Dvi klaipėdietės (tikrieji vardai redakcijai žinomi) Ligita ir Monika buvo ištekėjusios, turėjo po du vaikus. Abi su šeimomis gyveno tame pačiame individualių namų kvartale, tad kaimynių draugystė nieko nestebino. Tačiau prieš ketverius metus dviejų šeimų gyvenimas visiškai pasikeitė: Ligita tapo našle, o Monika savo vyrą ir vaikus aplanko tik retkarčiais. Tačiau kaimynai šias dvi moteris mato našlės Ligitos namuose. Artimųjų teigimu, „jos gyvena kaip pora“.
Ketino skirtis
Anksčiau Ligitos ir jos vyro Skirmanto gyvenimas iš pirmo žvilgsnio klostėsi kuo puikiausiai. Juodu užgyveno nemažai turto: pasistatė namą, įsigijo kelis sklypus Klaipėdos rajone ir kelis butus pačiame Klaipėdos mieste.
Pamačiusi nustebusį mamos žvilgsnį Ligita paaiškino: „Taip, kaip vyras myli moterį.“ Ši žinia septintą dešimtį baigiančiai moteriai buvo nesuprantama, bet ji nieko itin blogo neįtarė, žentas Skirmantas – taip pat.
Tad Ligitos prisipažinimas motinai, esą Monika ją myli, buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Pamačiusi nustebusį mamos žvilgsnį Ligita paaiškino: „Taip, kaip vyras myli moterį.“ Ši žinia septintą dešimtį baigiančiai moteriai buvo nesuprantama, bet ji nieko itin blogo neįtarė, žentas Skirmantas – taip pat. Tačiau vieną kartą, kaip LŽ pasakojo Ligitos motina Leokadija (vardas pakeistas), anksčiau namo grįžęs Skirmantas pamatė žmoną Monikos glėbyje. „Žentas nekėlė triukšmo, bet, manau, ta žinia jį labai sukrėtė, – pasakojo Leokadija. – Jis ketino tvarkyti skyrybų dokumentus ir dalytis užgyventą turtą.“
Skyrybų neįvyko tik dėl to, kad vyras tuomet pasigedo santuokos liudijimo.
Dingo Baltijoje
Tačiau savo ketinimų Skirmantui nepavyko įgyvendinti ir vėliau – jis dingo. 2005–ųjų birželio pabaigoje klaipėdietis verslo reikalais važiavo į Vokietiją, o iš ten keltu „Lisco Glorija“ turėjo grįžti į Klaipėdos uostą. Vyriškio uošvė LŽ pasakojo, kad Skirmantas savo sklype Klaipėdos rajone buvo sumanęs verstis kaimo turizmu, tad į Vokietiją vyko įsigyti reikiamos žemės ūkio technikos. „Prašiau jo nevažiuoti, nes prieš tai sapnavau baisų sapną, – prisiminė moteris. – Bet Skirmantas tik nusijuokė ir pasakė, kad kelionė truks vos kelias dienas, be to, važiuos ne vienas, tad nieko bloga jam negali nutikti.“ Tačiau vyras klydo.
35 metų Skirmanto pasigesta tik tada, kai keltas penktadienio vakarą prisišvartavo tarptautinėje jūrų perkėloje Klaipėdoje. Apie tai, kad prapuolė keleivis, policijai ir kitoms institucijoms pranešė kelto administracija. Lietuvos saugios laivybos administracijos Jūrų koordinacinis gelbėjimo centras žinią apie Skirmanto dingimą gavo penktadienio, liepos 1–osios, vakarą. Tikslus laikas, kada žmogus prapuolė, nebuvo žinomas, tad ieškota dideliame Baltijos jūros plote, pradedant Vokietijos Riūgeno sala. Paieškose, kurios baigėsi šeštadienio rytą, dalyvavo penki Rusijos, Lenkijos, Danijos karinių jūrų laivyno laivai, taip pat Lietuvos, Vokietijos ir Lenkijos sraigtasparniai. Tačiau žmogaus nerasta. Dėl verslininko dingimo iškelta baudžiamoji byla. Nužudymo dėl apiplėšimo versija atmesta iš karto, nes vyriškio daiktai ir pinigai nebuvo dingę. Kelto „Lisco Glorija“ personalas paliudijo, kad per kelionę jokių konfliktų tarp keleivių nekilo. Paskutinį kartą Skirmantas matytas laivo bare.
