Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kauno miesto herbų renesansas ne už kalnų

Kauno miesto ceremonmeisteris K.Ignatavičius ragina kauniečius didžiuotis savo miesto heraldika, kuri – išskirtinė ir pažymi miesto istoriją bei siekius.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Kauno miesto ceremonmeisteris K.Ignatavičius ragina kauniečius didžiuotis savo miesto heraldika, kuri – išskirtinė ir pažymi miesto istoriją bei siekius.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kauniečiai dar tik mokosi didžiuotis savo miesto herbais, kurių istorija – sena ir įdomi. Tačiau heraldikos specialistai įsitikinę: su laiku šie miesto simboliai bus labiau naudojami tiek turizme, tiek miesto architektūroje.

Senojo, tik dokumentuose išlikusio Kauno miesto herbo kilmė miglota. Spėjama, kad greičiausiai jis – didžiojo kunigaikščio Vytauto kūrinys.  Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkas Edmundas Antanas Rimša pabrėžė, kad pradžioje tauras herbe buvo be kryžiaus.

„Galimas daiktas, kad herbas susijęs su to laiko gamtos turtais ir tauru, kaip vienu labiausiai praeityje vertintų laukinių žvėrių. Lietuvoje tauras buvo nepaprastai gerbiamas, jį buvo draudžiama medžioti visiems, išskyrus kunigaikščius, nes šie žvėrys ėmė nykti“, – pasakojo E.A.Rimša.

Anot jo, apie Kauną yra labai daug vandenvardžių ir vietovardžių susijusių su tauro pavadinimu.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Suvenyrinius ženkliukus su didžiuoju Kauno herbu Vietos savivaldos dienos proga gavo visi savivaldybės darbuotojai.
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Suvenyrinius ženkliukus su didžiuoju Kauno herbu Vietos savivaldos dienos proga gavo visi savivaldybės darbuotojai.

„Gali būti, kad senaisiais laikais tauras buvo vienas iš labiausiai mėgstamų šio krašto, regiono laukinių žvėrių. Tikėtina, kad toks buvo valdovo žvėris. Šis simbolis žinomas nuo pačios XV a. pradžios“, – sakė ekspertas.

Šiuo metu Kaunas turi du – mažąjį ir didįjį – miesto herbus. Pastarasis patvirtintas tik 2009 metais. Kauno miesto ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius įsitikinęs, kad su laiku kauniečiai išmoks labiau didžiuotis savo miesto simboliais – vėliava bei abiem herbais. Tačiau, kad taip nutiktų, būtina kiekvienam žinoti, kokia konkrečių simbolių reikšmė.

„Tokią išvaizdą, kaip dabar atrodo Kauno herbai ir vėliava, pasiūlė heraldikos specialistai. Vienas iš variantų buvo kiek kitoks: taurą galėjo apjuosti ąžuolų vainikas. Buvo ir kitokių siūlymų, tačiau jiems nepritarė heraldikos komisija. Pasirinktas dailininko Raimondo Miknevičiaus pasiūlymas (Didžiajame herbe tradicinį herbą supa skydininkas – burinis aukso spalvos laivas sidabro spalvos burėmis. Virš skydo, centrinėje raudonos spalvos sidabro kontūrais burėje, pavaizduoti trys aukso spalvos rutuliai. Viršutinėje herbo dalyje, aukso spalvos juostoje, įrašytas lotyniškas šūkis „Mylėkite teisumą, žemės valdovai“ – red.) logiškas ir susijęs su Kaunu istoriškai. Rastuose miesto antspauduose, Rotušės kokliuose, miesto teismo knygoje minimas Šv. Mikalojus kaip miesto patronas, globėjas. Jo simbolis – laivelis, esantis didžiajame Kauno herbe“, – pasakojo K.Ignatavičius.

Jis pabrėžė, kad atskirus – didįjį ir mažąjį – herbus Lietuvoje turi ne visi miestai – tik Vilnius, Kaunas ir Šiauliai. „Galėtų turėti ir kiti. Tačiau dėl to reikėtų tartis su heraldikos komisija, kuri turėtų nuspręsti, ar tai tikslinga, istoriškai teisinga, galų gale sužinoti, ar tai priimtina patiems miestiečiams“, – sakė Kauno miesto ceremonmeisteris.

