Nauja rusų melagiena: Lietuvoje kanalizacija genda, nes padedame Ukrainai

Rusijos propagandinis naujienų portalas eadaily.com paskelbė straipsnį, iškalbinga antrašte „Lietuvos miestai – arti kanalizacijos kolapso: visi pinigai išleisti Ukrainai“.

Didžioji dalis teksto „pasiskolinta“ iš LRT portalo publikacijos, pavadinimu „Nuotekų valyklos – pasenusios, o lėšų rajonų biudžetuose joms rekonstruoti nėra“ (archyvinė kopija čia).

Iš tikrųjų Rusijos informaciniai šaltiniai iškraipo publikacijos turinį ir pakeitė tikrąsias procesų priežastis. Pavyzdžiui, „pasiskolintame“ tekste trūksta svarbios pastraipos:

„Trečdalis visų paros nuotekų atiteka iš mėsos perdirbimo bendrovės. Ji planuoja plėtrą, bet priimti dar daugiau nuotekų valykla nebegali: būtų teršiama gamta, nuotekos nebūtų išvalomos iki reikiamų rodiklių“, – rašoma originalioje LRT publikacijoje.

Kanalizacijos ir nuotekų valymo įrenginių problemos Lietuvoje iš tiesų egzistuoja, tačiau jos yra sisteminės ir ilgalaikės, neturinčios jokio ryšio su parama Ukrainai.

Apie Ukrainą nekalbėjo

Šilalės rajono meras Tadas Bartkus 15min paaiškino, kad komentuojant situaciją dėl sudėtingos įrenginių būklės, apie Ukrainą nebuvo net užsiminta.

„Ten buvo kalba, kad dideli kaštai ir apie tai, kad vandens įmonės negali sukaupti tokių lėšų (nuotekų valyklos plėtrai arba atnaujinimui, – 15min), o savivaldybės biudžete irgi nėra tokių pinigų.

Šis susidomėjimas kilo, jei neklystu, nes Seimo nariai buvo į biudžeto projekto svarstymą pateikę siūlymą Šilalės valyklai skirti pinigų. Štai ir kilo klausimas.

Apie Ukrainą su žurnalistais net nediskutavome. Mes palaikome Ukrainą ir tikrai nekaltiname dėl nieko besiginančios šalies, negali būti net kalbos“, – kalbėjo Šilalės rajono meras.

Pasak jo, tik nesuvokiantys, kaip formuojamas ir tvirtinamas biudžetas, gali įsivaizduoti, kad tai – viena didelė kišenė, iš kurios visi ima pinigus kiekvienas pagal savo poreikius.

„Kas susidūręs, tai žino, tai realiai, įgyvendinus pagrindines funkcijas – švietimui skyrus pinigų, socialinėms reikmėms, sveikatos apsaugai ir taip toliau, lieka labai nedidelė dalis perskirstyti gerovei kurti“, – paaiškino T.Bartkus.

Patricija Adamovič / BNS/Tadas Bartkus

Kaip sudaromas valstybės biudžetas?

Komunalinė infrastruktūra ir parama Ukrainai finansuojamos iš skirtingų biudžetų ir atlieka skirtingas funkcijas, o valstybės biudžetas veikia kaip atskirų srautų sistema, kur kiekviena lėšų dalis turi savo paskirtį ir negali būti laisvai perkelta kitur.

2026 m. valstybės biudžete numatyta apie 27,5 mlrd. eurų išlaidų, o pajamos – apie 21,1 mlrd. eurų (su ES lėšomis). Biudžetas sudaromas pagal funkcijas: sveikata, švietimas, socialinė apsauga, gynyba, vidaus reikalai ir kt. Kiekviena eilutė turi savo tikslą ir ribas.

Ekrano nuotr. /2026 m. valstybės biudžetas

2026 m. gynybai numatyta 4,79 mlrd. eurų, t. y. 5,38 proc. BVP – tai didėjimas nuo 2025 m., kai gynybos biudžetas siekė apie 2,5 mlrd. eurų (3,03 proc. BVP). Dalis šių lėšų eina ir į paramą Ukrainai, tačiau tai yra viena iš daugelio valstybės biudžeto funkcijų, o ne tiesioginis „atėmimas“ iš savivaldybių komunalinės infrastruktūros.

Kanalizacija, vandentiekis ir kiti komunaliniai tinklai priklauso savivaldybių biudžetams, o ne valstybės biudžeto eilutei „parama Ukrainai“. Savivaldybės gauna pajamas iš vietinių mokesčių, dalies gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nuomos pajamų ir ES fondų.

Praėjusių metų biudžetas didėjo

Pernai metų Šilalės rajono biudžetas siekė 48,8 mln. eurų ir buvo 5,4 mln. eurų didesnis nei metais anksčiau, patvirtindamas tuo metu stebėtą nuoseklų savivaldybės finansinį augimą – per trejus metus biudžetas buvo padidėjęs beveik 10 mln. eurų.

Biudžeto projektas buvo parengtas remiantis 2025–2027 metų strateginiu veiklos planu, asignavimų valdytojų pateiktais sąmatų projektais, prognozuotomis biudžetinių įstaigų pajamomis bei ministerijų nustatytomis tikslinėmis dotacijomis ir valstybės investicijomis.

