Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 08 13, 16:59

Muziejai aklavietėje: iš ekspozicijos paimti ginklai dulka komisariatų saugyklose

Šimtai iš muziejų per pastaruosius keletą metų paimtų eksponatų vis dar guli policijos komisariatų saugyklose. Dėl pakitusio įstatymo muziejininkai priversti iki tol be jokių reikalavimų eksponuotus senus ginklus arba perdaryti į nepanaudojamus, arba įrengti saugyklas. Trūkstant tam lėšų, procesai stringa, o nuo to kenčia istorinių vertybių negalintys apžiūrėti muziejų lankytojai.
Karo muziejui perduoda Šiaulių policijos amunicija
Ginklai/ Asociatyvi nuotr. / Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Vietoj šautuvo – tuštuma

15min žurnalistei apsilankius Miko ir Kipro Petrauskų namuose-muziejuje Kaune paaiškėjo, kad vieno eksponato pamatyti nepavyks. Toje vietoje, kur kabojo žymaus Lietuvos dainininko Kipro Petrausko medžioklinis šautuvas, šiuo metu – tuštuma.

Istorinį 1930 metų ginklą galima apžiūrėti tik išlikusioje istorinėje nuotraukoje.

Kaip teigė muziejaus gidas, ginklas policijos išimtas jau daugiau nei pusmetį, kada bus grąžintas į vietą – neaišku.

Užsakovo nuotr./Taiklių šūvių autoriai pažymėti X, tarp jų (nuotraukos centre) – operos grandas ir vienas garsiausių tarpukario medžiotojų Kipras Petrauskas
Užsakovo nuotr./Taiklių šūvių autoriai pažymėti X, tarp jų (nuotraukos centre) – operos grandas ir vienas garsiausių tarpukario medžiotojų Kipras Petrauskas

Kaip teigė Kauno miesto muziejaus Komunikacijos skyriaus vedėja Aurelija Gervickaitė, atsižvelgiant į Kultūros ministerijos pateiktą 2021 metų kovo 29 dienos Policijos departamento raštą „Dėl Lietuvos muziejuose laikomų ginklų ir šaudmenų“, M. ir K. Petrauskų muziejaus eksponatas – medžioklinis ginklas – buvo perduotas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus specialistams, su tikslu ginklą įregistruoti ir perdirbti į netinkamą naudoti.

„Atlikus šias procedūras, ginklas ir toliau bus eksponuojamas M. ir K. Petrauskų namuose. Dėl bendros situacijos muziejuose, manome, kad būtų tikslingiausia kreiptis į Kultūros ministeriją“, – patikino A.Gervickaite.

15min kreipėsi į Kultūros ministeriją, tačiau šios atstovai mažai ką galėjo pakomentuoti – dėl daugelio atsakymų nukreipė į Policijos departamentą.

„Duomenų, kiek procentų muziejų rinkiniuose saugomų ginklų buvo netinkami naudoti, o kiek jų – tinkami, bei kiek muziejai pateikė registruoti policijai ginklų ir kiek iš jų buvo grąžinti muziejams, Kultūros ministerija neturi, nes tokios informacijos nekaupia“, – rašoma ministerijos atsakyme redakcijai.

Pareigą padiktavo įstatymo pataisa

Kaip 15min paaiškino Audrius Čiupala, Policijos departamento (PD) Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus viršininkas, 2017 metais buvo priimta ES direktyva, visiškai netinkamus naudoti ginklus priskyrusi C kategorijai.

Įgyvendindama direktyvą, Lietuva privalėjo pradėti registruoti tokius ginklus. Dėl to 2019 metais buvo priimtas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimas, kuriuo visi – fiziniai ir juridiniai asmenys, kas turėjo netinkamų naudoti ginklų, privalėjo gauti leidimus ir juos užregistruoti policijoje (asmenys, kurie visiškai netinkamus naudoti ginklus, signalinius ginklus įsigijo iki 2019 m. rugsėjo 1 d., privalėjo juos pateikti registruoti policijai iki 2021 m. rugsėjo 14 d.).

