Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 27d. 19:49

Naujas Kauno ir Kauno rajono savivaldybių žodžių karas: šįkart dėl aplinkkelio, kuris „tiesiamas“ jau 10 metų

Kauno miesto valdžia planuoja tiesti Raudondvario aplinkkelį
Kauno miesto savivaldybės nuotr. / Kauno miesto valdžia planuoja tiesti Raudondvario aplinkkelį

Sausio 20 dieną Kauno miesto savivaldybė išplatino pranešimą, kuriuo skambiai pareiškė besiruošianti realiai tiesti daugiau nei dešimtmetį „ant popieriaus“ tiesiamą Raudondvario aplinkkelį. Tokie planai Kauno rajono savivaldybę nustebino: juk teritorija, kurioje žadama darbuotis, Kaunui net nepriklauso. Tokie planai buvo pavadinti akių dūmimu. Tarp institucijų kilo naujas apsižodžiavimas.

Kauno miesto valdžiai pernai paviešinus siekį prisijungti didelę dalį Kauno rajono teritorijos, abiejų savivaldybių santykiai ėmė kaisti žaibišku greičiu, įtampa didėjo. Kovos įkaitais tapo ir Kaune darželius lankančių Kauno rajono gyventojų vaikai. Prasidėjus naujiems metams, rodos, dialogo tonas nešvelnėja, o tik griežtėja.

Kauno miesto savivaldybė sausio 20-ąją pranešė planuojanti statyti naują tiltą per Nevėžį ir tiesti kitą kelią, kuris driektųsi per Kauno rajono teritoriją, Jurbarko link. Šį planą laikinosios sostinės valdžia pavadino Raudondvario aplinkkeliu.

Kauno miesto savivaldybės nuotr./Kauno miesto valdžia planuoja tiesti Raudondvario aplinkkelį
Kauno miesto savivaldybės nuotr./Kauno miesto valdžia planuoja tiesti Raudondvario aplinkkelį

Pasak miesto savivaldybės, naujas tiltas ir kelias link Jurbarko reikalingas siekiant užtikrinti saugų eismą ir greitą susisiekimą su užmiesčiu. Kauno rajone, ties riba su miestu, esantis K.Veverskio (Raudondvario) tiltas ir per jį einantis dviejų eismo juostų kelias neva tai nepritaikyti gerokai išaugusiems šių dienų transporto srautams: čia formuojasi spūstys, dažnai kyla eismo nelaimės.

Platinti prieš beveik 70 metų statytą tiltą, kaip teigiama pranešime, neįmanoma dėl geografinės padėties: toliau kelias į Raudondvarį kyla į kalną, o čia pat šlaite – senos kapinės.

„Raudondvario tiltas nebeatitinka šiandieninio transporto apkrovimo, o pačiame Raudondvaryje žmonės priversti kvėpuoti daugybės pro šalį pravažiuojančių automobilių teršiamu oru. Deja, Kauno rajono savivaldybė mieliau puikuojasi turistų traukos objektu – vietos dvaru, bet iki šiol nesiėmė jokių realių veiksmų dėl pačių gyventojų, kad atsirastų aplinkkelis. Todėl iniciatyvos imamės mes, svarstydami tokias galimybes. Tereikia išspręsti formalumus, nes kol kas anapus Nevėžio – ne Kauno miesto savivaldybės teritorija“, – pranešime teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, viešai sukritikavęs Kauno rajono savivaldybę dėl to, kad ši nesiima veiksmų nutiesti aplinkkelį.

Pasak jo, galimybė paraleliai Raudondvario tiltui, už kelių šimtų metrų link Nemuno, statyti naują tiltą ir kelią Kauno bendrajame plane numatyta daugiau kaip prieš dešimtmetį.

Atsiskleistų ir Nemuno bei Nevėžio santaka

Miesto savivaldybės teigimu, aplinkkelis nukreiptų transporto srautus nuo gyvenamųjų vietovių ir iškart už Raudondvario įsilietų į dabartinį 141-ąjį kelią Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda. Atsiradus naujajam, senasis tiltas liktų tarnauti tik Raudondvario ir aplinkinių gyventojų poreikiams.

Naujasis aplinkkelis ir tiltas ne tik sujungtų miestą ir rajoną, bet ir dar labiau prieinamu bei matomu padarytų unikalų gamtos kampelį – Nemuno ir Nevėžio santaką. Su Lampėdžio ežeru besiribojanti teritorija jau pernai išvalyta nuo krūmynų ir invazinių rūšių augalų, įrengti pėstiesiems ir dviratininkams skirti takai bei apžvalgos aikštelės.

