Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Miškininkai baiminasi pertvarkos: nebebus kam prižiūrėti miškų

Kelionė per Aukštaitijos nacionalinio parko miškus ir pievas.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Kelionė per Aukštaitijos nacionalinio parko miškus ir pievas.
Šaltinis: Lrt.lt
8
A A

Miškų urėdijų laukia pertvarka – Vyriausybė planuoja jas panaikinti ir įkurti vieną valstybinę įmonę, kuri centralizuotai ir esą efektyviau valdytų miškus. Miškininkai baiminasi, kad po reformos nebus kam prižiūrėti miškų, padaugės nelegalių kirtimų, atleidus darbuotojus regionuose išaugs nedarbas. O smulkieji verslininkai sako, kad nebeįpirks medienos ir bankrutuos.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigia, kad sujungus urėdijas, valstybinį miškotvarkos institutą ir generalinę urėdiją bus sukurta viena valstybinė įmonė su 25 filialais. Pasak ministro, centralizavus miškų valdymą ir tvarkymą, bus dirbama skaidriau, efektyviau, nes dabar urėdijos pelningai dirba kirsdamos ,bet ne visada atkurdamos mišką.

„Manome, kad per vieną centralizuotą įmonę mes galėsime užtikrinti ir skaidrius valdymo mechanizmus, ir apskaitos mechanizmus, ir miško pardavimo priemones. Dėl to, žinodami bendrą kontekstą ir tai, kad sąžiningų ir kvalifikuotų žmonių Lietuvoje nėra daug, vienas iš kriterijų yra bendra įmonė“, – teigia ministras.

Dabar miškus valdo per 40 urėdijų, tūkstančiui hektarų miško vidutiniškai tenka beveik keturi darbuotojai, po reformos esą tokiam plotui vidutiniškai tektų tik vienas. urėdijos atstovai sako, kad miškai nebus prižiūrėti, padaugės vagysčių.

Miškais rūpinamės nuo želdinimo: girininkas atsakingas iki užauginimo, vieni atsako už želdinius, kiti už kirtimą, kiti už kelių tiesimą“, – mano Biržų urėdas Romanas Gaudiešius.

Centralizuotas medienos pardavimas kelia nerimą smulkiesiems verslininkams iki šiol ją pirkdavusiems urėdijose per elektroninę prekybos sistemą. Jie baiminasi, kad nepajėgs konkuruoti su stambiaisiais verslininkais ir turės bankrutuoti.

Vienos lentpjūvės vadovai sako, kad ryžosi plėtrai tik sudarę ilgalaikę medienos pirkimo sutartį su urėdija.

„Su Darbo birža pasirašėm sutartį, priėmėm 6 žmones, ši linija yra nupirkta. Su Darbo birža sudaryta sutartis, kad trejiems metams turime išsaugoti tas vietas. Jeigu mes prarandame tiekimą, pinigai turi būti grąžinti, kurie yra investuoti. O tai kelias į bankrotą“, – sako UAB „Ernita“ komercijos direktorius Algirdas Kuginis.

„Galvojant apie pertvarką, reikia galvoti apie tai, kaip daryti nepažeidžiant regioninio intereso, kad išsaugotume kuo daugiau dalyvių, kurie konkuruotų medienos versle. Viena iš sąlygų yra užtikrinti skaidrumą“, – aiškina Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Povilas Urbšys.

Kai kurie Seimo nariai siūlo ne naikinti, o jungti urėdijas.

„Darykime savarankiškas 25 urėdijas ir vieną valstybinę miškų įmonę. Tuomet problema bus išspręsta“, – siūlo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Viktoras Rinkevičius.

Miškininkų profsąjungos atstovai teigia, kad urėdijose dirba 4 tūkstančiai žmonių, tad baiminasi, kad dauguma bus atleisti, nors ministras tikina, kad bus sumažinta tik administracija.

„Ministras pristatydamas viziją apie naują įmonę teigė, kad pirmame etape turėtų 1600-ia, o vėliau mažėti dar tūkstančiu žmonių“, – perspėja Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profsąjungos pirmininkė Inga Ruginienė.

„Mes nedarome reformos gamtos sąskaita, mes norime, kad žmonės liktų miškuose, kad miškai būtų prižiūrimi, kad jūs sutiktumėte miškininką miške ir ne tiktai valstybės valdomame, bet ir privačiame“, – teigia K.Navickas.

Kai kurios šalies regioninės plėtros tarybos, pavyzdžiui, Marijampolės, kur labiausiai išvystytas medienos perdirbimas, kreipėsi į prezidentę prašydamos reformą stabdyti.

Valstybinių miškų sistemos pertvarkos projektas bus svarstomas Seimo pavasario sesijoje.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min