„Taikant 3D technologijas kuriami skaitmeniniai dvyniai – tikslūs realių kultūros paveldo objektų skaitmeniniai atvaizdai“, – BNS sakė bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento direktorė, projekto „E-kultūros“ platforma“ ryšių su visuomene koordinatorė Viktorija Pukėnaitė-Pigagienė.
„Sukurti 3D duomenys leis ateityje tiksliai atkurti objektus jų pažeidimo ar praradimo atveju, analizuoti objektų būklę, planuoti restauravimo darbus bei naudoti šią informaciją inžineriniuose ir moksliniuose tyrimuose“, – teigė ji.
Užsienio valstybių patirtis
Specialistės teigimu, skaitmeninių versijų turėjimas ne kartą pasiteisino užsienio valstybėse.
„Pavyzdžiui, Ukrainoje, prasidėjus karui, 3D skaitmeninimas tapo viena iš priemonių greitai fiksuoti paveldo objektus ir užtikrinti jų išsaugojimą skaitmeninėje erdvėje. Paryžiaus Dievo Motinos katedros atvejis parodė, kad dar prieš gaisrą sukurti detalūs 3D modeliai tapo vienu svarbiausių šaltinių planuojant jos atkūrimą“, – tvirtino V. Pukėnaitė-Pigagienė.
Pasak jos, dezinformacijos ir geopolitinio nestabilumo laikotarpiu skaitmenintas kultūros paveldas tampa patikimu, faktais grįstu šaltiniu, leidžiančiu fiksuoti objektų būklę ir užtikrinti istorinės informacijos išsaugojimą.
Pagal šiuo metu įgyvendinamą projektą „Platformos „ekultūra“ sukūrimas“, kurio viena iš veiklų yra statinių 3D skaitmeninimas, numatyta suskaitmeninti 71 objektą, kurį sudaro apie 380 pastatų, statinių ar kitų tūrinių objektų.
Tarp jų – Vilniaus arkikatedrą baziliką, Vilniaus universitetą, Šv. Onos bažnyčią ir bernardinų vienuolyną Vilniuje, Signatarų namus, Trakų pilį, Žaliakalnio funikulieriaus statinių kompleksą, Palūšės, Zapyškio bažnyčias, Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyną, kitus reikšmingi paveldo objektus.
Skaitmeninti objektai yra atrinkti iš Vyriausybės patvirtinto ypatingos kultūrinės vertės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sąrašo.
Nacionalinė biblioteka yra įsipareigojusi suskaitmeninti pusę šio sąrašo.
Daugiau kaip pusė paveldo objektų jau suskaitmeninti, likusius tikimasi baigti iki projekto pabaigos šių metų balandžio gale.
Nuo kelių dienų iki mėnesio
Statinių 3D skaitmeninimo darbus atlieka įmonė „Terra Modus“, ji naudoja antžeminius 3D skenerius, o medžiaga papildoma dronų pagalba gaunamais fotogrametriniais duomenimis.
„Dronai naudojami objektams fiksuoti iš viršaus ir iš sunkiai pasiekiamų ar vizualiai uždengtų vietų, pavyzdžiui, stogų, kaminų ar kitų konstrukcinių elementų. Tokiu būdu papildomi antžeminiais skeneriais surinkti duomenys, leidžiantys sukurti tikslesnį ir išsamesnį 3D objekto modelį“, – aiškino V. Pukėnaitė-Pigagienė.
Duomenys apie objektus renkami tiek iš išorės, tiek iš vidaus, todėl skenavimo metu fiksuojamas statinių ir eksterjeras, ir interjeras.
Sukurtas 3D modelis atskleis objekto erdvines, architektūrines ir konstrukcines charakteristikas.
Anot koordinatorės, vieno objekto 3D skaitmeninimo trukmė priklauso nuo jo dydžio, architektūrinio ir konstrukcinio sudėtingumo bei sudėtinių dalių skaičiaus.
Dideli paveldo objektai ar kompleksai, tokie kaip katedros ar dvarai, dažnai apima kelias erdves ir pastatus, todėl jų skaitmeninimas užtrunka ilgiau nei pavienių objektų.
„Pats skenavimo procesas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių ar net mėnesio – tai lemia objekto mastas, meteorologinės sąlygos, būtinybė gauti leidimus bepiločių orlaivių naudojimui bei tai, ar skaitmeninimo darbai gali būti atliekami netrikdant įprastos objekto veiklos“, – pasakojo V. Pukėnaitė-Pigagienė.
Pirmas toks projektas
Pasibaigus skenavimo darbams, vyksta duomenų apdorojimas, tikrinimas, sujungimas ir 3D modelių parengimas.
Skaitmeninimui numatyta skirti 993 tūkst. eurų.
Koordinatorės teigimu, žalieji skaitmeninimo duomenys bus prieinami mokslininkams, tyrėjams ir inžinieriams, siekiantiems juos naudoti moksliniuose tyrimuose, restauravimo ir paveldo tvarkybos projektuose.
Tai leis nustatyti objektų būklę, planuoti atkūrimo darbus ir taikyti pažangius inžinerinius sprendimus.
„Plačiajai visuomenei bus parengti supaprastinti 3D objektų modeliai, skirti pažintiniams, edukaciniams ir kūrybiniams tikslams. Tokie modeliai bus integruoti į platformą „ekultūra“ ir galės būti naudojami skaitmeninėje aplinkoje, o ateityje, esant poreikiui bei techninėms galimybėms, ir fizinių reprodukcijų, pavyzdžiui, 3D spausdinimo pagrindu kuriamų edukacinių ar ekspozicinių objektų, parengimui“, – tvirtino V. Pukėnaitė-Pigagienė.
Tai pirmas tokio masto kultūros paveldo 3D skaitmeninimo projektas Lietuvoje, iki šiol žinomi pavieniai atvejai.
