M.Garbačiauskaitė-Budrienė tai pareiškė savo paskyroje „Facebook“.
„Šie procesai daug svarbesni nei tik mano postas, tai jau ne tik apie tai, tai apie demokratiją ir žodžio laisvę. Todėl sakau – neleisiu LRT užsmaugti už uždarų durų ar kaip kitaip, nebūsiu to dalis. Niekada nebuvau valdoma ir nuolanki vadovė, visada gyniau LRT interesus ir žodžio laisvę, ir ginsiu iki galo“, – rašo ji.
M.Garbačiauskaitė-Budrienė tikina, kad pastaruoju metu LRT susiduria su milžinišku instituciniu spaudimu.
„Tam taip pat naudojamos valstybės institucijos: VK, STT, VDI, VMI, Vyriausybės kanceliarija, Kultūros ministerija. LRT vadovybės darbas yra didele dalimi paralyžiuotas. Mes atkraudinėjame duomenis ir atsakinėjame į užklausas. Tuo tarpu Seime skubos tvarka skinasi kelią LRT užvaldymą įgalinsiančios pataisos“, – tikina LRT vadovė, pateikianti, jos manymu, tai įrodančią įvykių chronologiją.
Įšaldė biudžetą
Ketvirtadienį Seimas nusprendė, kad nacionalinio transliuotojo LRT biudžetas ateinančius trejus metus bus toks pats kaip šiemet, o vėliau jam bus skiriamas mažesnis gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų procentas nei dabar.
Tai reiškia, kad nacionalinio transliuotojo biudžetas 2026, 2027 ir 2028 metais sieks po 79,6 mln. eurų. Pagal iki šiol galiojusią transliuotojo finansavimo metodiką, įstaigos biudžetas kitąmet turėjo augti apie 11 proc. iki beveik 88,2 mln. eurų.
Ketvirtadienį Seimas priėmė atitinkamas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisas. Už jas balsavo 70 parlamentarai, prieš balsavusiųjų nebuvo, du politikai susilaikė. Opozicinės frakcijos balsavime nedalyvavo.
Siekia sudaryti sąlygas lengviau atleisrti vadovą
Seime taip pat registruotos pataisos, leidžiančios LRT tarybai lengviau atleisti LRT vadovą. Jas inicijavo LRT kritikuojantis valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Pataisoms pritaria ir socialdemokratė premjerė Inga Ruginienė, ir Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas.
Tačiau Seimo teisininkai teigia, kad LRT vadovo atleidimą lengvinančios pataisos gali neatitikti Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimų.
Trečiadienį Seimo Teisės departamentas pareiškė, jog darytina išvada, kad pataisos dėl lengvesnio LRT vadovo atleidimo „ne tik galimai nedera su (...) oficialiąja KT doktrina, kurioje itin akcentuojamas LRT institucinio nepriklausomumo principas, tačiau ir prieštarauja tiesiogiai taikomo ES reglamento nuostatoms“.
Minėtą pataisą šią savaitę registravo grupės „aušriečių“ ir „valstiečių“. Pagal ją LRT vadovas dėl nepasitikėjimo būtų atleidžiamas slaptu balsavimu, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip pusė tarybos narių.
Įstatymo projektą registravusios grupės teigimu, dėl dabar nustatytos per aukštos dviejų trečdalių balsų kartelės LRT generalinio direktoriaus atleidimas yra neįmanomas. Be to, slaptas balsavimas tarybos narius apsaugotų nuo išorinio spaudimo.
Kritika pataisoms
Šios savaitės pradžioje registruotas pataisas kritikuoja dalis žiniasklaidos, visuomenininkų ir opozicijos. Siūlymui viešai nepritaria ir du LRT tarybos nariai – Deimantas Jastramskis ir Irena Vaišvilaitė.
Be kita ko, kritikai sako, kad pokyčiai yra iš esmės nukreipti prieš dabartinę LRT vadovę.
Ketvirtadienį pranešimą išplatinusi LRT taryba taip pat nepritaria pataisoms ir ragina išlaikyti dabartinę kartelę, kai vadovo atleidimui reikia kvalifikuotos daugumos – aštuonių iš dvylikos balsų.
Auditas nustatė trūkumų
Pokyčius „aušriečių“ vedlys R.Žemaitaitis siūlo po neseniai atlikto visuomeninio transliuotojo audito, kurį Seimas pavedė atlikti šios politinės jėgos iniciatyva.
Valstybės kontrolės teigimu, didžiausi nustatyti trūkumai yra susiję su paslaugų įsigijimais neskelbiant viešųjų pirkimų, socialinėmis garantijomis, kai dalis darbuotojų dirba pagal autorines sutartis.