Ši prievolė galioja ir muziejams.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr./Karo muziejui perduoda Šiaulių policijos amunicija
Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr./Karo muziejui perduoda Šiaulių policijos amunicija

„Muziejai policijai privalėjo pateikti neregistruotus ginklus tam, kad jie būtų užregistruoti ir, gavus policijos leidimą laikyti ginklus, toliau būtų eksponuojami. Iškilo problema, nes paaiškėjo, kad muziejuose laikomi neregistruoti įvairūs ginklai. Muziejai laikė ginklus ir nesirūpino jų pripažinimu netinkamais naudoti, fondų saugotojas tiesiog manė, kad tai – metalo gabalas. Niekas nesusimąstė, nežiūrėjo į juos kaip į ginklus, žiūrėjo kaip į eksponatus.

Kai tapo privaloma registruoti, muziejai eksponatus pateikė ir paaiškėjo, kad tarp jų yra ir mirtinų ginklų, kurie yra tinkami naudoti“, – paaiškino PD atstovas, pasak kurio, tokių pokyčių imtasi, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą.

Kai tapo privaloma registruoti, muziejai eksponatus pateikė ir paaiškėjo, kad tarp jų yra ir mirtinų ginklų, kurie yra tinkami naudoti.

Ginklas, anot jo, – mirtinas daiktas, tad valstybė apsisprendė, kad tie žmonės, kurie turi mirtinus įnagius, privalo juos registruoti, o ir patys ginklų savininkai privalo būti patikrinti ir tik tuomet, kai jie atitinka įstatyme numatytus reikalavimus, leidžiama jiems turėti mirtinai pavojingą daiktą.

„Muziejuose buvę ginklai tiesiog anksčiau buvo neregistruoti, atsakingi už ginklus darbuotojai nebuvo patikrinti, neturėjo leidimo laikyti mirtinus ginklus. Priimtas įstatymas, kad muziejai, kaip ir bet koks ginklą turintis žmogus, taip pat turi būti patikrinti“, – teigė A.Čiupala.

Ginklo registracijos metu už jį atsakingas asmuo yra patikrinamas – pateikia sveikatos pažymą, ar neserga psichinėmis ligomis, tikrinamas jis ir dėl teistumų, ar nekelia grėsmės visuomenei. Tokie patikrinimai iki 2019 metų nebuvo daromi, nes muziejai ginklų neregistruodavo.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./XX a. pab. – XXI a. pr. Lietuvoje sukurtos ir pagamintos ginkluotės paroda
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./XX a. pab. – XXI a. pr. Lietuvoje sukurtos ir pagamintos ginkluotės paroda

Muziejuje atsakingu už ginklą asmeniu laikomas tas, kurio vardu išduodamas leidimas – muziejai patys nurodo darbuotoją, kuris bus atsakingas. Tai gali būti ir direktorius, ir fondų saugotojas.

Turi du pasirinkimus

Muziejui pateikus apskričių komisariatams ginklus, buvo nustatoma jų kategorija – A, B ar C. Tuomet parengiamas atsakymas dėl ginklo registracijos ir leidimo išdavimo sąlygų.

PD pabrėžia, kad iš muziejų paimti ginklai nėra konfiskuoti, jie bus grąžinti, kai muziejus gaus leidimą laikyti ginklus. Muziejai neprarado nė vieno savo eksponato, išskyrus atvejus, kai patys priėmė sprendimą atsisakyti ginklo.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr./Karo muziejui perduoda Šiaulių policijos amunicija
Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr./Karo muziejui perduoda Šiaulių policijos amunicija

Gavę iš policijos atsakymą, muziejai turi keletą pasirinkimų: gali organizuoti ginklo perdarymą į visiškai netinkamą naudoti ir gauti neterminuotą leidimą jiems laikyti arba įsirengti ginklų laikymo saugyklas ir gauti leidimą joje laikyti ginklus. Šiuo atveju ginklai registruojami tokios būklės, kokios yra pateikti.

