Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rasa Jasmontienė: mokytojų problemų ministerija nemato

Rasa Jasmontienė
Vadimo Simutkino nuotr. / Rasa Jasmontienė
Šaltinis: „Šiaulių naujienos“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos švietimo profesinė sąjunga kartu su Lietuvos švietimo įstaigų profesine sąjunga atliko tyrimus, siekdamos išsiaiškinti, kaip veikia pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sistema ir kaip kinta mokytojų atlyginimai. Domėtasi ir psichologiniu smurtu prieš mokytojus. Prie kiekvieno tyrimų rezultato galima dėti varnelę „situacija prasta“. Pasak Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkės Rasos Jasmontienės, tokius skaičius lėmė mokytojo statuso ir požiūrio į švietimą nuosmukis Lietuvos nepriklausomybės metais.

Gal ministerija akla?

Net 87,9 proc. Lietuvos pedagogų mano, kad jiems neapmokama už visus mokykloje dirbamus darbus, o net 54,1 proc. respondentų taikomas minimalus tarnybinio atlyginimo koeficientas. 67,9 proc. apklaustųjų nepritaria tarnybinio atlyginimo koeficientų „žirklių“ taikymui apmokant mokytojų darbą.

Apie Švietimo ir mokslo ministerijos argumentus, pateisinant tarnybinio atlyginimo koeficientų „žirklių“ įvedimą, negirdėjo net 47 proc. tyrimo dalyvių. Be to, tyrimas rodo, kad mokytojų atlyginimas kasmet ryškiai mažėja, nors Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad problemos nemato, – taip pranešime spaudai teigia Lietuvos švietimo profesinė sąjunga.

Dažniausiai pedagogai susiduria su garsiu rėkavimu ar kitokiu garsiniu trukdymu pamokai, įžeidžiančiomis pastabomis, žodinėmis patyčiomis.

Net 68,8 proc. pedagogų per pastaruosius metus asmeniškai patyrė psichologinį smurtą, 16,7 proc. patyrė fizinį smurtą ir net 37,8 proc. pedagogų nesijautė patogiai kreipdamiesi pagalbos į mokymo įstaigos personalą dėl patirto smurto.

Dažniausiai pedagogai susiduria su garsiu rėkavimu ar kitokiu garsiniu trukdymu pamokai (23,2 proc. atsakymų), įžeidžiančiomis pastabomis (18,3 proc.), žodinėmis patyčiomis (14,4 proc.). 99,5 proc. pedagogų mano, kad agresyvūs mokiniai daro įtaką kitų mokinių mokymosi kokybei ir emocinei būklei, o teisinė bazė apsaugoti pedagogo psichinę ir fizinę sveikatą bei orumą yra nepakankama. Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos duomenimis, prieš šias problemas jau senokai užmerkia akis.

Atlyginimas neatitinka tikrovės

Pasak Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkės, pedagogės R. Jasmontienės, švietimo profsąjungos jau 20 metų kalba, kad pedagogo atlyginimas yra neadekvatus jo atliekamam darbui.

„Mokytojo darbas nebuvo ir nėra tinkamai atlyginamas pagal savo sudėtingumą ir svarbą. Tai visiškai neadekvatus įvertinimas pinigine išraiška“, – sako R. Jasmontienė. Kasmetiniai kelių   mokytojų apdovanojimai visiškai neatspindi to, kaip apskritai turėtų būti vertinamas mokytojo darbas. Pedagogo statuso, profesijos prestižo ir švietimo smukimo rezultatus apskritai tenka matyti tik po daugelio metų.

Photos.com nuotr./Mokykloje
Photos.com nuotr./Mokykloje

„Pati dirbu mokytoja 36 metus ir galiu tik patvirtinti, kad mokytojų nuomonė yra teisinga, – darbas nepaprastai sunkus, įtemptas, reikia ne tik profesinių įgūdžių, bet ir tam tikrų asmenybės savybių. Reikalavimai pedagogams keičiasi kone kasmet ir nepaprastai greitai kyla. Mokytojo žinios negali atsilikti nuo laikmečio, naujovių, bet, deja, papildomo atlygio už tai jis negauna. Tad tie 87,9 proc. yra absoliučiai teisūs, o su likusiais galėčiau diskutuoti, rasdama daugybę argumentų, kodėl jie yra neteisūs“, – sako pirmininkė.

Pasak jos, reikia būtinai peržiūrėti mokytojų atlyginimus, – juk dėl mažėjančio mokinių skaičiaus mažėja krūviai. Deklaruojamas švietimo ministerijos atlyginimo vidurkis yra absoliučiai neteisingas, – sudedamos visos švietime dirbančių valdininkų, valstybės švietimo tarnautojų, direktorių ir pavaduotojų algos, dažnai gerokai didesnės už eilinių pedagogų.

