Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Miesto galvosūkis – nuo sniego ir temperatūros svyravimų griūnantys apleisti namai

Aleksote, Veiverių gatvėje 62, esantis negyvenamas namas šiuo metu nekelia grėsmės aplinkiniams. Tačiau savininkės sutinka, kad kas nors jį nugriautų iki pirmojo aukšto.
Aleksoto seniūnijos nuotr. / Aleksote, Veiverių gatvėje 62, esantis negyvenamas namas šiuo metu nekelia grėsmės aplinkiniams. Tačiau savininkės sutinka, kad kas nors jį nugriautų iki pirmojo aukšto.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
A A

Ketvirtadienį Aleksoto seniūnijos darbuotojai dieną pradėjo ne Laisvės gynėjų dienos renginiuose, bet Veiverių gatvėje, kur buvo nugriauta dalis pavojų aplinkiniams kėlusio pastato. Skubių darbų imtasi, kad neįvyktų skaudi nelaimė.

Tai bylojančių ženklų netrūksta. Šį pirmadienį Veiverių gatvėje 62-uoju numeriu pažymėto pastato stogas bei siena neatlaikė tirpstančio sniego svorio ir apgadino vidiniame kieme stovėjusius du automobilius. Apie tai sužinoję Aleksoto seniūnijos darbuotojai nusprendė skubiai nugriauti nors dalį pastato, kuris galėjo bent kada vėl apgadinti kieme stovinčias kaimynų mašinas ar net sužeisti žmones. Tačiau likusi pastato dalis vis dar kelia galvosūkį.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Griuvėsiais virstantis namas priklauso vilnietėms pensininkėms, kurios dėl neišspręstų žemės klausimų negali jo nei parduoti, nei rekonstruoti.
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Griuvėsiais virstantis namas priklauso vilnietėms pensininkėms, kurios dėl neišspręstų žemės klausimų negali jo nei parduoti, nei rekonstruoti

„Savivaldybės įmonė „Kauno gatvių apšvietimas“ nemokamai pašalino tik patį didžiausią pavojų keliančią pastato dalį. Liko antras aukštas, kurį reikėtų nugriauti, kad nebūtų pavojaus nei gatvės pusėje, nei šalia esančio namo gyventojams ir jų turtui. Šio, 1900 metais statyto, pastato savininkės – pensininkės, gyvenančios Vilniuje, – sutinka, kad kas nors nugriautų namą iki pirmojo aukšto, o plytas pasiimtų. Kadaise jis buvo gyvenamas, bet jau daug metų avarinės būklės. Pačios tvarkyti namo ar parduoti jo savininkės negali, nes nėra išspręsti žemės klausimai“, – sakė Aleksoto seniūnė Lukrecija Navickienė.

Pasak jos, išgirdę žinią, kad pastato šeimininkai už darbą leidžia pasiimti raudonas, senovines plytas, atsiliepė keletas žmonių. Tačiau leisti jiems nugriauti pastatą seniūnija negali: griovėjai turi turėti reikalingus leidimus, užtikrinančius, kad statinys bus griaunamas laikantis saugumo reikalavimų.

Potencialių griuvėsių yra ne vienoje vietoje

Šią savaitę surengtame Kauno miesto savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje paaiškėjo, kad Veiverių gatvė 62 stūksantis pastatas – ne vienintelis, kuris šią žiemą gali bet kada nugriūti. Marvelės gatvėje 15 stovintis medinis namas tiek supuvęs, jog jame gyventi pavojinga. Tačiau net ir dabar jame gyvena šeima, auginanti nepilnamečius vaikus.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Aleksoto seniūnė Lukrecija Navickienė
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Aleksoto seniūnė Lukrecija Navickienė

„Tai – privatus namas, todėl savivaldybė nieko negali padaryti. Pusė šio namo yra visiškai supuvusi, joje niekas negyvena. Tačiau griūdama ji gali nutraukti stogą, kuris prispaustų antrame aukšte gyvenančią šeimą“, – apie tiksinčia bomba virtusį namą kalbėjo L.Navickienė.

Panašių namų, keliančių grėsmę aplinkiniams ir jų gyventojams, yra ne tik Aleksote, bet ir Panemunėje.

„Esant normalioms oro sąlygoms, tokie pastatai gal ir nekeltų itin didelės grėsmės, bet šią žiemą, jei dar iškristų didelis kiekis sniego, taip pat esant kokiam viesului, visko galima tikėtis“, – sakė Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus viršininkas Vytautas Jokšas.

Pašnekovų teigimu, situacija pasikeistų, jei privačių avarinės būklės statinių savininkams būtų taikomos griežtesnės administracinės priemonės. Geriausiai tai įrodo pasikeitęs pastatų savininkų požiūris į varveklius. Dabar už varveklių pašalinimą atsakingi patys pastatų savininkai, naudotojai, pastatus administruojančios įmonės. Savivaldybė – už savo statinius. Įvykus nelaimei, gali būti taikomos administracinės priemonės atsakingiems asmenims.

„Tai davė rezultatų: anksčiau žiemą nespėdavo atsakinėti į skambučius žmonių, prašančių padėti saugiai nudaužti varveklius. Šią žiemą tai daro ir pastatų savininkai, ir savivaldybė. Mums nuo pečių nuimtas šis darbas“, – sakė ugniagesių gelbėtojų atstovas.

Meras jau pasiūlė didinti baudas

Neprižiūrimų pastatų savininkai dabar gali būti įspėti, nubausti iki 5 tūkst. Lt, tačiau dažniausiai baudos nesiekia ir 500 Lt., o teismai ir jas dažnai panaikina. Šią situaciją žinantis Kauno meras Andrius Kupčinskas prieš kurį laiką kreipėsi į Aplinkos ministeriją, siūlydamas Administracinių teisės pažeidimų kodekse už statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymą, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė, numatyti baudą iki 10 tūkst. Lt. Šiuo metu už tokį pažeidimą numatyta bauda nuo 1 iki 5 tūkst. Lt.

Kauno miesto savivaldybės duomenimis, šiuo metu Kaune yra apie 100 apleistų pastatų. Iš viso Kaune yra 76 tūkst. pastatų. Tikrinti jų būklę pavesta trims Turto skyriaus darbuotojams. Pastarieji aiškina, kad dažnai jų veikla prilygsta Sizifo darbui: savininkai, kuriems už neprižiūrimus ar avarinės būklės pastatys paskiriamos baudos, iš karto skundžiasi teismui. O šie baudas panaikina. Realiai nubausti pastatų „vaiduoklių“ savininkus trukdo ir tai, jog pirmiausia jie turi būti įspėti. Tik tuomet, jei per paskirtą laiką šeimininkas nesusitvarko, galima jam skirti piniginę baudą. Tačiau dažnai pasitaiko, kad per paskirtą laiką savininkas aptveria teritoriją tvora, o paties pastato neliečia. Tokiu atveju skirti baudos savininkui nebegalima.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min