Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Seimo komisija nusprendė, kad Mindaugas Bastys nusipelnė apkaltos

Šaltinis: 15min, BNS
4
A A

Seimo specialioji komisija trečiadienį nusprendė pradėti apkaltos procesą Seimo socialdemokratų frakcijos nariui Mindaugui Basčiui. Komisijos išvadose teigiama, kad M.Bastys sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Pats M.Bastys procesą vadina politiniu susidorojimu.

Už tai, kad apkaltos procesas pagrįstas, 15min žiniomis, trečiadienį balsavo aštuoni komisijos nariai, prieš buvo vienas ir du komisijos nariai susilaikė. „Valstietis“ Virginijus Sinkevičius trečiadienio posėdyje nedalyvauja, nes yra išvykęs į komandiruotę.

Kad apkaltos procesas nepagrįstas, mano „prieš“ balsavusi socialdemokratė Rasa Budbergytė, susilaikė „tvarkietis“ Rimas Andrikis ir Lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslavas Narkevičius.

Lygiai taip pat balsai pasiskirstė balsuojant dėl visų išvadų.

„Mes pripažinome, kad Seimo narių teikimas dėl apkaltos proceso pradėjimo yra pagrįstas ir siūlome pradėti apkaltos procesą Seimo nariui M.Basčiui“, – po posėdžio žurnalistams teigė komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė.

Paviešins dokumentų su politikų pavardėmis

Jos teigimu, išvados Seime bus tvirtinamos kitą savaitę, nes jas reikia suredaguoti, kartu su išvadomis buvo viešinama ir daugiau gautos informacijos, o ją reikia nuasmeninti.

Specialioji komisija įžvelgia, kad tarp dviejų Seimo nario priesaikų yra ryšys ir būtų nesąžininga, neprotinga ir neteisinga greičiausiai pasakyti, kad viena duota priesaika nubraukia visus tuos pažeidimus, kurie padaryti esant kitai Seimo nario priesaikai, – sakė A.Širinskienė.

„Kai kuriuose tekstuose yra Seimo nario M.Basčio šeimos narių duomenys, automobilių numeriai ir kiti dalykai, o tai tikrai nėra skelbtina informacija, tai yra asmeninė informacija, tai nuasmeninsime ir paskelbsime“, – sakė A.Širinskienė.

Pasak komisijos pirmininkės, komisija daug naujų dokumentų nepateiks, tačiau bus paviešinta platesnė dar Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, anksčiau atlikusio M.Basčio veiklos tyrimą, gautos informacijos apimtis.

15min žiniomis, paviešintoje informacijoje turėtų būti kitų politikų pavardžių.

A.Širinskienė teigė, kad buvo vertinta M.Basčio veikla dviejų Seimo nario kadencijų metu, nes jos atsieti neįmanoma.

„Vertinome abiejų kadencijų veiklą, nes atriboti tos veiklos daugelyje epizodų buvo neįmanoma. Ta nesąžininga veikla teikiant parodymus Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ir teikiant paaiškinimus Valstybės saugumo departamentui buvo siekiama pridengti veiksmus, atliktus ankstesnėse Seimo kadencijose“, – teigė Seimo narė.

Taip pat, pasak A.Širinskienės, buvo daug diskusijų dėl dviejų priesaikų ryšio.

„Konstitucinis Teismas turėjo labai mažai justicijos, turėjo mažai bylų, tačiau iš tų bylų, kurias mes matome, Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad vieną kartą sulaužius Seimo nario priesaiką atsiranda labai rimtos abejonės dėl kitos Seimo nario priesaikos validumo. Tą antrąją priesaiką po pirmosios sulaužymo Konstitucinis Teismas yra vadinęs fiktyvia priesaika. Specialioji komisija įžvelgia, kad tarp dviejų Seimo nario priesaikų yra ryšys ir būtų nesąžininga, neprotinga ir neteisinga greičiausiai pasakyti, kad viena duota priesaika nubraukia visus tuos pažeidimus, kurie padaryti esant kitai Seimo nario priesaikai“, – kalbėjo A.Širinskienė.

Anot jo, klausimui pasiekus Konstitucinį Teismą, jam, ko gero, teks išaiškinti ir priesaikų ryšio klausimą.

VIDEO: Agnė Širinskienė komentuoja Mindaugo Basčio apkaltos komisijos išvadas

M.Basčiui dalyvauti neleido

M.Bastys norėjo pats dalyvauti paskutiniame komisijos posėdyje, tačiau pasilikti balsavime jam neleista.

