Taip jis kalbėjo po to, kai apie vidurdienį į Estijos oro erdvę įskridęs dronas buvo numuštas NATO naikintuvo F-16.
„Toks modelis Lietuvoje ir turi veikti“, – žurnalistams spaudos konferencijoje antradienį sakė R.Kaunas.
Socialdemokratų ministras tvirtino, kad virš Estijos skridusį droną numušė NATO oro policijos naikintuvai, pakilę iš Šiaulių oro bazės.
Kaip rašė BNS, dronų incidentas sekmadienį fiksuotas ir Lietuvoje, kai, įtariama, ukrainietiškas karinis bepilotis orlaivis kirto šalies sieną ir nukrito Utenos rajone.
Į droną panašų objektą pirmiausia fiksavo pasieniečiai, kariuomenės radarai jo nepastebėjo. Į galimą oro erdvės pažeidimą sureagavo NATO naikintuvai, tačiau bepiločio orlaivio nerado.
„Algoritmai, panašu, ne visada suveikia, čia problema, jog tą situaciją aš tokią paveldėjau, mes ją tokią turime, tokius gebėjimus, ką mes šiandien sugebame detektuoti, tokius ir turime“, – kalbėjo R.Kaunas.
„Specialiai nebuvo išjungtas nė vienas radaras, nė vienas sensorius. Tokius gebėjimus, kokius šiandien turime, nuo jų atsispyrę dirbame, per porą mėnesių bus įjungti papildomi radarai, kurie yra nupirkti, kurie jau yra Lietuvoje, jau yra kariuomenės dispozicijoje“, – teigė jis.
Taip R.Kaunas kalbėjo paklaustas, kodėl visuomenė buvo informuota daug vėliau, nei apie incidentą sužinojo ministras.
Jis pirmadienį LRT laidai „Dienos tema“ teigė, kad apie Lietuvos oro erdvę pažeidusį droną informaciją gavo sekmadienį ryte, tačiau visuomenei apie incidentą buvo pranešta vakare.
Tai padaryta, kai drono nuolaužas rado vietos gyventojas ir apie tai pranešė tarnyboms.
BNS skelbė, kad praėjusią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda siuntė perspėjimą „kariaujančioms šalims Europoje“ nenaudoti Lietuvos teritorijos bepiločių orlaivių antskrydžiams.
Tuo metu šalies vadovo patarėjas Deividas Matulionis antradienį „Žinių radijui“ sakė, kad Rusijai kaltinant Lietuvą oro erdvės suteikimu ukrainietiškų dronų antskrydžiams, šalies atžvilgiu galimos labai rimtos provokacijos.
Jis nekonkretizavo, ką turi omenyje, bet pabrėžė, jog tai susiję ne tik su propaganda Rusijos viešojoje erdvėje, bet ir šalies specialiosiomis tarnybomis.
R.Kaunas teigė, kad su Ukraina kalbėjo tiek po incidento Utenos rajone, tiek buvo šnekama po to, kai kovą ukrainiečių karinis dronas nukrito Varėnos rajone.
„Lygiai taip pat, kai pirmą kartą dronas krito, lygiai taip pat dabar yra pakartota, kad mes tikrai netoleruojame ir netoleruosime mūsų oro erdvės pažeidimų. Mes puikiai suprantame, kad Ukraina ginasi, kad problemų šaltinis – Rusija, (...) bet transliuojame žinutę, kad Lietuvos oro erdvė ir žemė negali būti naudojama jokiems kariniams veiksmams. Tai labai aiškiai ištransliuota tiek ministrui, tiek visu kitu politiniu lygiu“, – dėstė ministras.
Pasak jo, iš Rusijos girdimus kaltinimus galima sieti su padėtimi fronte.
„Tai turbūt reikėtų susieti su tuo, kad Rusija strategiškai pralaimi karą, jeigu dar prieš porą metų mes matėme veiksmus praktiškai tik Ukrainos teritorijoje, šiandien ukrainietiški dronai siekia Maskvą“, – kalbėjo R.Kaunas.
„Natūralu, kad Rusija pradeda bauginimo kampaniją visoms savo kaimynėms, nepaisant to, kad jos niekaip nėra susijusios su Ukrainos gebėjimu gintis“, – pridūrė jis.
