Dabar populiaru
Tiesiogiai
Publikuota 2022 01 02, 19:07

Migrantų krizė: kas laukia sulaikytų Lietuvoje ir kaip su norinčiais Europon elgtis toliau?

Lietuvai šiemet teko dorotis su keliomis krizėmis: tebesitęsiančia koronaviruso pandemija ir nelegalia migracija, daugiausia žmonių iš Artimųjų Rytų, per Baltarusiją. Kaimyninės šalies režimo skatintas procesas įvardytas hibridine ataka, Lietuvoje, pasienio ruože, dėl to pirmą kartą istorijoje buvo įvesta nepaprastoji padėtis. Nors į mūsų šalį nelegaliai patekti bandančių žmonių srautas sumažėjo, politikai ragina neatsipalaiduoti. Kas laukia centruose Lietuvoje apgyvendintų ir namo grįžti nenorinčių žmonių? Kaip toliau turėtume elgtis krizės akivaizdoje?
Migrantų gyvenimo sąlygos Puškų pasienio užkardoje Tik prenumeratoriams
Migrantų gyvenimo sąlygos Puškų pasienio užkardoje / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Šiemet į Lietuvą neteisėtai pateko daugiau kaip 4 tūkstančiai žmonių. Nenorintys savo valia sugrįžti į kilmės šalis laikomi užsieniečių centruose.

Kai kurie jų skundžiasi gyvenimo sąlygomis, judėjimo laisvės suvaržymais ir panašiai. Tam kritikos turi ir nevyriausybininkai, tarptautinės organizacijos. Kliūva ir prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procesas, patenkintų kreipimųsi skaičius.

Be to, metų pabaigoje Seime priėmė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas ir užsieniečiai centruose galės būti laikomi iki metų.

Siekiant suvaldyti nelegalią migraciją, žmonės yra neįleidžiami į Lietuvos teritoriją, o patekusieji – išstumiami atgal į Baltarusiją.

Nuo rugpjūčio buvo apgręžta ir į Lietuvą patekti neleista daugiau nei 8 tūkstančiams asmenų. Nurodoma, kad tokios politikos ketinama laikytis ir toliau.

Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūra (UNHCR) pažymi, kad kyla klausimų dėl Lietuvos veiksmų atitikimo Europos Sąjungos bei tarptautinei teisei. Mūsų šalis raginama judėti tarptautinių įsipareigojimų ir teisės atitikimo link bei siekti užtikrinti žmogaus teises.

Namo grąžinti 537 žmonės

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, šiuo metu MIGRIS sistemoje registruoti 3 285 užsieniečiai, neteisėtai patekę į mūsų šalies teritoriją ir apgyvendinti užsieniečių registracijos centruose.

Pasak VRM Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjo Mindaugo Bajarūno, priverstinai iš Lietuvos buvo išsiųsti 56 migrantai.

Savo noru suteikus valstybės finansinę paramą į kilmės šalis grąžintas 482 žmonės.

„Iš šio skaičiaus 31 migrantas sutiko grįžti savo noru, padedant Tarptautinei migracijos organizacijai (TMO). Didžioji dalis – 310 migrantų – pasinaudojo (300 eurų) suteikta valstybės parama, likusieji pasinaudojo neseniai padidinta vienkartine išmoka – 1000 eurų“, – aiškino ministerijos atstovas.

Sekmadienį iš Vilniaus oro uosto pakilo pirmasis užsakomasis skrydis, kuriuo iš Lietuvos į Iraką buvo parskraidinti 98 savanoriškai tai padaryti sutikę migrantai.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Irako piliečiais prisistačiusi migrantų grupė stovi prie pat Lietuvos valstybinės sienos netoli Piesčių kaimo (Varėnos r.)
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Irako piliečiais prisistačiusi migrantų grupė stovi prie pat Lietuvos valstybinės sienos netoli Piesčių kaimo (Varėnos r.)

„Siekiant paskatinti neteisėtai Lietuvoje esančių užsieniečių grąžinimą, nuo gruodžio 8 dienos sutinkantiems savanoriškai išvykti migrantams pasiūlytos didesnės vienkartinės išmokos (vyresniems nei 14 metų asmenims – 1000 eurų, jaunesniems – 500 eurų). Neseniai taip pat vyko jau ketvirtoji Irako konsulų identifikacinė misija, kurios metu buvo išduota 80 kelionės dokumentų.

Kartu Lietuva aiškinasi su Europos Komisija galimybes dėl Irako piliečių, neteisėtai Baltarusijos sieną kirtusių ir šiuo metu esančių Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje, spartesnio grąžinimo (tiek savanoriško, tiek priverstinio)“, – nurodė M.Bajarūnas.

Jis sakė, kad ieškoma būdų grąžinti bei išsiųsti ir kitų trečiųjų šalių piliečius – jie taip pat šiuo metu gali pasinaudoti galimybe išvykti savanoriškai gaudami didesnę išmoką.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba taip pat kreipiasi į tų trečiųjų šalių konsulines įstaigas dėl reikalingų kelionės dokumentų išdavimo, ieško galimų kelionės maršrutų bei vykdo kitas grąžinimo procedūras.

Skaičiuojama, kad vieno migranto išlaikymas per dieną valstybei kainuoja apie 30 eurų, arba maždaug – 11 tūkst. eurų per metus.

„Keisti Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai kertančių užsieniečių apgręžimo politikos neplanuojama“, – teigė M.Bajarūnas.

Skundai neįtikina

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, paklaustas, kas laukia savo noru į kilmės šalis grįžti nenorinčių asmenų, sakė, kad bus ieškoma būdų juos grąžinti.

Jis aiškino, kad su dalimi valstybių, kurių piliečiai nelegaliai atvyko į Lietuvą, turime ar turėsime readmisijos susitarimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min