priklauso Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, o dalis – Savivaldybei?

Ar ne geriau būtų vienas šeimininkas? Kodėl prekyba šviežiomis žuvimis prie Dangės krantinių taip ir neišsivystė iki norimo lygio? Kodėl pati upė, nors dėta daug pastangų, taip ir liko neįveiklinta? Kodėl miestas turėdamas upę kartu jos neturi? Kodėl ją prisimename tik per šventes?

„Visi Klaipėdos miesto vietiniai vandenys turi priklausyti vienai institucijai. Ir ne tik Dangės krantinės, bet ir krantinės Smiltynėje – ji juk irgi yra miesto dalis. Manau, visas jas turėtų administruoti ne kas kitas, o Klaipėdos miesto savivaldybė“, – savo nuomonę išsakė Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis.

Savivaldybė krantinių neperėmė

Buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus teigė, kad dalį Dangės krantinių direkcija nuomojo butiko tipo viešbučiui „Michaelson“, bet vėliau jis atsisakė nuomos, nes nesinaudojo ta krantinės dalimi.

Direkcija miesto Savivaldybei siūlė perimti visas jai nereikalingas krantines. Viena jų prie buvusios Senosios perkėlos, antra – kiek toliau už jos upės žiočių link, trečia – kur pastatytos naujos krantinės Smiltynėje einant Lietuvos jūrų muziejaus link.

„Būtų gerai, kad visos Dangės upės krantinės priklausytų vienam šeimininkui. Ir anoje marių pusėje esanti krantinė tikrai nėra reikalinga Uosto direkcijos reikmėms, ji labiau pritaikyta miesto poreikiams.

Tačiau mums pasiūlius perimti krantines, Savivaldybė pasiūlė nuo žemės „patraukti“ nuomininkus. Ji sakė, kad klausimą, ar perimti krantines, ar ne, svarstytų tada, jeigu nebūtų nuomininkų. Tada krantines dar nuomojo viešbutis „Michaelson“.

Direkcijai tai padaryti teisiškai nebuvo įmanoma, todėl viskas taip ir liko, Savivaldybė tų krantinių neperėmė„, – aiškino A.Vaitkus.

Prirašyta dešimtys koncepcijų

„Dirbau miesto Tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitete ir ne vienerius metus galvojau: miestas turi upę, o kartu ir neturi, nes niekas ja nesirūpina“, – sakė Algirdas Grublys, buvęs ilgametis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, kelerius metus vadovavęs jos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijai.

Egidijaus Jankausko nuotr./Žuvų paviljonai nefunkcionuoja taip, kaip tikėtasi.
Egidijaus Jankausko nuotr./Žuvų paviljonai nefunkcionuoja taip, kaip tikėtasi.

Pasak jo, 2007 m. buvo parengtas Dangės upės specialusis planas, vėliau Dangės upės pakrantės iki Joniškės ir Liepų gatvių sutvarkymo koncepcija. „Aštuonerius metus, kol dirbau, vis buvo rengiamos koncepcijos, joms išleista daugybė pinigų, o iki realių darbų taip ir neprieita.

Taip yra, ko gero, todėl, kad Savivaldybės administracijoje nebuvo žmogaus, kuris užsiimtų vandenų reikalais. Pirmiausia reikėjo upę įteisinti, kad ja būtų galima plaukioti. Tai padaryta tik šiemet. Pavyko pasiekti, kad bent jau bendrovėje „Klaipėdos paplūdimiai“ atsirastų etatas – jau yra Dangės upės administratorius.

„Ėmėmės valčių slipo prie Liepų gatvės įteisinimo reikalų. Bandėme inventorizuoti krantines, siūliau peržiūrėti Savivaldybės koncesijos sutartį su buvusia AB „Klaipėdos laivų remontas“ ir grąžinti krantines miestui. Kelerius metus siūliau įkurti Klaipėdoje Dangės uostą. Kartu su Mindaugu Rimeikiu sudarėme komisiją dėl Dangės upės įveiklinimo.

Daug turėjome idėjų, bet viskas užstrigdavo Savivaldybės biurokratijos tinkle. Kai tik reikia pradėti reikalus tvarkyti administracijoje, viskas stringa, nes visi skyriai stumia nuo savęs papildomą darbą. Ką gali miesto Tarybos nariai, dirbantys visuomeniniais pagrindais, padaryti? Tik šaukti, rėkti, atkreipti dėmesį“, – kalbėjo A.Grublys.

Tiltas kilnotas be reikalo?

Kai buvo nuspręsta kilnoti Pilies tiltą, kad Dangės upėje tarp dviejų tiltų nuolatos stovėtų laiveliai, A.Vaitkus iš karto prognozavo, kad tai nepasitvirtins, nes matė kokiu principu veikia marinos (jachtų uosteliai) užsienyje. „Marina veikia tada, kai turi visas komunikacijas. Buriuotojai turi turėti galimybę gauti elektros, vandens, priduoti atliekamuosius vandenis.

Kitas dalykas – niekas nepaliks savo laivo be apsaugos. Net ir labai išsivysčiusiose valstybėse visos marinos yra saugomos. Jau nekalbant apie vaizdo stebėjimo kameras, kai kuriose marinose vis dar yra sargai. Prabangiai jachtai reikalinga apsauga.

