Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ministrė: Lietuva misiją Gore planuoja baigti kitąmet, o visai iš Afganistano pasitrauks kartu su visa NATO

Lietuviai moko Afganistano karius
Vyr. srž. Raimondo Sleževičiaus nuotr. / Lietuviai moko Afganistano karius
Šaltinis: BNS
0
A A

Lietuva misiją Afganistano Goro provincijoje planuoja baigti iki 2013 metų pabaigos, o visai iš Afganistano pasitrauks vėliau kartu su sąjungininkais NATO, penktadienį sakė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

„Mūsų buvimo Goro provincijoje riba galėtų būti 2013 metai“, – BNS sakė R.Juknevičienė.

Situaciją Afganistane su NATO partneriais Briuselyje aptarusi ministrė teigė, kad prieš pasitraukimą Gore Lietuva dar sustiprins vietos pajėgų rengimą.

„Provincijos atkūrimo grupės vėliavą gal ir anksčiau galėsime nuleisti, perorientuodami buvimą mūsų provincijoje vien tik į mokymus, dar labiau sukoncentruodami savo veiklą vietos nacionalinės armijos mokymams Čagčarane. Tą planuojame daryti kartu su amerikiečiais“, – kalbėjo R.Juknevičienė.

Ketvirtadienį ir penktadienį gynybos ministrų susitikime dalyvavusi ministrė tikino, kad NATO įsipareigojimai kovines operacijas baigti iki 2014 metų pabaigos lieka nepakitę, nepaisant Jungtinių Valstijų ir Prancūzijos pareigūnų prieštaringų pareiškimų, kurie žiniasklaidoje buvo vertinti kaip ankstesnio pasitraukimo galimybė.

Sumaištis kilo dėl JAV gynybos sekretoriaus Leono Panettos komentarų žiniasklaidai pakeliui į Briuselį, kad Vašingtonas iki 2013 metų pabaigos kovines operacijas pakeis į „rengimo ir paramos vaidmenį“. Vėliau jis patikslino, kad tikisi, jog afganai 2013 metais perims vadovaujantį vaidmenį, tačiau amerikiečiai bus pasirengę prisidėti prie karinių operacijų.

Neaiškumų kilo ir dėl praeitos savaitės Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy pareiškimo, kad Prancūzija kovines operacijas baigs iki 2013 metų pabaigos.

Prancūzijoje ir JAV šiemet vyks prezidento rinkimai ir, apžvalgininkų teigimu, rinkėjai laukia signalų apie nepopuliaraus karo Afganistane pabaigą.

Vis dėlto, Briuselyje NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas sakė, kad sąjungininkai ketina laikytis anksčiau numatytos 2014 metų datos.

Pasak R.Juknevičienės, 2014-ųjų data dominavo ir ministrų susitikimo metu.

„Susitikime 2013 metų apskritai niekas nepaminėjo. Buvo kalbama labai aiškiai, vieningai – Lisabonos įsipareigojimas dėl 2014 – ųjų lieka labai svarbus. Antras dalykas – kartu atėjom, kartu išeisim“, – sakė ministrė.

„2014-ieji metai yra riba, kuomet turėtų būti pabaigti koviniai veiksmai Afganistane. Tačiau jei jie bus reikalingi ateityje ir juos vykdys vietos saugumo pajėgos ir bus paprašyta pagalbos, tai žinoma tos pagalbos nebus atsisakyta“, – kalbėjo R.Juknevičienė.

Ministrės teigimu, dėl tolesnio vaidmens NATO šalių vadovai tarsis pavasarį vyksiančiame Čikagos viršūnių susitikime.

Karinę operaciją Afganistane JAV pradėjo po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių, apkaltinę tuo metu valdžioje buvusį Talibano režimą remiant teroristus.

Lietuva 2005 metais prisiėmė įsipareigojimą vadovauti provincijos atkūrimo grupei Goro provincijoje. Saugumui užtikrinti Gore nuolat tarnauja apie 150 Lietuvos karių.

Iki šimto Lietuvos specialiųjų operacijų karių yra dislokuoti šalies pietuose. Jie atlieka kovines operacijas, tačiau, pasak R.Juknevičienės, ir šios pajėgos vis daugiau užsiima vietos pajėgų mokymu.

Be to, Lietuvos karinių oro pajėgų instruktoriai rengia afganistaniečių sraigtasparnių įgulas Kandahare.

Iš viso NATO šalys Afganistane yra dislokavusios 130 tūkst. karių, iš jų 90 tūkst. yra JAV kariai.
 

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min