„Galiu labai trumpai pasakyti, kad, deja, turiu apgailestauti, apkaltos komisija neleido man dalyvauti šitame apkaltos procese priimant jau galutinius sprendimus. Tiesiog taip buvo pasakyta man paklausus, ar reikia suprasti, kad jūs mane išvarote iš komisijos posėdžio, davė suprasti, kad taip, mes jus išvarome iš komisijos posėdžio. Aš daugiau komentarų neturiu“, – piktinosi M.Bastys.

Politikas aiškino, kad dar nėra susipažinęs su galutiniu išvadų projektu.

„Tam tikri dalykai yra dar šlifuojami, su kuriais aš dar nesu tinkamai supažindintas“, – kalbėjo jis.

Savo ruožtu A.Širinskienė sako, kad M.Bastys turėjo galimybę pasisakyti tris kartus.

Tačiau M.Bastys vieną kartą pats nutarė tik perskaityti savo pranešimą, antrą – išvis atsisakė kalbėti sakydamas, kad neskaitė išvados, nors ją buvo gavęs.

„Šiandien taip pat jis turėjo galimybę kalbėti, pasisakyti. To nepadarė aiškindamas, kad nenori gaišti komisijos laiko, jei aš gerai pamenu formuluotę. Kai mes perėjome į balsavimo stadiją ir turėjome pasitarimą, mes paprašėme jo išeiti iš posėdžio“, – sakė komisijos pirmininkė.

M.Bastys apkaltą vadina susidorojimu

M.Bastys tikino, kad visas apkaltos procesas yra politinis susidorojimas.

„Be abejo, tai yra politinis susidorojimas. Ir aš negaliu kitaip vertinti. Nėra jokio teisinio pagrindo teigti tai, kas yra surašyta šitos komisijos išvadose“, – sakė jis.

Tai pirmiausia, puikiai organizavo šį procesą pačioje pradžioje konservatoriai. Tam labai sėkmingai pritarė valstiečiai-žalieji ir toliau tai vyksta sėkmingai, – sako M.Bastys.

Parlamentaras aiškino, kad susidorojimą organizuoja konservatoriai su „valstiečiais“.

„Tai jūs turbūt matote, kas šiandien vyksta. Tai pirmiausia, puikiai organizavo šį procesą pačioje pradžioje konservatoriai. Tam labai sėkmingai pritarė valstiečiai-žalieji ir toliau tai vyksta sėkmingai. Daugiau aš nieko negaliu komentuoti“, – sakė M.Bastys.

G.Paluckas: Seimą M.Bastys turėjo palikti anksčiau

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas po apkaltos komisijos posėdžio naujienų agentūrai BNS teigė, kad M.Bastys iš Seimo turėjo pasitraukti gerokai anksčiau.

„Mes jau su Mindaugu kalbėjome ir tuos pasiūlymus partija jam yra išsakiusi, kad jis galėjo pasinaudoti teise atsisakyti mandato jau gerokai anksčiau, nesukeldamas tiek ažiotažo nei partijai, nei sau“, – BNS sakė G.Paluckas.

Jis pridūrė detaliau M.Basčio apkaltos aplinkybių nekomentuosiantis.

„Šiandien mes komisijos išvadų niekaip nekomentuosime, nes dėl jų jau pradėjo ginčytis ir konstitucinės teisės specialistai. Mes tikrai norime išvengti bet kokių tolesnių insinuacijų, Konstitucinis Teismas apie tai pasisakys, – teigė politikas. – Jeigu šis klausimas pasieks Seimo salę balsavimui, tai frakcija spręs, ar apskritai dalyvauti balsavime, kad vėl nebūtų įvairiausių samprotavimų, jog čia savi gina savus bet kokia kaina.“

VIDEO: Mindaugas Bastys: „Man nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti posėdyje“

Išvadose – keli epizodai

Seimo komisija nusprendė galinti vertinti M.Basčio veiklą, vykdytą ne tik šioje, bet ir buvusiose kadencijose, nors teisininkai anksčiau jau buvo išaiškinę, kad M.Basčiui apkalta gali būti taikoma tik už veiksmus, atliktus po 2016 lapkričio 14 dieną duotos Seimo nario priesaikos.

Seimo komisija konstatavo, kad yra pagrindas pradėti Seimo nariui M.Basčiui apkaltos procesą Seime dėl kelių epizodų.

