TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Naujas uostas – po aštuonerių metų

Uostas
Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr. / Uostas
Šaltinis: BNS
0
A A

Kai iškilo svarstymų, kad Lietuvai ateityje reikėtų antro uosto, niekas neplanavo dvigubai spartesnių dabartinio Klaipėdos uosto krovos tempų, todėl antras – giliavandenis uostas perspektyvoje švietė lyg miražas.

Žiūrint iš dabarties taško, šis miražas realybe turėtų virsti po aštuonerių metų – jei bus pritraukta naujų krovinių, su kuriais Klaipėda nebegalės susidoroti, penktadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.

„Didžiausia klaida būtų, jeigu uostas atsirastų per anksti. Jeigu nėra susiformavusio nuolatinio krovinių srauto, nėra naujų krovinių poreikio, bet mes pastatysime naują uostą, pasižymintį nauju pajėgumu, tuomet, be jokios abejonės, dalis krovinių iš Klaipėdos uosto keliautų į naujai įrengtą uostą. Tokiu atveju neatsipirktų nei privataus, nei valstybės kapitalo investicijos“, – aiškina uosto vadovas Eugenijus Gentvilas.

Jis įsitikinęs, kad naują uostą galima statyti tik tada, kai yra užtikrinami nauji kroviniai, ir kad abu uostai tarpusavyje nekonkuruotų, kaip yra kaimyninėje Latvijoje.

Todėl, E. Gentvilo nuomone, naują uostą reikėtų turėti ne anksčiau nei 2020 metų. Iki to laiko Klaipėda pajėgi krauti ir iki 60 mln. tonų krovinių (pernai krauta 36,6 mln. tonų).

Įvertinant sparčiai besivystančią tarptautinę prekybą būtina turėti aiškią viziją dėl naujo giliavandenio uosto, reikia išnaudoti dabartinio uosto potencialą, o statant naują planuoti taip, kad jis netaptų konkurentu dabartiniam, bet varžytųsi su kaimyniniais.

„Mąstyti apie ateitį reikia, tačiau pirmame etape labiau akcentuočiau esamo uosto potencialo plėtrą ir naudojimą. Pats uostas teigia, kad gali padidinti krovą nuo 35 mln. t iki 60-65 mln. tonų“, – vertina „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas.

Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika sako nežinantis, ar po aštuonerių metų, bet krovinių srautai, įvertinant tendencijas, laivų dydžius ir bendrai tarptautinę prekybą, augs ir tikrai bus būtinybė turėti naują uostą.

Anot A. Šimėno, krovinių atsiradimą lemia tarptautinė politika, tarpvalstybiniai susitarimai.

„Dabar darbo ir erdvės, kur investuoti lėšas, yra ir tikrai reikia plėtoti esamą pajėgumą. Naujo uosto projektas nėra labai degantis, dabar plėtojant esamą pajėgumą darbo yra gal dešimtmečiui“, – svarsto V. Šileika.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie 15min