Į Klaipėdos Laisvosios ekonomikos zoną patekusios Lypkių gatvės jau nebenori matyti ir buvę gyventojai, vos prieš kelis mėnesius palikę senuosius namus.
„Vaizdas baisus, kai atvažiuoju – klaiku darosi, lyg koks Černobylis“, – teigė Lypkiuose beveik šešiasdešimt metų gyvenusi ir tik pavasarį išsikėlusi Aldona Toliušienė. Nykstančiame kaime liko gyventi tik jos dukters ir sūnaus šeimos, nespėjusios įsikurdinti naujuose namuose. Be jų nespėjo išsikraustyti dar dvi šeimynos.
Lypkiuose, kur dar visai neseniai žmonės ūkininkavo, sodino daržus, dabar viskas gerokai pasikeitę. Didelių gamyklų pašonėje stovinčius sukiužusius namus storu dulkių sluoksniu pasidengusiais langų stiklais dar saugo tvoros su išsiklaipiusiais varteliais. Kai kur dar likę ir ištikimieji šunys – saugo nespėtą išsigabenti gyventojų turtą. Takeliai į namus, į daržus jau baigia užželti. Kiaurų šiltnamių plėveles plaiksto vėjas. Ant tvorų dar kai kur palikti sumauti aprūdiję puodai, suskilę stiklainiai, menantys, kad čia visai neseniai virė gyvenimas.
Liūdnesnis vaizdas prie pastato, kur gyveno kelios šeimos. Krypstantis namas jau ir nebe visus langus turi, kai kur ilgiausias „užuolaidas“ sunėrę vorai.
Nykstančiame kaime dar tebegyvenančios šeimos tikino likusios čia tik dėl to, jog nespėjo deramai įsikurdinti naujuose namuose.
„Turime problemų su elektros bendrove. Namo statybos užtruko ilgiau nei planavome“, – tikino Lypkiuose sutiktas Gintaras. Netoliese gyvena ir jo sesers šeima. Saugantys turtą nuo benamių „įkurtuvių“, lypkiškiai tikisi dar šiais metais išsikelti į naujus namus. „Dabar jau nebėra jokio gailesčio. Ko čia gailėt? Šitos trobos? Viskas atsibodo, norisi greičiau išsikraustyti“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo mama A.Toliušienė taip pat nejaučia jokios nostalgijos: kovos dėl prideramų kompensacijų, naujo namo statybos, kraustynės labai išvargino.
„Sugrįžusi galvoju, kodėl anksčiau nesikraustėme? Tvyro triukšmas, nekokie kvapai iš gamyklų. Naujuose namuose radome ramybę“, – pasakojo moteris.
Kur eis – nežino
Didžioji dalis gyventojų už gautas kompensacijas įsigijo butus Klaipėdoje. Kiti ryžosi naujų namų statyboms.
A.Toliušienę visiškai tenkino suma, kurią ji gavo. Pinigų pakako naujam namui pasistatyti. Sudėtingiau jos sūnui Gintarui. Nedaug žemės Lypkiuose ir nedidelį butą turėjusiai šeimai neužteko kompensacijos įsigyti naują būstą. Prireikė maždaug antra tiek.
Bet ne visiems taip pasisekė. Lypkiuose dar likusi Liudmila Tarazienė, jos sunkiai sergantis vyras ir sūnus nežino, kur eis, kai išsikraustys paskutiniai gyventojai. Septyniolika metų nedideliame namelyje gyvenanti šeima nebuvo iki galo susitvarkiusi būsto pirkimo dokumentų. Todėl ir kompensacijų negavo.
„Liksiu čia viena kaip valkata kokia. Buvau Anglijoje dirbti, galvojau grįžusi pirkti kambarį bendrabutyje, bet kelių tūkstančių niekam nepakaks“, – apgailestavo moteris, bijanti, kad išsikėlus paskutiniesiems lypkiškiams ir ji pati bus kraustoma laukan.
Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė patikino, jog šiai moteriai buvo kelis kartus pasiūlyta kreiptis dėl socialinio būsto. „Ji nepateko į tą kategoriją, galėjusią gauti kompensacijas, nes formaliai neturi nei žemės, nei statinio, turtas yra neregistruotas. Ne vienus metus raginome stoti į eilę socialiniam būstui gauti“, – aiškino valdininkė.
Išsikraustė 4 milijonieriai
Lypkių, patekusių į Klaipėdos LEZ, gyventojų iškeldinimo projektas tęsiasi nuo 2006-ųjų. 27 gyventojų iškeldinimas atsiėjo 18,3 mln. Lt. Maždaug 50 tūkst. Lt reikėjo projektui parengti.
Dauguma gyventojų liko patenkinti – būstas įvertinas dar prieš krizę buvusiomis aukštomis nekilnojamojo turto kainomis. Vienas kvadratinis metras buvo įkainotas maždaug 2 tūkst. Lt. Mažiausia išmokėta suma siekė 67 tūkst. Lt., didžiausia – apie 3 mln. Lt. 4 žmonės iš Lypkių išsikėlė jau būdami milijonieriai.
Iki lapkričio pabaigos septyniems asmenims ketinama išmokėti likusią sumą – už žemės ūkio paskirties žemę. Daliai ši suma sieks vos 2–3 tūkst. Lt, o vienam asmeniui – net 100 tūkst. Lt.
„Yra sutarta, kad po paskutinės įmokos žmonės turi išsikraustyti per pusę metų. Likusieji žmonės klausė, ar dar gali daržus sodinti, ar gali pagyventi iki Naujųjų. Neprieštaravome. Manau, kad griovimo darbai taip greitai neprasidės“, – svarstė R.Gružienė.
Buvusiuose Lypkiuose numatyta pramoninės zonos plėtra, žadama nutiesti gatvę. Lypkiškių iškeldinimas įvardijamas kaip vienas didžiausių tokių projektų per pastaruosius dvidešimt metų.
