Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Skriaudžiamoms moterims – ciniškas pareigūnų neveiksnumas

Skausmas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Smurtas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pavasarį Seimas įžiebė viltį daugeliui smurtą šeimose patiriančių moterų. Priėmęs naują Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, parlamentas, po dešimtmetį trukusių diskusijų, nusprendė: bet koks smurtas artimoje aplinkoje – fizinis, psichinis, seksualinis ar ekonominis – yra nusikaltimas. Tačiau likus vos porai mėnesių iki šio įstatymo įsigaliojimo, jo iniciatoriai vaikšto susiėmę už galvų. Noras apginti smurtą patiriančias moteris atsitrenkė į šalies pareigūnų ciniškumą.

„Tai, ką prieš kurį laiką Seimo Žmogaus teisių komitete (ŽTK) išgirdome iš policijos atstovų, kai buvo pasakyta, kad „įstatymo tiesiog nevykdysim, nes, na, nevykdysim“, pasirodė ir keista, ir šokiravo, – penktadienį Seime įvykusioje spaudos konferencijoje sakė parlamentarė, ŽTK narė Dalia Kuodytė. – Posėdyje kalbėjomės ir su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerijos atstovais. Tai, ką išgirdome, sukėlė didelį susirūpinimą.“

Panašius nuogąstavimus išsakė Lygių galimybių plėtros centro atstovė Vilana Pilinkaitė-Sotirovič: „Atrodo, kad visgi Lietuvoje egzistuoja vykdančiosios valdžios abejingumas, trūksta ir politinės valios tobulinant įstatymo įgyvendinimo mechanizmą. Greičiau ieškoma kliūčių įstatymo nevykdymui, akcentuojant, kad įstatymas sunkiai taikytinas Lietuvos kontekste, ar nesutariant dėl kitų įstatyminių aktų pakeitimo ar papildymo. Sunkiai suprantamas nenoras įgyvendinti šį įstatymą.“

Smurtą patiria daugiausia moterų Europos Sąjungoje

Lietuvoje kas ketvirtas skambutis, kurio sulaukia policijos pareigūnai, susijęs su smurtu šeimoje. Vidutiniškai šalyje kasmet nuo smurto artimoje aplinkoje žūsta apie 20 moterų. Moterys sudaro 98 proc. smurto artimoje aplinkoje aukų.

Vidutiniškai šalyje kasmet nuo smurto artimoje aplinkoje žūsta apie 20 moterų.

„Lietuvoje smurtas šeimoje yra itin opi problema. „Eurobarometro“ 2010 metų tyrimo duomenimis, Lietuva pagal smurto šeimoje atvejų skaičių pirmauja visoje Europos Sąjungoje, – spaudos konferencijoje pažymėjo Jungtinių Valstijų ambasadorė Lietuvoje Anne E.Derse. – Šį pavasarį Lietuvoje buvo priimtas pirmas tokio pobūdžio įstatymas dėl kovos su smurtu artimoje aplinkoje, bet sunkiausias darbas – spartus ir veiksmingas įstatymo įgyvendinimas – tik prasideda.“

Gruodžio 15 dieną turinčiame įsigalioti naujame Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme numatyta keletas itin svarbių, iki šiol neegzistavusių punktų. Tarp jų – smurtautojo iškeldinimas iš namų, taip pat – nukentėjusio asmens apsaugos klausimas. Policijai suteikiami konkretūs ir aiškūs teisiniai įgaliojimai smurto artimoje aplinkoje atveju.

Įstatyme taip pat numatyta specializuota kompleksinė socialinė psichologinė teisinė pagalba nukentėjusiajam. Taip pat – policijos pareigūnų, prokurorų ir teisėjų švietimas. Bemaž esminė įstatymo nuostata: nukentėjęs asmuo išlaisvinamas nuo prievolės rašyti pareiškimą. Ši nusikalstama veika nėra traktuotina tik kaip privataus kaltinimo atvejis, o įgyja viešą visuomeninę svarbą.

Laukia sunkus darbas

„Nebuvo pradėta rengti specializuotos pagalbos centrų programa, kai tuo tarpu kitiems metams jau turėtų būti skirti pinigai... Reikia labai greitai suktis, o ne, kaip minėjo Vilana, „mes čia kažko nesupratome ir todėl mes nedarysime“. Vargu ar galimas didesnis cinizmas, kai kalbame apie šitokį smurto mastą, kai kalbame apie 20 per metus prarandamų moterų gyvybių“, – akcentavo D.Kuodytė.

Po įvykusio posėdžio ŽTK kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas, kad ir ji atkreiptų dėmesį, kaip yra rengiamasi įstatymo įgyvendinimui, ir kad kontroliuotų sau pavaldžias institucijas.

„Labai dažnai įvairios institucijos, kurios turi įgyvendinti įstatymą, argumentuoja, kad valstybė neturi pakankamai finansinių resursų įstatymui įgyvendinti. Tuomet leiskite paklausti, kiek kainuoja smurtas visuomenei, kai žalojama mūsų piliečių sveikata ir gyvybė, sutrikdomas ekonominis piliečių aktyvumas, griaunama šeimos gerovė ir žalojami vaikai?“ – klausė V.Pilinkaitė-Sotirovič.

Policijos departamento duomenimis, 2010 metais iš viso šalyje užregistruota 42 714 konfliktų šeimose. Vos dėl 614-os iš jų pradėti ikiteisminiai tyrimai. „Vykdydamas parlamentinę kontrolę sau formuluoju klausimą: ar tikrai virš 42 tūkst. iškvietimų nieko neverti, jeigu tik dėl 614-os pradėti ikiteisminiai tyrimai?“ – spaudos konferencijoje stebėjosi parlamentaras, ŽTK vadovas Arminas Lydeka.

Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, 30–40 tūkst. kasmet užfiksuojamų kreipimųsi dėl šeimoje patiriamo smurto tėra 10 proc. realios šios problemos dalis.

Spaudos konferencija penktadienį surengta pristatant spalio 10-ąją Seime įvyksiančią tarptautinę konferenciją „Apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje. Įgyvendinimo iššūkiai“.

Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min