Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mokyklų reforma palies pusę Vilniaus mokyklų

Pamoka
„Scanpix“ nuotr. / Mokykla
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
A A

Vilniaus miesto valdžia iki gegužės 1 d. ketina priimti galutinius sprendimus, kaip bus reorganizuojamos sostinės ugdymo įstaigos. Valdininkų skaičiavimais, reforma palies 34 tūkst. mokinių 46-iose mokyklose, t.y., pusėje Vilniaus ugdymo įstaigų.

Ugdymo įstaigų reforma visoje Lietuvoje prasidėjo prieš penkerius metus. „Vilnius, kartu su keletu kitų miestų, šioje srityje yra labiausiai atsilikęs. Suprantame, kad tai bus didelis stresas tiek daugeliui moksleivių, tiek tėvų, bet šiandien neturime kito kelio. Jei nepriimsime jokių sprendimų, rugsėjo 1-ą apie 20 mokyklų neturės finansavimo, tad mokiniai negaus mokymo proceso“, – kalbėjo Vilniaus miesto meras Vilius Navickas. Anot jo, jau šį trečiadienį Miesto tarybai bus pateikiamas mokyklų reorganizacijos klausimas, tačiau miesto valdininkai turės dar mėnesį jam apsvarstyti frakcijose ir komitetuose.

„Tai didžiausias projektas, kurį teks įgyvendinti šios kadencijos valdančiajai daugumai. Didžiausias projektas ne tik apimtimi, bet ir žmonių, kuriuos jis palies, mastu. Vienaip ar kitaip ši švietimo įstaigų reorganizacija palies ketvirtadalį vilniečių – moksleivių, tėvų, mokytojų“, – pasakojo vicemeras Gintautas Babravičius. Anot jo, sunkumų reformai prideda ir tai, kad multikultūriniame Vilniuje mokyklos yra multikalbinės, todėl čia kertasi ne tik švietimo aspektai, bet ir politiniai klausimai.

Išlygins mokinių srautus

Šiuo metu Vilniaus mokyklose mokosi 67,8 tūkst. mokinių, tačiau jų smarkiai mažėja. „Kai kuriose mokyklose mokosi vos keli šimtai mokinių, o mes neturime tiek lėšų, kad galėtume nepilnai sukomplektuotose mokyklose užtikrinti gerą ugdymo kokybę“, – teigė G.Babravičius.

Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo departamento direktorius Gintaras Alfonsas Petronis pastebėjo, kad šiuo metu vienos mokyklos yra perpildytos ir mokosi dviem pamainom, kitos stovi pustuštės, kai kur nesurenkami mokinio krepšeliai, todėl mokytojai verčiami eiti neapmokomų atostogų, mokiniams mažinamos pamokų valandos, atsisakoma užklasinės veiklos. G.A.Petronio tikinimu, po reorganizacijos mokinių srautai turėtų išsilyginti, todėl visur mokymo kokybė pagerės.

Jis tikino, kad nors Seimas dar nėra patvirtinęs, jog po 2012-ųjų Lietuvoje neliks vidurinių mokyklų, sostinės savivaldybė tiki, kad įstatymas bus patvirtintas, todėl užbėgdama už akių eina vidurinių naikinimo planu. „Po reorganizacijos vidurinį išsilavinimą teiks tik gimnazijos ir progimnazijos, kitos mokyklos bus pradinės ir pagrindinės. Bus tik dvi išimtys, kai vidurinį išsilavinimą galės teikti ne gimnazijos – tai religinių bendruomenių ir tautinių mažumų mokyklos“, – sakė G.A.Petronis.

G.A.Petronio tikinimu, po reorganizacijos mokiniai ir mokytojai bus išskirstyti taip, kad laisvų patalpų neliks. „Žinoma, kažkiek mokytojų neteks darbo, tačiau stengsimės, kad mokytojas eitų paskui mokinį“, – žadėjo Švietimo departamento direktorius. Jo tvirtinimu, po reformos Vilniuje turėtų likti tiek rusų mokyklų: 3 gimnazijos, 14 pagrindinių mokyklų, lenkų – 2 gimnazijos, 10 pagrindinių ir 3 pagrindinės mokyklos, lietuvių – 19 gimnazijų, 32 pagrindinės ir 15 pradinio lavinimo mokyklos.

„Užtikriname, kad nediskriminuojame mažumų. Lietuvių mokyklų yra renovuojama daugiau nei rusų ar lenkų“, – tėvams ir jų vaikams žadėjo meras. Tėvams, kurie yra nepatenkinti vykdoma reforma jis pasiūlė burtis į bendruomenes ir steigti privačias mokyklas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min