1. Nuslėpė ryšius su P.Vojeika

Komisija konstatuoja, kad M.Bastys sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę“, „gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus“, „sąžiningai tarnauti Tėvynei“ ir, atitinkamai, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai 2016 m. gruodžio 14 d. atsakydamas į klausimyno, skirto asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, 55 klausimą nuslėpė savo ryšius su Piotru Vojeika.

Komisijos teigimu, tokiu būdu M.Bastys, nevykdydamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, nebūdamas sąžiningas, kėsinosi susipažinti su valstybės paslaptimis tokiu atveju, kai jo veikla, savybės ar ryšiai galėjo duoti pagrindo nuogąstauti, kad kyla grėsmė paslapčių saugumui, taip pažeidžiant valstybės interesus apsaugoti įslaptintą informaciją nuo asmenų, kurie neturi besąlyginio pasitikėjimo, ir paminant valstybės paslapties konstitucinę reikšmę.

2. Nuslėpė žinojęs apie P.Vojeikos ryšius su KGB

Komisija nurodė, kad M.Bastys sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „sąžiningai tarnauti Tėvynei“ ir, atitinkamai, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai 2017 m. vasario 15 d. bei 2017 m. kovo 3 d. VSD apklausų metu bei 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. balandžio 3 d. NSGK posėdžių metu nesąžiningai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl to, ar žinojo apie P. Vojeikos darbą KGB.

3. Tarpininkavo „Rosatom“

Komisija išvadose skelbia, kad M.Bastys sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę“, „sąžiningai tarnauti Tėvynei“ ir, atitinkamai, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai tarpininkavo organizuojant neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valstybės valdžios institucijų vadovais (2012 m. gruodžio mėnesį susitikimai buvo derinami su tuometiniu Ministru Pirmininku A. Butkevičium, tačiau juose dalyvavo tik Seimo narys M. Bastys, 2013 m. vasario 13 d. A. Butkevičiumi ir šiam susitikimui neįvykus tą pačią dieną su V. Gedvilu ir juose (2013 m. vasario 13 d.) dalyvavo, padėdamas „Rosatom“ proteguoti „Rosatom“ interesus Lietuvoje, kurie buvo nukreipti į Lietuvos energetinės nepriklausomybės mažinimą, ir tokiu būdu, siekdamas užtikrinti politinį palaikymą Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ planams Lietuvoje, padėjo „Rosatom“ atstovaujantiems asmenims proteguoti ir įgyvendinti „Rosatom“ interesus, kurie buvo nukreipti prieš Lietuvos Respublikos interesus stiprinti valstybės energetinę nepriklausomybę, įtvirtintus Seimo patvirtintuose strateginiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose ir savo veiksmais kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui;

4. Elgėsi nesąžiningai

Taip pat komisija konstatuoja, kad M.Bastys sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „sąžiningai tarnauti Tėvynei“ ir, atitinkamai, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai būdamas 2016–2020 kadencijos Seimo nariu NSGK bei Specialiajai komisijai pradėjus darbą bandė nuslėpti savo nuolatinius ir sistemingus ryšius, jų reikšmę bei pobūdį, vengė atsakyti į tyrimo metu jam užduodamus klausimus.

Anot komisijos, M.Bastys elgdamasis nesąžiningai siekė paneigti ir (ar) sumenkinti savo vaidmenį organizuojant susitikimus su su aukščiausiais Lietuvos Respublikos pareigūnais, su V. Gedvilu ir A. Butkevičiumi VSD 2017 m. vasario 15 d. teiktuose paaiškinimuose bei liudydamas NSGK posėdžiuose 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. balandžio 10 d., iš karto po susitikimo su V. Gedvilu ir vėliau nesąžiningai siekė sudaryti įspūdį, o vėliau, t.y. 2017 m. vasario 15 d., 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. balandžio 10 d., ir teikti parodymus, kad rūpinosi IAE uždarymo darbais, o ne Baltijos AE projekto įgyvendinimu.

Taip pat M.Bastys, anot komisijos, elgdamasis nesąžiningai 2017 m. balandžio 10 d. NSGK posėdyje neigė gavęs A. Butkevičiaus įspėjimą bei susitikęs su VSD pareigūnais 2006 metais bei VSD pareigūnų atliktos operatyvinės apklausos detales.

Komisija taip pat konstatuoja, kad M.Bastys elgdamasis nesąžiningai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl kontaktų su J.Kostinu pobūdžio, skaičiaus ir laiko (2017 m. kovo 31 d. NSGK posėdis, 2017 m. balandžio 10 d. VSD išslaptinta informacija).