Griuvo įprastas gyvenimas
Leokadija neslėpė įtarimų, kad dėl žento dingimo galbūt kalta jos dukra. Esą tam Ligitą galėjo sukurstyti Monika. Tokius spėjimus moteris grindė tuo, jog prapuolus vyrui ji nematė našle tapusios dukters ašarų. „Buvo keista, kad vos po kelių dienų, kai dingo Skirmantas, Ligita ramiai dažė blakstienas ir neišliejo nė vienos ašaros, – stebėdamasi pasakojo LŽ Leokadija. – Dar tą patį vakarą, kai turėjo grįžti Skirmantas, jo sūnus, mano anūkas Lukas, matė į namus įeinančią ir į tėvų miegamąjį įsmunkančią Moniką. Tuomet mūsų šeimos bėdos dar paaštrėjo. Iki tol prižiūrėjau Ligitos vaikus, bet dingus žentui mano gyvenimas pasikeitė. Monika tapo vis dažnesnė viešnia mūsų namuose. Kartais ji pasilikdavo ir nakvoti. Sykį atsikėlusi paryčiais užtikau vienoje lovoje savo dukrą ir Moniką. Supratau, kad man tuose namuose nebeliko vietos.“ Motina paliko dukters pastogę.
Leokadija neslėpė įtarimų, kad dėl žento dingimo galbūt kalta jos dukra. Esą tam Ligitą galėjo sukurstyti Monika. Tokius spėjimus moteris grindė tuo, jog prapuolus vyrui ji nematė našle tapusios dukters ašarų.
Praėjus pusmečiui nuo Skirmanto dingimo Ligita kreipėsi į teismą, kad vyras būtų pripažintas mirusiu ir ji galėtų disponuoti visu dideliu šeimos turtu.
Leokadija prisiminė, jog dingus žentui netrukus ir Monikos namuose buvo kilęs triukšmas. Apie jį kuždėjosi kaimynai. Esą tąkart Monikos vyras Žygimantas (vardas pakeistas) trenkė kumščiu į stalą ir pareiškė: „Skirmantą patraukėt, bet manęs taip lengvai neatsikratysit.“ Pats Žygimantas nei to įvykio, nei savo santykių su žmona Monika komentuoti nepanoro, tik pasakė, kad jam ir jo vaikams ši tema labai skaudi.
Moterų meilė – trauma vaikams
Ligitos vaikai – netrukus pilnametystės sulauksiantis sūnus Lukas ir keleriais metais jaunesnė sesutė – labai skaudžiai išgyveno tėvo dingimą. Lukui buvo nesuprantama, kodėl tėčio vietą užėmė ir vyriškais darbais namie ėmė rūpintis jam svetima moteris. Paauglys pats LŽ sakė, kad yra matęs, kaip mama glamonėjasi su Monika. Esą būtent dėl to jis ir negali gyventi namuose. Lukas ėmė maištauti, blogai mokytis, tapo įžūlus, kelis kartus bėgo iš namų, kurį laiką gyveno pas močiutę Leokadiją ir pasakojo šiai apie savo konfliktus su motina bei jos drauge Monika. Vaikinukas teigė, jog mama, palaikanti sugyventinę, neleisdavo jam vienam likti namie, kad ko nors nesugadintų.
