Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Muziejai atgimsta, lankytojai dingsta

Jūrų muziejaus delfinariumo rekonstrukcijos pabaiga numatyta 2015-aisiais.
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr. / Jūrų muziejaus delfinariumo rekonstrukcijos pabaiga numatyta 2015-aisiais.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pelenės dalią ilgai kentusios uostamiesčio kultūros įstaigos pamažu keičia skurdžius aprėdus į blizgias suknias.

Šiais metais Klaipėdos muziejai tarsi pamiršo sunkmetį – vienas po kito įgyvendina milijonus litų atsieinančius projektus. Tačiau sunkmečio nepamiršo kultūrinių renginių gerbėjai. Uostamiesčio teatrams ir parodų rengėjams reikia tenkintis tik saujele lankytojų.

Kartais jų būna tik tiek, kad tenka atšaukti renginius. Taip atsitiko Vilniaus mažajam teatrui – gausiai reklamuotas jo spektaklis „Amfitrionas“ Žvejų rūmuose šį vakarą atšauktas. Į spektaklį nepavyko parduoti tiek bilietų, kad trupei vertėtų važiuoti į pajūrį.

Jau anksčiau Klaipėdoje buvo atšaukti ir keli koncertai. Retėjančios žiūrovų gretos salėse kelia nerimą ir vietos teatrams. Žiūrovams pasikviesti rengiamos įvairiausios akcijos, kad tik jie prisimintų, jog mieste yra ir Muzikinis, ir Dramos teatrai.

Finansų analitikai spėjo suskaičiuoti, kad šiais metais lietuviai pramogoms – teatrams, muziejams, koncertams, restoranams – skyrė dar maždaug dešimtadaliu mažiau pinigų.

„Esame priversti vadovautis principu – jei Mahometas neina pas kalną, tai kalnas ateina pas jį: turime būti žymiai išradingesni, galvodami, kaip prisivilioti žiūrovą“, – teigė vieno lankomiausių Lietuvoje muziejų – Jūrų muziejaus – atstovė Nika Puteikienė. 

Jūrų muziejus dar prieš kelerius metus galėjo pasigirti itin gerais rezultatais. Patį populiariausią Lietuvos muziejų per metus aplankydavo apie pusė milijono žmonių. Tačiau prasidėjus sunkmečiui jų sumažėjo iki 300 tūkst.

Dar vienas išbandymo laikotarpis Jūrų muziejui prasidėjo, kai rekonstrukcijai uždarytas delfinariumas, o delfinai išskraidinti į Graikiją.

N.Puteikienė teigė, jog jau dabar matyti, kad šiais metais muziejuje bus apsilankę maždaug tris kartus mažiau žmonių nei praėjusiais metais – vos apie 100 tūkst.

„Tiesą sakant, galvojome, kad būsime dar daugiau žiūrovų netekę. Bandome įvairiausias akcijas, kaip ir dabar – tėčiai, atėję į muziejų su šeima, gali patekti nemokamai. Esame paskelbę, jog „Muziejus veža“, ir savaitgalio rytais iš perkėlų vežame žiūrovus į muziejų nemokamai“, –  pasakojo N.Puteikienė. 

Tuo pat metu muziejininkai rengia edukacinius projektus aplinkiniuose rajonuose.

„Puikiai suprantame, kad šeimai, susimokėjusiai už šildymą, nupirkusiai vaikams šiltus batus, pinigų pramogoms nelabai ir lieka. Juolab ir mūsų pajūryje poilsis yra brangus. Dauguma viešbučių yra orientuoti į 4–5 žvaigždutes. Tad savaitgalis visai šeimai gali kainuoti ir tūkstantį litų. Ne kiekvienas tai sau gali leisti“, – teigė pašnekovė.

Statyboms vis trūksta

Jūrų muziejus užbaigė pirmąjį delfinariumo rekonstrukcijos etapą, atsiėjusį apie 10 mln. Lt. Už tiek buvo modernizuota žiūrovų erdvė delfinariume. Antrojo etapo metu bus sutvarkyti baseinai, įrengta apžvalgos aikštelė su kavine. Antrajam etapui iš ES fondų numatyta 15 mln. Lt. Tačiau paskaičiuota, kad šios sumos gali nepakakti, tad jau ieškoma kitų šaltinių. Numatyta, kad delfinariumo rekonstrukcija bus užbaigta 2015-aisiais.

