Drono įskridimą fiksavo pasieniečiai
Pasak R.Kauno, sekmadienį drono įskridimą į Lietuvos teritoriją fiksavo pasieniečių naudojamos sistemos Švenčionių rajone, ši informacija buvo perduota kariuomenei, ją gavo ir tuo metu į orą pakelti naikintuvai, tačiau drono aptikti nepavyko, nes jie skrenda pakankamai greitai ir laikas iki nukritimo truko keliolika minučių.
„Gegužės 17-osios ankstų rytą Vilniaus pasienio rinktinės Švenčionių užkardos pasieniečiai detektavo galimą objektą. Tuo metu NATO naikintuvai Latvijoje vykdė misiją ir naikintuvams buvo perduota informacija apie galimą oro erdvės pažeidimą. Naikintuvai tikrino informaciją ir Lietuvoje, tačiau kadangi dronai skrenda labai greitai ir incidentas galėjo trukti apie dešimt, penkiolika ar, sakykime, dvidešimt minučių, kažkokių oro erdvės pažeidimų naikintuvai nematė“, – sakė ministras.
Jis pabrėžė, kad procesas vyko, Lietuvos tarnybos geba vis daugiau, tačiau dronai taip pat tobulinami, todėl prie naujų jų galimybių reikia pritaikyti ir jų stebėjimo bei aptikimo sistemas.
Gali būti tas pats rytą pastebėtas dronas
Vėliau ministras papildė informaciją savo paskyroje „Facebook“.
Gegužės 17 d. ankstų rytą Vilniaus pasienio rinktinės Švenčionių užkardos sienos apsaugos tarnyba fiksavo objektą, kurio charakteristikos buvo panašios į droną. Objektas buvo vienas ir greitai dingo.
NATO naikintuvai vykdė oro patruliavimo misiją Latvijoje. Misija buvo papildyta patruliavimu Lietuvoje, tačiau naikintuvai objektų nedetektavo.
Lietuvos kariuomenė tikrino incidentą. Taip pat buvo vertinama kontrabandinio drono versija.
Pagal drono kritimo vietą – Samanės kaimą, detekcijos vietą ir trajektorijas, gali būti, kad kritęs dronas yra tas pats, kurį fiksavo pasienio tarnyba ir bandė aptikti NATO naikintuvai. Šią informaciją patikslins tyrimas.
Dronai skraido greitai. Lietuva neturi strateginio gylio. Incidentas galėjo trukti iki 10–20 minučių.
Pirminiais duomenimis, kritimo vietoje sprogimo nebuvo, pareigūnai kol kas sprogmenų nerado. Darbas tęsiamas“, – rašo ministras.
Radarai jau Lietuvoje, bet reikia integruoti
Pasak R.Kauno, Lietuva jau yra įsigijusi sistemas, kurios gali padėti aptikti žemai skrendančius dronus. Šios sistemos jau yra Lietuvoje. Pasak ministro, Lietuvos karinės oro pajėgos pirmadienį jam turi pateikti informaciją, kada šios sistemos bus įdiegtos ir pradės veikti.
„Dirbame, kad tuos dronus matytume, šiandien Karinės oro pajėgos turi pateikti informaciją, kiek dar reikės laiko integruoti jau įsigytus, jau Lietuvoje turimus radarus į bendrą sistemą“, – LRT radijui pirmadienį kalbėjo ministras.
„Karinėms oro pajėgoms yra pavesta dirbti dviem kryptimis. Viena kryptis – ištestuoti lietuvių sukurtą ir mums pademonstruotą programinę įrangą, kuri apjungia trumpojo nuotolio radarus su dronų perėmėjais. Antras darbo takelis – kartu su ukrainiečių oro gynybos ekspertais, kurie atvyksta į Lietuvą, sukurti vientisą priešdroninę oro gynybos sistemą, o ne tokią fragmentuotą, kokią mes turime dabar“, – dėstė jis.
Kada galima tikėtis rezultatų?
Kas daroma dėl oro gynybos sistemos R.Kaunas plačiau išdėstė savo „Facebook“ paskyroje:
„Karinėms oro pajėgoms per kariuomenės vadą pavesta pateikti informaciją, kiek dar laiko reikia integruoti jau atvykusius radarus.
Ministerijoje dirba smulkiosios oro gynybos grupė, kuri turi du tikslus:
ištestuoti lietuvių turimą ir jau pademonstruotą programinę įrangą, kuri sujungia turimus trumpojo nuotolio radarus su dronais-perėmėjais;
antras tikslas – kartu su Ukrainos oro gynybos ekspertais sukurti vientisą, ne fragmentuotą, kaip yra dabar, Lietuvos antidroninę oro gynybą.
Būsimas rezultatas – automatizuota sistema, gebanti detektuoti ir autonomiškai paleisti dronų perėmėjus didesniems dronams numušti.
Pradinių rezultatų realu tikėtis vasaros pabaigoje. Darbo grupė rezultatus ir pažangą teiks kas porą savaičių“.