A ir B kategorijos ginklai laikomi su 5-erius metus galiojančiu leidimu ir laikomi tik tokiose vietose, kurios atitinka teisės aktų nustatytas sąlygas.

C kategorijos ginklai (tarp jų – ir visiškai netinkami naudoti) turi būti laikomi su neterminuotu leidimu taip, kad jais negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys.

„Muziejams užregistruoti ginklą galima abiem atvejais – ir kaip veikiantį tikrą, ir kaip neveikiantį. Jei ginklas yra veikiantis, mirtinas, muziejaus pasirinkimu jį galima užregistruoti kaip tikrą ginklą – tuomet reikėjo įsirengti ginklų saugyklą.

Yra numatyta tokio ginklo eksponavimo tvarka – turi būti išimta svarbi sudedamoji dalis, kuri turi būti laikoma atskirai, pvz., jei nebus spynos, lankytojas paėmęs ginklą išauti negalės. Muziejuje negali gulėti ginklas, paruoštas šaudyti. Spyną išėmus, ginklas nesugadinamas.

Kita situacija, kai ginklas perdirbamas į visiškai netinkamą naudoti. ES reglamente yra išvardytos taisyklės, kas ginklui turi būti padaryta, kad taptų visiškai netinkamas naudoti. Jo jau būna neįmanoma atstatyti – sugadintas beviltiškai, neatkursi į tikrą. Tuomet ginklų saugyklos įrengti nereikia, tereikia užtikrinti, kad pašaliniai asmenys juo negalėtų pasinaudoti“, – paaiškino PD atstovas.

Nesusigrąžino dėl lėšų trūkumo

Pasak A.Čiupalos, muziejai policijai pateikė apie tūkstantį ginklų. Jų registravimo ir atsiėmimo taisyklės, atrodo, yra aiškios, tačiau daugelis eksponatų vis dar dūla komisariatų saugyklose. Kodėl?

Priežastys yra įvairios, tačiau pagrindinės, pareigūnų teigimu, – šios: muziejai nepateikia prašymų dėl leidimo išdavimo ir ginklų registracijos, o pateikę prašymą nevykdo leidimo išdavimo sąlygų (neorganizuoja ginklų perdirbimo į visiškai netinkamus naudoti arba neįsirengia tinkamų sąlygų ginklams laikyti).

„Kodėl ilgai trunka eksponatų grąžinimas? Tai muziejaus atsakomybė. Kiekvienas muziejus turi nuspręsti, kuriuo keliu eis – ar ginklą perdirbs (tai kainuoja), ar įsirengs ginklų saugyklą ir laikys kaip tikrą.

Ginklų saugyklą įsirengti taip pat kainuoja. Bet tokie yra Lietuvoje įstatymai – ginklai yra registruojami. Ir visai nesvarbu, ar tą ginklą turi Petraitis, ar muziejus“, – paaiškino A.Čiupala.

Muziejuje negali gulėti ginklas, paruoštas šaudyti.

Leidimas, pasak jo, išduodamas per 30 dienų nuo muziejaus prašymo pateikimo. Norėdamas pateikti prašymą, muziejus turi atlikti šiek tiek namų darbų, pvz., direktorius turi parašyti įsakymą, kas bus atsakingas už ginklą.

Jei muziejus nusprendžia, kad registruos ginklą kaip visiškai netinkamą naudoti, turi kreiptis į dirbtuvę, jį perdirbti. Kriminalistinių tyrimų padalinys policijoje tuomet turi apžiūrėti tą perdirbtą ginklą ir išduoti pažymą.

„Taip, policijos komisariatuose vis dar guli ginklų, dėl kurių muziejai nieko nedaro. Procesai užtrunka, nes viskas atsiremia į pinigus – muziejai neturi jų ginklui perdirbti arba saugyklai įrengti. Viskas sustoja ne dėl to, kad policija nenori ginklo grąžinti ar jį konfiskavo, o dėl to, kad nėra lėšų iš ko tą ginklą perdirbti.

