Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Miškuose grybautojų tyko erkių atakos

Šiemet miške grybų ieškančius lietuvius pasitinka itin gausūs erkių būriai.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Šiemet miške grybų ieškančius lietuvius pasitinka itin gausūs erkių būriai.
Šaltinis: 15min
0
A A

Grybavimo sezonas šiemet kauniečių nedžiugina: grybų nėra daug, tačiau apsinuodijimų šiomis gėrybėmis netrūksta. Tačiau didžiausia bėda – miške tykančios erkės, kurių atakos šiemet kaip niekada aršios.

„Nuo sausio iki rugpjūčio Kauno apskrityje buvo nustatyti 269 Laimo ligos atvejai. Tai beveik tris kartus daugiau nei pernai, kai per tą patį laikotarpį užsikrėtusiųjų Laimo liga buvo 89. Erkiniu encefalitu užsikrėtusių Kauno apskrities gyventojų šiemet taip pat daugiau – 33 atvejai. Pernai tuo pačiu metu buvo tik 15 naujų šios ligos atvejų“, – statistiką pateikė Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė. Didžioji dalis užsikrėtusiųjų – kauniečiai. Tiesa, erkės jiems įsisegė ne tik Kaune ir rajone, bet ir kitose Lietuvos vietovėse.

E.Jankausko/dienraščio „15 minučių“ nuotr./Erkė
E.Jankausko/dienraščio „15 minučių“ nuotr./Erkė

Pasak O.Ivanauskienės, šių metų vasara buvo itin palanki daugintis erkėms: buvo šilta ir drėgna. „Tai tikrai viena iš priežasčių, kodėl šiemet nustatyta tiek daug erkių platinamų ligų. Tačiau gali būti, kad ir žmonės budresni: įsisegus erkei, kreipiasi į medikus, todėl ligų nustatyta daugiau“, – teigė specialistė.

Erkių aktyvumo sezonas dar nesibaigė, todėl į miškus traukiantys grybautojai turėtų būti itin atsargūs. Išsiruošus į mišką reikia tinkamai apsirengti (rūbai turi dengti visą kūną, kelnių galai, rankovės – apspausti), o grįžus – nuodugniai apžiūrėti savo kūną, ar nėra įsisiurbusių erkių.

Smalsuolius tenka gelbėti ligoninėje

Daugiau nei pernai pacientų šiemet turi ir gydytojai toksikologai. Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) medikų teigimu, po kiekvieno savaitgalio palatose būna bent po dvi naujas „grybų aukas“.

Kęstučio Vanago/BFL nuotr./Grybai pakelėje
Kęstučio Vanago/BFL nuotr./Grybai pakelėje

„Pernai pacientų buvo mažiau, šiemet daugiau – jau turėjome dešimt žmonių. Tačiau grybavimas dar tęsiasi, taigi, dar gerą mėnesį tikrai sulauksime naujų ligonių. Pasitaiko, kad grybais apsinuodiję žmonės atvežami ir žiemą. Atsidaro savo konservuotų grybų stiklainį ir, žiūrėk, kažkas atsitinka“, – pasakojo KMUK Nefrologijos skyriaus gydytojas toksikologas Algirdas Stonys.

Kai kurios medikų papasakotos istorijos apie skyriuje gulinčius pacientus atrodo sunkiai įtikėtinos. „Netrukus namo išleisime vieną močiutę, kuri pas mus pakliuvo suvalgiusi žalsvosios musmirės. Tai – labai nuodingas grybas, todėl mes džiaugiamės, kad moteris išgyveno. Pas mus ji pateko dėl neatidumo: eidama grybauti nepasiėmė akinių ir vietoje ūmėdės pasiėmė musmirę, išvirė ją ir suvalgė“, – pasakojo gydytojas toksikologas A.Stonys. Skyriuje taip pat guli ir 24-erių mergina, kuri į medikus kreipėsi po to, kai miške užvalgė žalių grybų. „Ji suvalgė ne nuodingų, bet valgomų grybų. Tik kažkodėl nepalaukė, kol sugrįš namo: miške suvalgė du neapdorotus grybus ir sustreikavo organizmas, – pasakojo KMUK gydytojas. – Klausiau jos, kam valgė, o ji tvirtino, kad šiaip sau, tiesiog, norėjo paragauti.“

Kasmet apsinuodijusius grybautojus gydantis medikas pasakojo, jog pagrindinė tokių nelaimių  priežastis – per didelis žmonių pasitikėjimas savimi ir neatidumas. Grybauti ir pats mėgstantis A.Stonys į mišką susiruošusiems lietuviams patarė įsidėmėti pagrindinę taisyklę: rinkti tik gerai pažįstamus grybus: „Jei žinai tik raudonviršius, rink tik juos. Įtartino grybo geriau neimti“.

Kenksmingi ir valgomieji grybai

Daugiau nei įprastai interesantų šiuo metu sulaukia ir grybų rūšis tiriantys mokslininkai – mikologai. „Žmonės neša grybus beveik kasdien. Sulaukiame ir skambučių, ir elektroniniu paštu atsiųstų nuotraukų“, – sakė Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas Jonas Kasparavičius.

Toks žmonių susidomėjimas – naujiena. Anksčiau į mokslininkus paprastai kreipdavosi tik medikai, norėdami nustatyti, kokiu grybu apsinuodijo jų pacientas. „Dabar nebesiunčia, matyt, patys susitvarko“, – svarstė pašnekovas.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Grybai
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Grybai

Pasak J.Kasparavičiaus, į ligoninę žmones neretai atveda smalsumas: „Žmonės labai mėgsta ragauti. Tikisi, kad surado niekam nežinomą skanų grybą. Bet mūsų klimatas gana pastovus, šimtus metų auga tokie pat miškai ir tokie pat grybai. Naujų rūšių nedaug“, – aiškino J.Kasparavičius. Mokslininkas priminė, kad apsinuodyti galima ir nenuodingais grybais. „Būna, apsinuodija žmogus baravykais ir piktinasi, nes tai valgomas grybas. Valgomas, bet kaip jūs jį paruošėte? Išvirė, paliko, dar po poros dienų suvalgė – taip negalima! Grybų, kaip mėsos, negalima atšildyti ir vėl užšaldyti“, – mokė J.Kasparavičius.

Verta skanauti su saiku

Suvalgius netinkamai paruoštų grybų, galima susirgti botulizmu. Pirmieji ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po 12–36 val. nuo valgymo. Specifiniai ligos požymiai – dvejinimasis akyse,  žvairumas, sausumas burnoje, susilpnėjęs balsas, apsunkintas rijimas, sutrikęs kvėpavimas. Negydant ligonis miršta dėl kvėpavimo centro paralyžiaus. Dėl to patariama kruopščiai nuvalyti ir nuplauti konservavimui ruošiamus grybus, paruoštus juos laikyti ne ilgiau kaip pusę metų – vienus metus. Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos vadovė Jurga Motiejūnaitė taip pat patarė nepersivalgyti grybų. „Grybai yra vertingi, turi daug baltymų, vitaminų. Tačiau jų negalima valgyti daug: geriau vartoti kaip priedą, prieskonį prie patiekalo, nes jie yra sunkiai virškinamas produktas“, – sakė J.Motiejūnaitė.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min