5. Diskreditavo Seimą

Komisija konstatuoja, kad M.Bastys sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „sąžiningai tarnauti Tėvynei“, ir, atitinkamai, šiurkščiai pažeidė Konstituciją savo aukščiau šioje dalyje nurodytais veiksmais diskredituodamas ne tik savo, kaip Lietuvos Respublikos Seimo nario, bet ir Seimo, kaip Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamosios institucijos, autoritetą, valstybės valdžią, dėl ko yra pagrįstų abejonių dėl M. Basčio asmens galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai naudoti jam suteiktą Tautos atstovo mandatą.

M.Basčio apkaltos komisija savo išvadą, yra ar nėra pagrindo pradėti apkaltos procesą Seime, turėjo pateikti iki birželio 1 dienos.

Pagal Seimo statutą, nutarimo projektas, kuriuo apkaltos procesas nutraukiamas arba pradedamas, turės būti pateiktas artimiausiame posėdyje. Dokumentas priimamas paprasta plenariniame posėdyje dalyvaujančių Seimo narių dauguma.

Jei pritariama specialiosios tyrimo komisijos išvadai, kad yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, Seimas kreipiasi į Konstitucinį Teismą išvados, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Anksčiau Seimas jau yra pritaręs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto tyrimo išvadoms, kuriose teigiama, kad M.Bastys veikė prieš Lietuvos valstybę.

M.Bastys neigia nusižengęs

Seimo narys M.Bastys apkaltos komisijai į klausimus atsakyti nesutiko. Viename iš posėdžių jis tik perskaitė iš anksto parengtą pranešimą, kuris įtrauktas į komisijos išvadas.

„Nei iki, nei po 2016 m. priesaikos davimo jokių neleistinų ar galinčių Lietuvai sukelti bent menkiausią grėsmę kontaktų su pažymoje minimais asmenimis nėra ir nebuvo, tokio pobūdžio veiksmų neatlikau“, – šiame pranešime teigė M.Bastys.

Anot jo, Valstybės saugumo departamentas (VSD) Seimo Pirmininkui pateikė pažymą, kurioje buvo sprendžiamas vienintelis klausimas – leidimo dirbti su įslaptinta informacija išdavimo klausimas.

„Kaip nurodė VSD direktorius D. Jauniškis, tai yra prevencinė pažyma, joje pateikti ne faktai, kad aš sukėliau ar keliu grėsmę nacionaliniam saugumui ar disponavimui įslaptinta informacija, bet, kad tokia hipotetinė grėsmė gali kilti ateityje“, – aiškina parlamentaras.

M.Bastys tikino, kad VSD pagrindinis argumentas yra jo pažintys, kurių jis esą niekada neslėpė ir apie jas pats pasakė tiek VSD, tiek Seimo komitetui.

„Valstybės saugumo departamentas, NSGK ir ši Specialioji tyrimo komisija nenustatė jokių faktų, kad aš sąmoningai atlikau kokius konkrečius veiksmus, kuriais šiurkščiai pažeidžiau Konstituciją ar sulaužiau priesaiką. Nėra jokių duomenų, kad aš buvau verbuojamas, užverbuotas ar, kad VSD pažymoje minėti asmenys ar užsienio tarnybos turėtų kokių nors svertų mane paveikti (šantažas, kompromituojanti informacija ir kt.). Priešingai, pažymoje ir NSGK išvadoje esančių duomenų (dėl užimtumo M. Bastys nesusitiko ir pan.) pakanka daryti išvadą, kad minėti asmenys jokios įtakos man neturėjo, dėl ko jokios grėsmės nacionaliniam saugumui niekada nekėliau ir nekeliu“, – įsitikinęs parlamentaras.

Pasak jo, tai įrodo ir Generalinės prokuratūros atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M.Basčio veiklos.

„Aš visuomet buvau ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbiau ir vykdžiau jos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai tarnavau ir tebetarnauju Tėvynei, neatlikau jokių veiksmų, kuriais galėčiau sukelti grėsmę Lietuvai ar padaryti jai žalos. Nepriklausomai nuo apkaltos procedūros baigties, Komisijoje, Konstituciniame Teisme, Seime savo pilietinę priedermę sąžiningai tarnauti Lietuvai vykdysiu ir ateityje“, – pranešime komisijai dėsto M.Bastys.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min