Sekite 15min Google
Kaip pranešė Vyriausybė, pokalbyje pažymėta partnerystės svarba saugumo iššūkių ir hibridinių grėsmių kontekste.
M. Sinkevičius padėkojo Ispanijai už svarų indėlį į Baltijos šalių oro gynybą ir regiono saugumo stiprinimą, taip pat aptartos galimybės plėsti dvišalį bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje.
„Šiandien Europa susiduria su augančiomis ir vis naujus pavidalus įgyjančiomis hibridinėmis grėsmėmis, į kurias turime reaguoti vieningai. Mūsų saugumas yra nedalomas. Todėl turime stiprinti tiek savo gynybinius pajėgumus, tiek visuomenių ir valstybių atsparumą“, – pranešime cituojamas ministras pirmininkas.
Artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2027-ųjų pirmąjį pusmetį, pokalbyje aptarti ir pirmininkavimo prioritetai. M. Sinkevičius pabrėžė, kad rytinio flango saugumas turi tapti horizontaliu Bendrijos prioritetu ir būti tinkamai atspindėtas naujoje ES daugiametėje finansinėje programoje.
Premjerai aptarė ir būtinybę stiprinti ES išorės sienų apsaugą bei veiksmingiau valdyti neteisėtos migracijos srautus. Lietuva ir Ispanija susiduria su skirtingomis, tačiau bendro Europos atsako reikalaujančiomis migracijos spaudimo formomis, todėl svarbu stiprinti ES valstybių narių bendradarbiavimą, sienų apsaugos pajėgumus ir solidarumą.
Pokalbyje taip pat pabrėžta būtinybė toliau didinti Europos paramą Ukrainai.
BNS rašė, kad liepos pabaigoje iš Maroko į Ispanijos anklavą Seutą įsiveržus maždaug 72 tūkst. migrantų, Ispanija dėl to rugpjūčio antroje pusėje išsikvietė Maroko ambasadorių.
P. Sanchezas rugsėjo pradžioje pareiškė, kad nėra tvirtų įrodymų dėl Maroko vaidmens organizuojant migrantų krizę. Savo ruožtu dešimtys tūkstančių žmonių Seutoje ir visoje Ispanijoje protestavo dėl kairiųjų vyriausybės veiksmų sprendžiant šią krizę.
Tuo metu Lietuva patiria neteisėtos migracijos spaudimą iš Baltarusijos. Iš viso nuo Minsko režimo sukeltos krizės pradžios šalies pasieniečiai neįleido per 26 tūkst. užsieniečių. Antplūdis į rytines ES nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais.
