Aplinkos viceministrė teigė, kad viskas daroma tam, jog miestas nebūtų plėtojamas chaotiškai. D.Matonienė pabrėžė kompleksiško planavimo svarbą: „Dabar, kai bendrąjį planą – svarbiausią miesto planavimo dokumentą – rengia savivaldybės, bus geriau ir žmonės, ir pačiam miestui. Planavimas turi būti kompleksiškas, privalu į viską žiūrėti plačiau. Svarbu suplanuoti atskiras veiklų zonas, kad jos nesipintų tarpusavyje.“
D.Matonienė tikino, kad darni miesto plėtra dabar yra savivaldybių atsakomybė: „Pagal naująjį teritorijų planavimo įstatymą gyventojams nereikia rengti detaliųjų planų. Jie turės planuoti statybas atsižvelgdami ne į savo lopinėlį, o į bendrąjį planą. Kalbant apie komplesišką planavimą reikėtų paminėti ir daugiabučius – jie taip pat įtraukti. Turime galvoti ne apie savo teritoriją ir savo tvorą, o apie bendrą miesto vaizdą, infrastruktūrą. “
Nuo 2014 metų įsigaliojęs įstatymas leidžia gyventojas sutaupyti laiko ir pinigų, nerengiant bendrųjų planų. Taigi – mažiau dokumentacijos ir laiko gaišimo. Tačiau dabar už plėtrą atsakingos savivaldybės, pagal kurių parengtus planus gyventojai statys.
Europos link
D.Matonienė tikino, kad miesto infrastruktūra šiuo metu yra prioritetinis klausimas. Jį sprendžia ir kitos Europos valstybės, visur judama kvartalinio planavimo link. Tai užtikrina racionalesnį miestų vystymąsi.
Viceministrė pabrėžė, kad tokia miestų plėtra į naudą visiems – ir gamtai, ir žmogui: „Kai miestas yra tinkamai plėtojamas ir prižiūrimas, geriau ir aplinkai, ir žmonėms. Bus formuojamos žaliosios ar laisvalaikio sporto ir transporto zonos, taip daugiau dėmesio bus skiriama žmogaus sveikatai bei gamtos apsaugai.“
Viena iš prioritetinių krypčių Europoje yra darnus miesto vystymasis, taigi – Lietuva neatsilieka. „Svarbiausia yra holistinis požiūris – viskas turi būti integruota. Visų pirma turime atsižvelgti į aplinkosaugos aspektą, tik po to – ekonominį, socialinį, kultūrinį ir kitus.“
Viceministrė teigė, kad toks požiūris leidžia kontroliuoti miestro plėtrą ir įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimus. Tik racionali miesto plėtra gali užtikrinti žmonių gerovę, aplinkos ir kultūros paveldo vertybių apsaugą.
Jie turės planuoti statybas atsižvelgdami ne į savo lopinėlį, o į bendrąjį planą. Turime galvoti ne apie savo teritoriją ir savo tvorą, o apie bendrą miesto vaizdą, infrastruktūrą, – kalbėjo D.Matonienė.
Detalesni bendrieji planai
D.Matonienė pridūrė, kad kvartalinis planavimas – savivaldybių pasirinkimas. Tai, kad nuo šiol ne kiekvienas žmogus planuos atskirą lopinėlį, o visi vadovausis savivaldybių parengtu bendruoju planu, užtikrina darnesnę miesto plėtrą. Juolab kad pagal naująjį teritorijų planavimo įstatymą bendrieji planai bus kiek detalesni.
Anot Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktoriaus Mariaus Narmonto, naujovė ta, kad po truputį bus įvedamas bendras miesto planų žymėjimas. „Anksčiau, išmokęs skaityti vieno miesto planą, kito neperskaitytum. Nuo šiol visiems bus privalus vienodas erdvinis žymėjimas. Taip pat daugiau dėmesio bus skiriama kraštovaizdžiui, o pats planas bus detalesnis nei anksčiau“, – kalbėjo M.Narmontas.
Anot aplinkos viceministrės, detalesnis bendrasis planas, kuriuo turi vadovautis ketinantys statyti gyventojai, leis kur kas racionaliau planuoti miestą. Tačiau savivaldybės prie bendrojo plano gali pridėti ir atskirų kvartalų planus, o tai užtikrintų dar darnesnę miesto plėtrą.
Anot D.Matonienės, planuojant tokiu būdu lengviau sukontroliuoti gyventojų ir transporto srautus ir užtikrinti gyvenamąsias, laisvalaikio, sporto, prekybos centrų ir kitas zonas. Kitaip tariant, užtikrinti ir gamtos saugumą, ir žmonių gyvenimo kokybę.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