„Žirklės“ ir krepšeliai – atgyvena

Šiaulių švietimo profesinės sąjungos kasdien gauna mokytojų skundų, kuriuose – mokytojų pasipiktinimas, kai tenka patiems iš savo kišenės išlaikyti mokyklas.

„Tai lėmė G. Steponavičiaus įvestas atlyginimo „žirklių“ principas, skaudžiai kirtęs dėl mažesnio mokinių krepšelių skaičiaus menkiau finansuojamoms mažosioms mokykloms. Mokytojas priverstas išlaikyti savo darbo vietą ir apskritai mokyklą: atlyginimai sumažinami iki galimo minimumo, kad būtų galima išsitekti finansavime. Vadinasi, mokytojai valstybines mokyklas išlaiko savo atlyginimų sąskaita, – dirbdami tą patį darbą mokytojai gauna skirtingas algas skirtingose mokyklose. Mano manymu, tai yra tragedija“, – aiškina R. Jasmontienė.

Mokytojai labai daug dirba, išsenka, nebelieka jėgų kažkur važiuoti, mitinguoti, organizuotis, streikuoti, - sako R.Jasmontienė.

O ir krepšelio metodika jau atgyvenusi, ši finansavimo sistema nebepasitvirtina. „Kai taip mažėja mokinių skaičius, reikia finansuoti klases, o ne vieną mokinį, – šią mintį Švietimo ir mokslo ministerijai siūlome jau kokius penkerius metus. Pastarasis švietimo ministras buvo žadėjęs, kad jau nuo kitų mokslo metų bus galima tą iš bandyti, o nuo 2015 m. pradžios pritaikyti“, – sako R. Jasmontienė.

Trūksta mokytojų aktyvumo

Pasiekti ryškesnių pokyčių Lietuvos mokytojams trukdo jų pačių pasyvumas. „Mokytojai tiesiog susitaiko su tokia situacija, bijodami prarasti darbo vietas ir išlikdami lojalūs vietinėms valdžioms. Streikavę tesame tik kartą. Tiesa, mokytojai labai daug dirba, išsenka, nebelieka jėgų kažkur važiuoti, mitinguoti, organizuotis, streikuoti. Taip visos mano įvardytos aplinkybės ir sukuria situaciją, kad dažnai esame nusivylę, nepasitikintys, geriau metame alinančius darbus, ieškome lengvesnių. Jaunimas dėl nedėkingo, išsekinančio darbo nenori dirbti mokytojais“, – sako R. Jasmontienė.

Profesinių sąjungų galimybės Lietuvoje menkos todėl, kad profsąjungose esančių narių skaičiumi Lietuva, palyginus su Europos šalimis, yra atsilikusi šalis. „Lietuvių profsąjungoms priklauso 5-10 proc. dirbančiųjų, tad esame kaip baltos varnos net savo profesinėse bendruomenėse. Valdžia, net kai kurių mokyklų bendruomenės dažnai žiūri į mus iš aukšto: a, profsąjunga – tai vargšiukai, bėdžiai, kurie kovoja dėl savo menkų atlyginimų ir teisių“, – sako pirmininkė. Kol profesinis solidarumas ir buvimas profesinės sąjungos nariu nebus suvoktas kaip pilietiškumas, tol profsąjungos didesnių pokyčių pasiekti negalės, – juk vienas lauke ne karys.

123RF nuotr./Berniukas
123RF nuotr./Berniukas

Patys mokytojai turėtų suprasti, kad visi mūsų profesiniai rūpesčiai – mūsų pačių reikalas. Jeigu  nekovosime, nekontroliuosime valdžios, – nieko ir nebus. Jei pedagogas nė nežino, kad atlyginimų dydžių atskirtis Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje, ir ypač – mokytojų nenaudai, – tai kas kaltas, kad mokytojai apie tai nekalba, aktyviai nesiekia to keisti ? Kol mokytojai nekalba garsiai, – tol pokyčiai visuomenėje nevyksta“, – teigia R. Jasmontienė.

„Reikalavimai pedagogams keičiasi kone kasmet ir nepaprastai greitai kyla, – mokytojo žinios negali atsilikti nuo laikmečio, naujovių, bet, deja, papildomo atlygio už tai jis negauna. Tad tie 87,9 proc., kurie teigia, kad atlyginimas neatitinką jų atliekamų darbų krūvio, yra absoliučiai teisūs, o su likusiais galėčiau diskutuoti, rasdama daugybę argumentų, kodėl jie yra neteisūs“, – sako R. Jasmontienė.

„Šiaulių naujienos“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min