2014-aisiais ketinama užbaigti Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcijos darbus. Tuo tarpu Klaipėdos muzikinis teatras dar tik svajoja apie naujus namus. Griūvančio pastato šeimininkai jaučiasi įstumti į kampą. Naujo teatro pastato statybai reikalingo sklypo parinkimo konkurso išlaidas, siekiančias 30 tūkst. Lt., tikimasi surinkti iš ištikimųjų žiūrovų. Kitą sekmadienį teatre rengiamas labdaros koncertas „Statykime naują teatrą“. Visos iš bilietų gautos lėšos bus skiriamos konkurso išlaidoms apmokėti.

Iššūkių metas ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šiuo metu statoma kelis milijonus atsiėjusi moderni saugykla, tvarkomas pastatas Didžiojoje Vandens gatvėje, kur atsiras dar viena parodų salė, kabinetai muziejininkams.

Muziejus, kurį per metus aplanko apie 30 tūkst. žmonių, negalėjo pasigirti tinkama fondų saugykla, ventiliavimo sistema.

Kitąmet bus įgyvendinami dar du milijonus atsieisiantys projektai. Bus tvarkoma Pilies muziejaus teritorija, kartu su Kaliningrado istorijos ir meno bei Frydlando vartų muziejais modernizuojama ekspozicija.

„Po šių rekonstrukcijų pasitiksime lankytojus radikaliai atsinaujinę“, – teigė muziejaus direktorius Jonas Genys.

Atvežtų ir Versalio lobynus

Šią savaitę lankytojus į rekonstruotas sales pakvietė ir P.Domšaičio galerija. Pamatyti, kaip po daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos atrodo galerija, ir pasigerėti Arbit Blato tapybos darbais atėjo keli šimtai žmonių. Tiek žmonių parodų atidarymai retai sutraukia.

Už 2,7 mln. Lt buvo modernizuotas pastato šilumos punktas, kondicionavimo ir ventiliavimo sistema, pakeisti langai, durys, apšiltintos sienos, stogas.

Anot šią galeriją valdančio Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio, dabar į Klaipėdą bus galima atvežti ir kūrinius tiesiai iš Versalio. „Reikėtų tik surasti pinigų už draudimą, ir štai – garsiausi paveikslai jau Klaipėdoje“, – šypsojosi direktorius.

Anot galerijos vadovės Kristinos Jokubavičienės, iki rekonstrukcijos uostamiestis net negalėjo pretenduoti į tarptautines parodas. Per remonto darbus dalies lankytojų netekusi galerija bandys atsigriebti dabar – vienu metu rengiamos kelios intriguojančios parodos.

Pernai galerija į ekspozicijas, veikusias patalpose, kur netaukšėjo remontininkų plaktukai, kvietė už simbolinį litą. Per metus galeriją aplankė apie 15 tūkst. žmonių.

„Reikia suprasti, mes esame dailės galerija specifinei auditorijai, ne masinio vartojimo galerija, todėl nereikia tikėtis, kad žmonės čia plūste plūs“, – teigė galerijos vadovė. 

Laukia Žvejų rūmai

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Jolantos Braukylienės įsitikinimu, šiuo metu uostamiesčiui sutvarkytos Koncertų salės, Etnokultūros centro, muziejų galėtų pavydėti bet kuris miestas.

„Juda ir Kultūros fabriko projektas, labai reikalingas ir labai laukiamas. Be visų pozityvių pavyzdžių turime ir vieną skaudulį – Žvejų rūmus“, – teigė pašnekovė.

Įvairius saviraiškos kolektyvus bei laikinai be namų likusį Dramos teatrą glaudžiantis Žvejų rūmų pastatas jau seniai prašosi remonto. Sovietmetį menančios salės tapo atgrasios ir žiūrovams. Kultūros skyrius planuoja šį pastatą aprodyti ir politikams – surengti išvažiuojamuosius posėdžius.

Anot J.Braukylienės, kultūrinį Klaipėdos gyvenimą išjudino ir naujoji arena.

„Negalime nevertinti šio pastato atsiradimo. Kiekviena kultūrinė įstaiga turi atrasti savo nišą ir nebandyti konkuruoti su arena. Vertindami įvairių teatrų ir muziejų lankomumą turime įvertinti pagrindinį faktorių – aktyvioji Klaipėdos visuomenės dalis, kuri ir lankydavosi spektakliuose bei parodose, palieka miestą, keliasi į sostinę, emigruoja“, – teigė J.Braukylienė. 

Pramogoms – kas lieka

Šeimos finansų analitikai yra paskaičiavę, jog lietuvis statistiškai apie 5–10 proc. pajamų skiria pramogoms – vakarėliams, kavinėms, sporto klubams, teatrams, knygoms. Įvertinus klaipėdiečio vidutinį atlyginimą, ši suma per mėnesį siektų apie 80–160 Lt.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min