Kauno miesto savivaldybės nuotr./Kaune esančioje Nemuno ir Nevėžio upių santakoje netrukus prasidės tvarkymo darbai
Kauno miesto savivaldybės nuotr./Kaune esančioje Nemuno ir Nevėžio upių santakoje netrukus prasidės tvarkymo darbai

15min primena, kad pernai vasarį miesto taryboje skubos tvarka nuspręsta koreguoti Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą. Tai viešoje erdvėje sukėlė nemenką diskusiją. Pasak kritikų, neskelbiant, ką plane ruošiamasi keisti, jam gali iškilti pavojus. Savivaldybė tuomet tikino, kad tarybos sprendimu buvo tik inicijuotas procesas, o planuojami pokyčiai bus pristatyti ateityje.

Kauno rajono valdžia: „Tai akių dūmimas“

Į tokius skambius planus pranešimu spaudai netrukus atsakė ir Kauno rajono savivaldybė, Raudondvario aplinkkelio idėją pavadinusi akių dūmimu. Prasidėjo naujas žodžių karas.

„Panašu, kad Kauno mero Visvaldo Matijošaičio garsiai paskelbta iniciatyva tiesti Raudondvario aplinkkelį yra tik viena iš gausių viešųjų ryšių akcijų, siekiant paveikti Kauno rajono gyventojus jungtis prie miesto“, – skelbiama Kauno rajono savivaldybės pranešime.

Kauno rajono savivaldybės nuotr./2008 metų Kauno rajono savivaldybės bendrasis planas ir Raudondvario aplinkkelis
Kauno rajono savivaldybės nuotr./2008 metų Kauno rajono savivaldybės bendrasis planas ir Raudondvario aplinkkelis

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos Kauno rajono savivaldybei neva tai patvirtino, kad artimiausius 15 metų neplanuoja tiesti nei Raudondvario aplinkkelio, nei statyti naujo tilto per Nevėžį.

Direkcijos atstovai Kauno rajono valdžią patikino, kad V.Matijošaitis dėl Raudondvario aplinkkelio į juos nesikreipė. Savo vizijų Kauno meras nederino ir su Kauno rajono savivaldybe, per kurios teritoriją driektųsi aplinkkelis.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas sakė, kad apie V.Matijošaičio ketinimus sužinojo tik iš spaudos: „Norėčiau priminti, kad Raudondvario aplinkkelio idėja atsirado ne šiemet, ir ne pernai, o prieš 10-15 metų. Valstybinės reikšmės kelių ir tiltų statyba yra ne savivaldybių kompetencijoje, todėl apie šį projektą ne kartą diskutavome su LAKD vadovais. Aplinkkelis išties padidintų saugumą Raudondvaryje, bet jį tektų tiesti per vaizdingas teritorijas, užliejamas pievas, Bendrės mišką. Visur – privačios žemės“.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Valerijus Makūnas
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Valerijus Makūnas

Kauno rajono meras pabrėžė, kad tokius projektus pirmiausia reikia išdiskutuoti su bendruomene ir tik po to ieškoti realių galimybių jiems įgyvendinti. O ligšiolės diskusijos su bendruomene, anot jo, rodo, kad žmonės, gyvenantys teritorijose, per kurias Kauno meras skelbiasi imsiąsis iniciatyvos tiesti kelią, šią idėją vertina prieštaringai.

Kaip skelbiama Kauno rajono savivaldybės pranešime spaudai, dar prieš 12 metų, 2008-ųjų lapkričio 20 dieną, Kauno rajono savivaldybės taryba patvirtino kelio Nr. 141 Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda ruožo nuo 9 iki 21,4 tiesimo specialųjį planą. Apie rengiamus teritorijų planavimo dokumentus buvo informuota visuomenė. Žemės savininkai nesutiko, kad per jų žemę būtų tiesiama trasa. Dėl šių aplinkybių ir finansavimo problemų LAKD Raudondvario aplinkkelio tiesimo planus teko įšaldyti neribotam laikui.

„Jei Kauno meras V.Matijošaitis ketina išpirkti žemės savininkų sklypus valstybės reikmėms, o iš tų, kurie nesutinka, jų nuosavas žemes išpirkti priverstinai, būtų sąžininga apie tai informuoti bendruomenę. Visuomenė turi teisę būti informuota ir apie numatomus šio viešai paskelbto sumanymo finansinius šaltinius“, – ironizavo Kauno rajono valdžia.

V.Matijošaitis teigia nesiruošiąs politikuoti

15min paprašė V.Matijošaitį pakomentuoti apie skelbtų planų realumą. Galbūt Kauno miesto savivaldybė jau numatė ir galimą finansavimą? Komentare redakcijai iš Kauno mero lūpų toliau liejosi kritika Kauno rajono valdžios atžvilgiu. Tad galima teigti, kad šie paskelbti planai – dar tik idėja.