Kiek ginklų yra atsidūrę vidury registracijos proceso – policija yra parašiusi muziejui laišką, kad, pvz., „yra pateiktas B kategorijos ginklas, dabar prašome teikti prašymą, kaip jį registruoti“, pasakyti sunku. Muziejus kartais labai ilgai galvoja, ką su tuo ginklu daryti. Didžiausia laiko gaišatis eksponatui grįžti į savo vietą ir yra tai, kad muziejai ilgai sprendžia, užsiima pinigų paieška“, – patikino A.Čiupala.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr./Karo muziejui perduoda Šiaulių policijos amunicija
Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr./Karo muziejui perduoda Šiaulių policijos amunicija

Pasak jo, egzistuoja ir kita problema: kai eksponatą suvirini, supjaustai – padarai jį netinkamu naudoti, jis dažniausiai netenka savo muziejinės vertės. Ne vienas muziejus dėl to ir nenori ginklo perdaryti į visiškai netinkamą naudoti – nori išsaugoti eksponato vertę.

„Tuomet priimamas sprendimas nieko nedaryti – tiesiog užregistruos jį kaip mirtiną ginklą ir laikys kaip mirtiną ginklą“, – patikino PD atstovas.

Taigi ginklų grąžinimas muziejui priklauso nuo to, per kiek laiko pats muziejus įvykdys įstatymo reikalavimus.

Pradėjo ikiteisminius tyrimus

Šiuo metu policija muziejams jau yra užregistravusi ir grąžinusi 155 C kategorijos visiškai netinkamus naudoti ginklus. Iš viso Lietuvoje yra registruoti 936 C kategorijos visiškai netinkami naudoti ginklai.

Visiškai netinkamų ginklų registracija, kaip minėta, mūsų šalyje pradėta tik po 2019 metų rugsėjo 1 dienos. Iki tol nebuvo registruotas nė vienas toks ginklas.

Taip pat policija muziejams jau yra užregistravusi ir 209 A ir B kategorijos šaunamuosius ginklus.

Šiuo metu iš viso Lietuvoje yra registruoti 207 775 šaunamieji ginklai.

Kiek šiuo metu muziejų pateiktų ginklų vis dar yra saugomi komisariatų saugyklose, nėra aišku – PD tokių duomenų nekaupia.

Ar policija įsitikino, jog muziejai pateikė visus turimus ginklus? Atsakydamas į šį klausimą A.Čiupala pabrėžė, kad pareigūnai netikrino kiekvieno muziejaus.

„Įstatymo galiojimas šiuo metu yra pasibaigęs, jei žinote, kur yra neteisėtai laikomi neregistruoti ginklai, praneškite“, – paragino pareigūnas.

Jis priminė, kad policijai randus veikiantį ginklą be leidimo, už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė – iki 8-erių metų nelaisvės. Ar iki pateikimo nelegaliai ginklus laikę muziejai taip pat sulaukė ikiteisminių tyrimų?

„Manykim, kad su muziejais buvo kazusas. Nesakau, kad ikiteisminiai tyrimai (dėl muziejų laikytų neregistruotų ginklų – aut. past.) nebuvo pradėti. Jie buvo pradėti, nes buvo vykdyta nusikalstama veika, bet jie yra nutraukiami dėl subjektyvių dalykų – nesant kaltės. Pareigos užregistruoti ginklo tokiu atveju niekas neatšaukė“, – paaiškino pašnekovas.

Karo muziejus – atskira kalba

Įdomu, kiek eksponatų „neteko“ bene daugiausiai ginklų turintis Vytauto Didžiojo karo muziejus? A.Čiupala patikino, kad šis muziejus priklauso kariuomenei (Krašto apsaugos ministerijai) – turi specialų statusą, o kariuomenė laiko ginklus pagal savo numatytą tvarką. Policija kariuomenės ginklų nekontroliuoja.

 Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr./ Vytauto Didžiojo karo muziejus
Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr./ Vytauto Didžiojo karo muziejus

Tą patį 15min patvirtino ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus Ginklų fondo saugotojas. Muziejus pateikia A, B, C ir D kategorijų šaunamųjų ginklų duomenis Lietuvos kariuomenės Depų tarnybai ir pildo šių ginklų pasus. Taigi muziejaus Ginklų rinkinyje esančios muziejinės vertybes yra Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos, o ne Lietuvos policijos apskaitoje.

„Iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekspozicijos ir fondų policijai bent keliolikos metų laikotarpiu nebuvo perduoti jokie ginklai, tad neiškilo ir su tuos susijusių problemų“, – patikino Eglė Požerskienė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus viešųjų ryšių specialistė.

Muziejus kartais labai ilgai galvoja, ką su tuo ginklu daryti.

Skirtingos patirtys

Kaip 15min teigė Lietuvos muziejų asociacijos pirmininkas Marius Pečiulis, kiekvienas muziejus šiame procese susidūrė su skirtingomis patirtimis. Dar pernai buvo sudaryta paimtų ginklų iš muziejų suvestinė, iš kurios aišku, kokį sutrikimo laikotarpį po įstatymo pataisos išgyveno kai kurie muziejai.

Štai iš Merkinės krašto muziejaus buvo paimta apie 10 vnt. neveikiančių ginklų ar jų dalių. Iš Raseinių krašto istorijos muziejaus policininkai ekspertizei išsivežė 24 ginklus ir ginklų dalis.

O štai iš Utenos kraštotyros muziejaus „Aro“ pareigūnai paėmė daiktus, bet ne eksponatus – saugykloje buvo laikomi galimai pavojingi daiktai, panašūs į gilzes, kurie nebuvo įtraukti į muziejinę apskaitą. Policijai juos paėmus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kaip ir dėl visų kitų muziejų, kuriuose saugomi ginklai, o leidimų tam daryti – nėra.

Iš Kėdainių krašto muziejaus buvo paimti šie ginklai ir sprogmenys: savadarbis pistoletas, rankinė granata, pėstininkų mina, minosvaidžio minos (3 vnt.) ir sviediniai (4 vnt.), Zanavykų muziejaus – du ginklai. Policija bei „Aras“ vyko ir į Joniškio istorijos bei kultūros muziejų.

Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus paimti 42 eksponatai, tarp jų – 9 šautuvai su pragręžtais vamzdžiais, blogos būklės, surūdiję 4 pistoletai, 10 šautuvų ir kulkosvaidžių atskirų dalių.

Kretingos muziejus saugojo 272 eksponatus.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose 2 saugomi ginklai yra rasti archeologinių tyrimų metų, pažeisti, o 1 – XVII a. Nors jie nebuvo deaktyvuoti, muziejininkai mano, kad vargu ar veikia.

Asm.archyvo nuotr./Valdovų rūmai
Asm.archyvo nuotr./Valdovų rūmai

Tris ginklus turėjęs Lietuvos jūrų muziejus pernai piktinosi, kad trūksta aiškių taisyklių ir nurodymų: ar turi būti registruojami visiškai netinkami naudoti ginklai, jų dalys, taip pat neaiški buvo veiksmų seka, kurią įvykdžius teisiškai būtų „legalizuoti“ eksponatai.

Ne vienas muziejus asociacijai išreiškė susirūpinimą dėl lėšų trūkumo saugyklos įkūrimui ar ginklų deaktyvavimui. Kitų atstovai tikino, neturintys tikslių žinių apie tai, kurie turimi ginklai ar šoviniai yra tinkamai deaktyvuoti ir kaip reikia atpažinti deaktyvuotus ir tinkamus naudojimui šaudmenis, ar, pvz., korozijos pažeisti šoviniai yra laikomi tinkamais naudoti.

Nacionalinis M.K.Čiurlionio muziejus pabrėžė, kad negalima keisti / liesti muziejaus eksponato be restauratorių žinios – kintant būklei krenta jo vertė. Panevėžio kraštotyros muziejaus darbuotojai pergyveno, kad gali būti sunaikinta nuo senų laikų saugoma rankinė granata (tikėtina, tuščiavidurė ir nekenksminga), pagaminta 1905 m. revoliucionierių.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min