BNS skelbė, kad anksčiau ministras yra teigęs, jog visiškai integruotą oro gynybos detekcijos sistemą bus siekiama turėti anksčiau nei 2030 metais.
„Aš suprantu, kad norisi viską turėti iš karto, bet tokių sistemų kūrimas, kuris buvo pradėtas po pirmųjų kritimų (dronų, – red. past.) prieš maždaug pora mėnesių, užima laiko. Spartiname kiek tik įmanoma, tačiau turime sutikti, kad reikia kažkiek laiko“, – sakė ministras.
Anot ministro, ir dabar turimos sistemos leidžia užfiksuoti žemai skrendančius dronus, tačiau jis akcentavo, kad visko pastebėti neįmanoma.
Mes jau ir dabar kai kuriuos žemai skraidančius dronus gebame pastebėti, tik reikia suprasti, kad šimtaprocentinės detekcijos nėra nei Ukrainoje, nei Rusijoje, nei Amerikoje, nei kitur pasaulyje“, – kalbėjo R.Kaunas.
„Tikėtis, kad mes 100 proc. viską matysime, 100 proc. viską numušime, to nebus. Tačiau kiekvieną dieną su kiekvienu nauju radaru, su nauja technologija, kurią įsigyja Lietuvos kariuomenė, kurią ministerija nuperka, mūsų galimybės auga ir didėja“, – dėstė jis.
Bando surinkti nuolaužas
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas pirmadienio rytą LRT radijui pranešė, kad sekmadienio naktį paieškos darbai dėl prasto matomumo buvo sustabdyti, tačiau pirmadienio rytą atnaujinti. Įvykio vietoje dirba policijos, antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai, kariuomenės atstovai.
Pasak V.Vitkausko, operacijos tikslas surinkti visas drono nuolaužas, kad vėliau būtų galima nustatyti jo tipą, iš kur, kokia kryptimi ir kokiame aukštyje jis skrido. Pasak V.Vitkausko, pirmieji duomenys rodo, kad tai karinis ukrainiečių dronas.
„Panašu, kad ukrainietiškas dronas, yra keletas modifikacijų, kurios dabar yra svarstomos, bet esame priėję prie tokio etapo, kur turime nesivadovauti prielaidomis, bet faktais ir tos visos operacijos detalės, ką pavyks surinkti, padės mums šiandien nuspręsti ir tiksliai nustatyti, koks dronas ir greičiausiai padės nustatyti visus kitus parametrus“, – LRT radijui pirmadienį sakė V.Vitkauskas.
„Svarbiausias klausimas, kaip dronas pateko į Lietuvą, kokiu aukščiu skrido, kokios mūsų detekcijos spragos“, – pridūrė jis.
„Šios operacijos tikslas – surinkti visas nuolaužas, visus komponentus, kurie mums padėtų išsiaiškinti šito drono skrydžio trajektoriją, kryptį, tikslus ir kitus parametrus“, – sakė V.Vitkauskas.
„Tamsiu paros metu tai (ieškoti nuolaužų – BNS) pavojinga, dabar išaušus, pareigūnai greitai nustatys visas galimas vietas, jas ištirs, ir visas tas nuolaužas, kurios nukritusios ant žemės, surinks sėkmingai“, – kalbėjo NKVC vadovas.
Jo teigimu, kol kas nerasta jokių sprogmenų, taip pat nebuvo jokių pranešimų apie sprogimus.
„Sprogimo niekur nefiksuota, nei gyventojų pranešimuose, nei apžiūros metu, panašu, kad sprogmenų nebuvo“, – teigė NKVC vadovas.
Bepilotis nukrito Samanės kaime, lauke. Įvykio vietoje dirba tarnybos, įvestas planas „Skydas“, paprastai taikomas kilus sprogimų grėsmei.
Kol kas neįmanoma pasakyti, kada tiksliai jis kirto Lietuvos oro erdvę ar dužo Utenos rajone.
Apie nukritusį bepilotį tarnyboms pranešė gyventojai kiek po 19 valandos.
Sekmadienį anksti ryte vienas dronas buvo įskridęs ir po to išskrido iš Latvijos teritorijos, pranešė šalies kariuomenė.
Incidentų vis daugiau
BNS rašė, kad šiemet kovą ant Lavyso ežero Varėnos rajone, netoli sienos su Baltarusija, irgi buvo nukritęs ukrainiečių karinis dronas. Anot institucijų, jis buvo skirtas atakuoti Rusijai, bet į Lietuvą įskrido sutrikdytas rusų elektroninės kovos priemonių.
Panašūs incidentai pastaraisiais mėnesiais dažniau kartojasi visame Baltijos jūros regione.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę perspėjo „kariaujančias šalis Europoje“ nenaudoti šalies teritorijos bepiločių orlaivių antskrydžiams.
Jis pareiškė, kad tai būtų grubus suvereniteto ir tarptautinės teisės pažeidimas.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad toks griežtas Lietuvos perspėjimas susijęs su įtarimais, jog šalies teritorija antskrydžiams ateityje gali būti panaudota tyčia.