„Tokia Kauno rajono vadovų ir net jų bendrapartietės Seimo narės Ramintos Popovienės reakcija labai gerai parodo, kas iš tikrųjų yra kai kurie politikai ir ką jie veikia: žiūri ne žmonių poreikių, o savo politinių interesų. Niekada nelaikiau savęs tokiu ir nuo beprasmio politikavimo stengiuosi atsiriboti. Man tai atrodo negarbinga.

Man rūpi konkretūs tikslai ir pasiekti rezultatai. Visa tai prasideda nuo idėjos. Tad ir šiuo atveju mes su komanda prikėlėme daugiau kaip dešimtmečio senumo planą ir pradėjome diskusiją, jog išties vertėtų inicijuoti naujojo tilto per Nevėžį statybas. Pirmiausia tai prisidėtų prie eismo dalyvių saugumo, o ir Raudondvario žmonėms leistų atsikvėpti nuo pravažiuojančių automobilių triukšmo, oro užterštumo“, – atsake į Kauno rajono savivaldybės pranešimą teigė V.Matijošaitis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Visvaldas Matijošaitis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Visvaldas Matijošaitis

Pasak jo, šis projektas buvo prisimintas Nemuno ir Nevėžio santakos parko tvarkymo metu. Kauno valdžia tuomet supratusi, kad tai išties vaizdinga vieta, kuri papuoštų naują kelią ir tiltą, pagal planą nusidrieksiančius visai šalia.

„Rajono valdžia, kuriai šis klausimas ir turėtų rūpėti labiausiai, užuot palaikiusi tokią idėją bei ieškojusi bendrų sprendimų, surado visą eilę priežasčių ir pasiteisinimų, kodėl net neverta apie tai galvoti.

Štai čia ir yra politikavimas – tuščiai kalbėti ir daryti viską, kad tik nieko nedaryti. Juk svarbiau verstis per galvą saugant savo postą arba būti naujai išrinktam. Gerbiamieji, reikia dirbti, o ne imituoti. Ir tai daryti ne tik prieš rinkimus, bet ir visos kadencijos metu. Jeigu aš ar mano komanda vadovautųsi tokiu požiūriu, iki šiol išvis nieko mieste nebūtų nuveikta“, – piktinosi Kauno meras.

V.Matijošaitis: „Aš miesto planą kasdien matau savo darbo kabinete ir man tai ne dekoracija ant sienos, o darbo įrankis“.

Jis priminė, meru dirbantis 5-erius metus, o kažkas, anot jo, merauja nuo 2007-ųjų.

„Naujo kelio ir tilto per Nevėžį idėja kilo apie 2009-uosius ir buvo aiškiai nubrėžta tiek Kauno miesto, tiek ir Kauno rajono bendruosiuose planuose. Tačiau nei buvęs Kauno miesto, nei ligšiolinis rajono meras nepadarė nieko, kad tai būtų realizuota. Aš miesto planą kasdien matau savo darbo kabinete ir man tai ne dekoracija ant sienos, o darbo įrankis ir minčių šaltinis. Šiuo atveju mums svarbi visuomenės nuomonė, žmonių vertinimas, o ne rajono politikų atsikalbinėjimai.

Jų „iniciatyvas“ mes jau seniai žinome iš kitų bandymų įgyvendinti bendrus projektus. Kačerginės „Nemuno žiedo“ trasoje esame lygiaverčiai dalininkai, bet savo įsipareigojimus įnešti 200 tūkst. eurų pilnai įvykdė tik Kauno miestas. Slidinėjimo trasos reikalai irgi įstrigo net nepajudėję iš pradinio taško. Vieninga viešojo transporto sistema – taip pat daugybės metų tuščių kalbų išdava. Tokių pavyzdžių yra daugybė, o rezultatas – vienas ir tas pats: daug kalbėti, bet realiai nieko nedaryti.

Beje, naujasis Kleboniškio tiltas-viadukas dar ne taip seniai irgi buvo tolima vizija, bet šiandien tai jau realybė – Lietuvos automobilių kelių direkcija įgyvendina 100 mln. eurų vertės Islandijos plento rekonstrukcijos projektą, vyksta konkretūs darbai. Kodėl ateityje taip pat negalėtų atsirasti ir Jurbarko kelias su tiltu, aplenkiant Raudondvarį? Viena yra norėti ir siekti, o visai kas kita – politikuoti ir vis verkšlenti dėl susidariusios padėties. Jei neisi į tikslą, niekada nežinosi, ar tu ten nuėjai, ar ne. Pirmiausia reikia pradėti eiti ir žinoti aiškų tašką, kurio link eini“, – savo požiūrį pavyzdžiais išdėstė V.Matijošaitis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min