Lukas ir dabar gyvena ne su motina, o nuomojamame bute. „Bijau jį įsileisti į namus, nes gali ir nuodų į kavą pripilti. Kartą jau pripurškė man į akis dujų. Nuolat gadina signalizaciją, kėsinasi išdaužyti langus. Jei duosiu jam raktus nuo namų, įsileis mano motiną, o ši vėl ims vogti pinigus“, – taip apie sūnų kalbėjo Ligita. Paklausta, ar galėjo Lukas, protestuodamas prieš mamos draugystę su Monika, tapti piktu jos priešu, moteris atsakė neigiamai. „Tai tik vėjai. Monika yra neišsiskyrusi, turi savo vaikų. Mudvi draugaujame penkiolika metų ir draugausime toliau. Tai mano asmeninis reikalas“, – atkirto Ligita.
Moteris įsitikinusi, kad visas kalbas ir visą blogį skleidžia jos motina, pripratusi gyventi patogiai. Esą dingus Skirmantui senoji net galėjo pasisavinti šeimos seife laikytus pinigus. Dėl vagystės fakto Ligita kreipėsi į policiją. Tačiau nesurinkus pakankamai Leokadijos kaltės įrodymų, baudžiamoji byla buvo nutraukta. Neliko skolinga ir motina – ji apkaltino dukrą sudarius neteisėtą buto pirkimo sandorį ir kitais nusikaltimais.
„Mes ne pora“
Į susitikimą su LŽ Monika atėjo pasipuošusi pabrėžtinai moteriškais drabužiais. Ji segėjo dailų sijoną, avėjo aukštakulnius batelius ir paneigė bet kokias kalbas apie tai, kad šiuo metu gyvena pas Ligitą. Monika taip pat kelis kartus pabrėžė, jog tebėra neišsiskyrusi, turi du vaikus. Klausimą, ar tebegyvena su vyru Žygimantu ir vaikais, moteris nuleido negirdomis. Tačiau patvirtino, kad vos prieš kelias dienas kartu su Ligita „verslo reikalais“ buvo išvykusi į Turkiją.
Vyresnioji Ligitos sesuo Violeta (vardas pakeistas) bendraudama su žurnalistais neslėpė, jog yra pasibaisėjusi tokiu jaunesnės sesers elgesiu.
Vyresnioji Ligitos sesuo Violeta (vardas pakeistas) bendraudama su LŽ neslėpė, jog yra pasibaisėjusi tokiu jaunesnės sesers elgesiu. „Ligita buvo mamos mylimiausioji. Tačiau dabar ją vadina tik vardu ir pavarde, – stebėjosi Violeta. – Manau, taip yra dėl Monikos neigiamos įtakos. Atsimenu, kai jos viešėjo mano namuose, paklojau abiem lovas atskiruose kambariuose, bet rytą pamačiau, kad nakvota tik viename kambaryje. Pasišlykštėjau. Na, tarkim, jos myli viena kitą – tegul, bet tai negali būti vieša, man ar vaikams matant.“
Paauglė Violetos dukra taip pat patvirtino, kad viešėdama pas tetą Ligitą matė, kaip ją, prispaustą prie sienos, aistringai bučiavo Monika. „Dabar mudvi su seserimi visai nebendraujame, – su nuoskauda kalbėjo Violeta. – Prasidėjus konfliktams ji tiesiai šviesiai pasakė, kad mus – seserį, brolį ir motiną – yra “palaidojusi ir juodu kaspinu perrišusi„. Monika daro siaubingą įtaką Ligitai.“
Kaip LŽ pasakojo Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai, ši šeima jiems puikiai žinoma. Su šeimos nariais nuolat bendraujantys tarnautojai kai kuriais atvejais palaiko močiutę Leokadiją, o kai kuriais – Ligitą. Tačiau tarnybos darbuotojos visuomet laikosi vieningos nuomonės – dėl bet kokio šeimos narių konflikto labiausiai kenčia vaikai.