Manau, kad Pilies tilto kilnojimas buvo nereikalingas. Jeigu mes norime priimti gražias jūrines jachtas, upėje reikia užtikrinti ne mažesnį kaip 3 metrų gylį. Šiuo požiūriu upė tikrai yra užleista. Pirmiausia ją reikia išvalyti, tik tada ji bus veiksni“, – kalbėjo A.Vaitkus.

Reikėtų perstatyti krantines

„Jeigu Dangėje iš tikrųjų visais metų laikais švartuotųsi laivai, atsirastų geras šurmulys visame mieste, tai tikrai būtų galingas dalykas. Bet tam reikia ir investicijų, ir projektų. O pinigų miestas turi“, – mano A.Vaitkus, miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto narys.

Kai jis pasidomėjo, kodėl ketinama statyti tokį aukštą Bastionų tiltą, jam buvo atsakyta, kad todėl, jog po juo galėtų praplaukti jachtos ir pramoginiai kateriai. „Tokiu atveju reikėtų perstatyti visas Dangės upės krantines, kad prie jų būtų 4 m gylis. Neperstačius ir pagilinus jos sugrius.

Kad galėtų plaukti dideli kateriai, reikalinga speciali infrastruktūra. Labai svarbu ir patogus įlipimas, ir išlipimas iš laivo. Privačias jachtas turi turtingi žmonės, pratę prie prabangos, tad ją būtina sukurti“, – sakė A.Vaitkus.

Jis juokavo, kad atsakingi Savivaldybės administracijos darbuotojai turėtų būti išplukdyti dviem savaitėms su jachta į jūrą, tada jie tikrai žinotų, ko reikia marinai.

Tiki, kad jachtos plauks

A.Grublys nesutinka su nuomone, kad Pilies tiltas buvo kilnojamas be reikalo. Jis tiki, kad ir kitais metais tiltas bus kilnojamas ir kad jachtos plauks.

„Upė visą laiką buvo tuščia. Norėdamas sudominti Savivaldybės administraciją ir visuomenę, maniau, kad reikia į Dangės upę įsileisti iš pradžių bent jau mūsiškes jachtas. Jeigu jos pradėtų puošti miestą, gal tada Savivaldybės administracija pradėtų rūpintis ir upe. Prie pastato Žvejų g. 2 galima įrengti dušus buriuotojams, ten tikrai gera vieta.

Dangės upėje žvejai negali normaliai iškrauti žuvų.

O laivai Dangės upėje nestovėjo todėl, kad nebuvo pakankamai informacijos, jog tiltas yra pakeliamas tada, kada reikia, nebuvo sutvarkyta pati tilto kilnojimo sistema.

Ketverius metus kovojau, kad būtų įrengtos vaizdo kameros. Rašiau laiškus Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui. Kokius dvejus metus man vis sakė, kad jos bus, o nėra iki šiol. Visa bėda ta, kad nėra žmogaus, atsakingo už įgyvendinimą to, kas suplanuota“, – kalbėjo A. Grublys.

Prekyba žuvimis merdi

„Manyčiau, reikia steigti ne Dangės uostą, nes tos pačios problemos dėl tinkamo galimybių neišnaudojimo iškyla ir kalbant apie Smeltalės upelį, ir Vilhelmo kanalą, ir privažiavimo kelius prie jūros žuvų iškrovimo vietų. Laikausi nuomonės, kad reikia vienos administracijos visiems Klaipėdos vidaus vandenims.

Dangės upėje žvejai negali normaliai iškrauti žuvų. Su Algirdu Grubliu trejus metus ieškojome vietos, kur būtų galima pastatyti gervę. Niekaip nerasta vietos, kur būtų galima pritvirtinti tris vamzdžius. Jeigu norime, kad kas nors funkcionuotų, pirmiausia reikia sukurti infrastruktūrą.

Kadangi jos nebuvo, nunyko ir šviežių žuvų pardavimas prie Dangės krantinių, nors bandėme ir labai stengėmės tai daryti. Ypač vasarą prekyba vykdavo sunkiai todėl, kad sunku privažiuoti prie tos vietos, kur stovi žuvų paviljonai.

Žvejai norėjo perimti Senosios perkėlos administracinį pastatą ir jame įrengti halę, žuvų iškrovimo vietas ir t. t. Nepavyko to padaryti. Jokių priemonių nesiimta, kad žvejams būtų lengviau gyventi, todėl ir jie reti svečiai Dangėje.

Žmonės skundžiasi, kad tuose žuvų paviljonuose, kurie stovi Šiauriniame rage, ne visada yra šviežių žuvų. „Veikia tie paviljonai. Ir ne žvejai kalti, kad jie tai dirba, tai ne. Taip yra ne todėl, kad žvejai nepagauna žuvų, o todėl, kad infrastruktūra nėra sutvarkyta iki galo. Nėra patogaus privažiavimo prie šios prekybos vietos. Sutvarkyti visa tai žadama jau kelerius metus“, – sakė M.Rimeikis.

Egidijaus Jankausko nuotr./Ne visi mažų laivelių ir jachtų savininkai nori stovėti prie Dangės krantinių. Užtat kyla mažas plaukiojantis viešbutukas. Vis šiokia tokia viltis kalbant apie Dangės upės įveiklinimą.
Egidijaus Jankausko nuotr./Ne visi mažų laivelių ir jachtų savininkai nori stovėti prie Dangės krantinių. Užtat kyla mažas plaukiojantis viešbutukas. Vis šiokia tokia viltis kalbant apie Dangės upės įveiklinimą.
Vakarų ekspresas
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Kviečiame anties

Video

08:17
00:52
08:29

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min