Per Kalėdas skaitykite kartu. Prenumeratai -50%
Išbandyti
11 28

Minutės iki tragedijos: ką rodo paskutiniai duomenys apie Vilniuje sudužusio lėktuvo skrydį?

Atsakymų, kas lapkričio 25-ąją paryčiais nutiko siuntų kompanijos DHL lėktuve, ieško ne vien pareigūnai, nelaimės tyrėjai ir Lietuvos visuomenė, bet ir žmonės, patys pilotuojantys ar anksčiau pilotavę orlaivius. Patyręs pilotas amerikietis Juanas Browne’as, savo mintimis besidalijantis „YouTube“ kanale „Blancolirio“, išanalizavo paskutines boingo skrydžio minutes iki jis nukrito Vilniaus oro uosto prieigose.
Vilniuje šalia gyvenamojo namo nukrito lėktuvas
Vilniuje šalia gyvenamojo namo nukrito lėktuvas / Lukas Balandis / BNS nuotr.

Portalas 15min pateikia kai kurias J.Browne’o įžvalgas apie tam tikrus skrydžio parametrus ir kiek tai galėjo būti susiję su tragiška baigtimi. Jis labai stebėjosi, kad kažkam iš lėktuve buvusių žmonių pavyko išgyventi šią katastrofą.

Patirtis – ir karinėje, ir civilinėje aviacijoje

Katastrofa įvyko ankstyvą pirmadienio rytą, 5.28 val. Žemėjantis orlaivis, likus visai nedaug iki nusileidimo tako, nukrito šalia gyvenamojo namo ir sudužo į šipulius. Lėktuvas trenkėsi į žemė ir čiuožė kelis šimtus metrų šluodamas viską pakeliui. Po smūgio nuo lėktuvo korpuso atsiskyrė kabina, kurioje buvo keturių žmonių įgula, o likusi lėktuvo dalis užsidegė ir sprogo. Žuvo pilotas ispanas, kiti trys įgulos nariai atsidūrė ligoninėje, vienas – itin sunkios būklės.

Įgulai buvo nurodyta susisiekti su Vilniaus bokštu dažniu 118.205, skaičius 2 buvo sunkiai girdimas. Pilotas pakartojo „118.05“. Tai buvo paskutinė komunikacija.

Sudužęs lėktuvas „Boeing 737-476“ priklausė Ispanijos oro bendrovei „Swift Air“. Jį siuntoms gabenti naudojo Vokietijos bendrovė DHL. Orlaivis skrido iš šios šalies miesto Leipcigo.

Trečiadienį, praėjus dviem dienoms po katastrofos, „YouTube“ paskelbtame vaizdo įraše J.Browne’as, remdamasis įvairia viešai prieinama informacija apie tam tikrus skrydžio parametrus, bandė atkurti lėktuvo leidimosi aplinkybes.

Jis pats pradėjo skraidyti dar būdamas paauglys (pirmą lėktuvą nusipirko vos 15-os metų), iškart po mokyklos įgijo vadinamąją A&P licenciją, leidžiančią inspektuoti, prižiūrėti ir remontuoti orlaivius.

Vėliau tarnavo karinėse oro pajėgose, tapo „Cessna T-37 Tweet“ pilotu-instruktoriumi, skraidė „Lockheed C-141 Starlifter“ ir „Lockheed C-130“, tapo orlaivio vadu, o galiausiai – oro linijų pilotu. Tad J.Browne'o pastebėjimai – profesionalaus, ne mėgėjiško pobūdžio.

Įrašo pradžioje jis pacitavo „Aviation Safety Network“ tinklalapyje publikuotą informaciją apie katastrofą (tiesa, ji daugiausia paremta žiniasklaidos pranešimais ir kitais neoficialiais šaltiniais).

„Dispečerė leido ILS Z artėjimą (ILS – Instrument Landing System, tikslios radijo navigacijos sistema, teikianti trumpo nuotolio nurodymus orlaiviams ir padedanti jiems artėti prie tūpimo tako naktį arba esant blogam orui, Z procedūra turi mažesnius leidimosi minimumus, – red. past.) prie 19-o tako ir nurodė įgulai pažemėti iki 2 700 (823 m) pėdų bei pranešti, kai bus nustatyta ILS.

4 jūrmylių (maždaug 7,4 km – red. past.) atstumu nuo žemės palietimo taško įgulai buvo nurodyta susisiekti su Vilniaus bokštu dažniu 118.205, skaičius 2 buvo sunkiai girdimas. Pilotas pakartojo „118.05“. Tai buvo paskutinė komunikacija su įgula“, – rašoma tinklalapyje.

Leidosi staigiai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis
Reklama
95 metų gimtadienį atšventusi „Astra LT“ į modernius sprendimus investavo kiek daugiau nei 600 tūkst. eurų