Tinka komercijai

K.Ignatavičius pastebėjo, kad kol kas į užsienį vykstantys kauniečiai dažniausiai vežasi suvenyrų ir atributikos su Lietuvos, o ne Kauno simboliais. Tačiau tai gali pasikeisti.

„Per Pasaulio krepšinio čempionatą Turkijoje tribūnose ir kitur buvo galima pastebėti tik Lietuvos trispalves. Tačiau kai pagerbėme iš Kauno kilusius ar čia žaidžiančius rinktinės krepšininkus, į Rotušės aikštę, kur jų laukė minia, sportininkai išėjo apsijuosę Kauno miesto vėliavomis. Gal kada nors ir Kauno sirgaliai jomis pasipuošę vyks palaikyti savo komandų į kitus miestus, šalis. Kaunui tai būtų gera reklama“, – sakė K.Ignatavičius.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Pasaulio krepšinio čempionate bronzą iškovoję Lietuvos rinktinės krepšininkai, kilę iš Kauno ar šiame mieste žaidžiantys, su minia sveikinosi apsigobę dovanotomis miesto vėliavomis.
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Pasaulio krepšinio čempionate bronzą iškovoję Lietuvos rinktinės krepšininkai, kilę iš Kauno ar šiame mieste žaidžiantys, su minia sveikinosi apsigobę dovanotomis miesto vėliavomis.

Pašnekovas įsitikinęs, kad Kauno miesto herbas ir vėliava yra pakankamai komerciški, kad galėtų populiarinti miestą užsienyje: „Tam tikros taisyklės, kur galima naudoti miesto heraldikos simbolius, o kur ne, yra. Tačiau galimybių juos pritaikyti ant įvairių suvenyrų, labai daug. Aš manau, kad miesto herbo simbolika ant Kaune pagamintų suvenyrų ar kitų dirbinių sukuria pridėtinę to daikto vertę, tam tikrą kokybės ženklą“.

Šį rudenį pagaminti specialūs ženkliukai su didžiuoju Kauno miesto herbu. Vietos savivaldos dienos proga juos gavo kiekvienas Kauno miesto savivaldybės darbuotojas. Vėliau ši suvenyrų serija bus skirta turizmui Kaune populiarinti – juos miesto atstovai ketina platinti įvairiose šalyse, kuriose bus pristatoma laikinoji sostinė. Prie jų bus pateikiamas nedidelis leidinys, kuriame bus aprašyti miesto herbai, jų simbolių reikšmė, miesto legenda.

Beje, tai, jog 2009 metais patvirtintame šventiniame arba didžiajame Kauno miesto didžiajame herbe yra laivas, jis simbolizuoja ne tik miesto istoriją, bet ir jo siekius atgaivinti laivybą per miestą tekančiomis upėmis – Nemunu ir Nerimi.

Nereikėtų nuvalkioti

Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Rimgaudo Miliukščio nuomone, Kauno herbai ir jų simboliai pakankamai išnaudojami miesto architektūroje.

„Perkrauti ir nuvalkioti herbo nereikėtų. Žinoma, daugelyje Europos valstybių herbas, jo bareljefas naudojami ant įvairių objektų, ne tik statinių, bet ir, pavyzdžiui, komunikacijų šulinių dangčių. Tai galėtų būti daroma ir pas mus. Tačiau ant kiekvieno suoliuko užklijuoti po miesto herbą, manau, būtų neprotinga“, – sakė valdininkas.

Kultūros paveldo skyriaus vedėjas prisiminė, kad projektuojant naujus šviestuvus Rotušės aikštėje buvo galvota ant jų „uždėti“ miesto herbą. Tačiau vėliau šios idėjos atsisakyta. Pašnekovas pastebėjo, jog poreikis naudoti miesto architektūroje herbus ir kitus miesto simbolius turėtų kilti iš pačių kauniečių iniciatyvos.

„Prisimenu, kaip Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje, ant senojo pastato, sovietmečiu iš nežinia kur buvo atsiradęs Kauno herbas. Vėliau jis dingo – valdžia negalėjo leisti tokio dalyko. Tačiau po kiek laiko herbas vėl buvo uždėtas. Pats mokiausi toje mokykloje. Tačiau iki šiol nežinau, kas uždėjo herbą ant pastato“, – prisiminė Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min