„Aš nemanau, kad tai yra problema. Kai buvau Prancūzijos karinių oro pajėgų vadas, buvau labai patenkintas, kad mūsų žmonės galėjo atvykti į Lietuvą vykdyti misiją“, – antradienį žurnalistams sakė S.Abrialis.
Pasak jo, prie oro policijos misijos prisideda visos 28 NATO šalys, nes jos kartu sutaria dėl jos vykdymo, tačiau tik tos, kurios turi galimybes ir tinkamas priemones, skiria savo naikintuvus ir personalą.
„Problema turint ilgalaikę (misiją) yra ta, kad šalių yra nedaug ir kažkuriuo metu atsiranda nuovargis, todėl mes dabar ir žiūrime į šį klausimą ilgesnėje perspektyvoje, norėdami užsitikrinti, kad galėsime vykdyti šią misiją dar daug metų. Tačiau šią akimirką aš nematau problemos“, – aiškino S.Abrialis.
Per pastaruosius trejus metus oro policijos misiją Baltijos šalyse pasikeisdamos kas kelis mėnesius vykdė šešios šalys – Jungtinės Valstijos, Vokietija, Prancūzija, Danija, Lenkija ir Čekija. Daugiausiai kartų ją yra vykdžiusios Vokietijos karinės oro pajėgos.
Šiuo metu misijai mandatas suteiktas iki 2014 metų. Anksčiau buvo svarstoma, kad NATO formaliai misiją pratęs iki 2018 metų, tačiau Baltijos šalys siekė išbraukti konkretų apribojimą laike. Tikimasi, kad sprendimas dėl šios misijos ateities bus priimtas iki gegužę Čikagoje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.
NATO misiją vykdantys naikintuvai dislokuojami Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Šiauliuose. Baltijos šalys neturi pakankamų pajėgumų, kad pačios užtikrintų savo oro erdvės apsaugą.