Didžiąją pajamų dalį sudarė mokesčiai ir dotacijos: mokesčių pajamos siekė apie 59,1 proc., dotacijos – 32 proc. viso biudžeto, o pagrindiniu finansavimo šaltiniu išliko gyventojų pajamų mokestis.

Didžiausia asignavimų dalis – 20,4 mln. eurų – buvo skirta švietimui, 8,8 mln. eurų teko socialinei paramai, o 6,2 mln. eurų – savivaldybės administravimui.

Shutterstock nuotr./Eurai

Sisteminės nuotekų įrenginių problemos

Lietuvos žiniasklaida ne kartą atkreipė dėmesį, kad mažųjų šalies savivaldybių nuotekų tvarkymo infrastruktūra yra fiziškai pasenusi ir dažnai dirba ties projektinių pajėgumų riba.

Šilalės mieste nuotekų valymo įrenginiai buvo pastatyti dar 1996 metais ir nuo pat pradžių nebuvo pritaikyti šiandieniniams nuotekų srautams.

Vėliau prie miesto tinklų prijungus ir aplinkines gyvenvietes, valymo įrenginius kasdien pasiekia daugiau nei tūkstantis kubinių metrų nuotekų. Dėl to sistema tapo perkrauta – šią problemą atvirai pripažįsta tiek vietos valdžia, tiek komunalinių paslaugų teikėjai.

Taip pat, reikėtų atkreipti dėmesį, kad nuotekų tinklų atnaujinimo ir plėtros darbai vykdomi, nors ir ne taip greitai, kaip to norėtųsi.

Patricija Adamovič / BNS/Institucijų atstovų susitikimas aptarti karinių poligonų steigimo su Šilalės bendruomene

Prarado daug laiko ir pinigų

Problemų su nuotekų tinklų modernizavimu kyla ir Šilalės mieste.

Kaip šių metų pradžioje skelbė laikraštis „Šilalės artojas“, Šilalės savivaldybės pastangos su­projektuoti miesto nuotekų va­lymo įrenginių plėtrą patyrė fias­ko.

„Po trijų metų diskusijų su už­duo­ties taip ir nesugebėjusiais at­likti projektuotojais, jų paslaugų at­si­sa­kyta ir jau planuojama skelb­ti nau­ją pirkimą.

Savivaldybė tei­gia praradusi tik 20 tūkst. eurų, tačiau specialistai neabejoja, kad nepaly­gi­na­mai didesnių nuostolių prida­rys pra­rastos galimybės gauti fi­nan­si­nę paramą“, – teigiama publikacijoje.

Pasak leidinio, dėl užsitęsusių projektavimo darbų kyla reali rizika prarasti finansavimo galimybes, įskaitant paramą iš Europos Sąjungos fondų.

Problemos įsisenėjusios, bet tvarkomos

Problemų dėl nuotekų tvarkymo Lietuvoje buvo dar gerokai anksčiau prieš Rusijos invaziją į Ukrainą 2022 metais.

2017 metais Europos Komisija (EK) oficialiai konstatavo, kad Lietuva neužtikrino Kėdainių miesto nuotekų valymo pagal direktyvos reikalavimus, be to, ne visose gyvenvietėse su daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų bent 98 proc. nuotekų buvo tvarkoma centralizuotai. Daugiau nei leidžiama nuotekų buvo tvarkoma individualiomis sistemomis.

Taip pat Lietuva tuomet neturėjo duomenų, kur ir kokios individualios nuotekų sistemos įrengtos ir negalėjo užtikrinti tinkamos jų kontrolės.

Aplinkos ministerija siekdama pašalinti pažeidimą įsteigė Vandentvarkos fondą, iš kurio 56 mln. eurų ES lėšų buvo paskolinta įmonėms naujų vandens ir nuotekų tinklų tiesimui ir gyventojų prijungimui, o dar 15 mln. eurų skirta iš nacionalinių programų.

Šiemet pranešta, kad Lietuvai įgyvendinus didžiąją dalį ES Miesto nuotekų direktyvos nuostatų EK nutraukė 2017 metais prieš Lietuvą pradėtą teisės pažeidimo procedūrą.

15min verdiktas: melas. Rusijos propagandinis portalas iškraipė LRT publikacijos turinį ir sąmoningai pakeitė problemų priežastis, siekdamas sukurti klaidingą naratyvą, esą Lietuvos kanalizacijos ir nuotekų valymo sistemų problemos kyla dėl paramos Ukrainai.

Originaliame šaltinyje apie Ukrainą nekalbama, o esminės infrastruktūros problemos yra ilgalaikės, sisteminės ir susijusios su pasenusia įranga, ribotomis savivaldybių finansinėmis galimybėmis, projektavimo klaidomis bei pramoninių nuotekų apkrovomis.

Komunalinė infrastruktūra ir parama Ukrainai finansuojamos iš skirtingų biudžetinių srautų, todėl teiginys, kad „visi pinigai išleisti Ukrainai“, yra nepagrįstas ir neatitinka biudžeto sudarymo principų. Tokia publikacija laikytina manipuliatyvia, nes remiasi selektyvia citatų atranka ir klaidingais priežastiniais ryšiais.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.