Bendrame pareiškime, kurį pasirašė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, lyderiai vienareikšmiai pasmerkė Rusijos agresiją bei paragino ją nedelsiant nutraukti neteisėtą invaziją, sutikti su ugnies nutraukimu, pranešė Lietuvos Prezidentūra.
Danija, Estija, Suomija, Islandija, Latvija, Lietuva, Norvegija ir Švedija dar kartą patvirtino tvirtą įsipareigojimą remti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintose sienose.
Pabrėžta, kad teisinga ir ilgalaikė taika turi būti grindžiama tarptautine teise – ji negali legitimizuoti sienų keitimo jėga ar palikti Ukrainos pažeidžiamos būsimoms grėsmėms.
Lyderiai pažymėjo, kad Ukraina demonstruoja pasirengimą derėtis dėl taikos, o Rusija vilkina procesą.
NB8 šalys akcentavo, kad patikimos ir teisiškai įpareigojančios saugumo garantijos yra būtinos siekiant atgrasyti nuo tolesnės agresijos ir užtikrinti ilgalaikį stabilumą Europoje.
Pareiškime pažymėta, kad Šiaurės ir Baltijos valstybės nuo karo pradžios suteikė Ukrainai daugiau nei 42 mlrd. eurų karinės, finansinės ir humanitarinės paramos.
Šiemet planuojama suteikti beveik 12,5 mlrd. eurų karinę paramą, taip pat užtikrinti daugiametį finansavimą ir stiprinti bendrą gynybos pramonės bendradarbiavimą, įskaitant bendrą gamybą pasitelkiant Europos finansinius instrumentus.
Pareiškime NB8 valstybės taip pat įsipareigojo skirti ne mažiau kaip 918 mln. eurų Ukrainos energetikos tiekimui užtikrinti, infrastruktūros apsaugai ir atstatymui šią žiemą ir likusią metų dalį, kartu griežtai smerkiant Rusijos išpuolius prieš civilius ir energetikos objektus.
Šalių vadovai prisiėmė atsakomybę toliau remti Ukrainos atsigavimą, ilgalaikę rekonstrukciją ir modernizaciją bei prisidėti prie 2027 metų Ukrainos atstatymo konferencijos.
Lyderiai pažymėjo, jog aktyviai sieks Rusijos atsakomybės už tarptautinės teisės pažeidimus, įskaitant tarptautinio kompensavimo mechanizmo sukūrimą ir Specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą steigimą.
Pareiškime taip pat pažymėta parama Ukrainai jos negrįžtamame kelyje į visavertę integraciją į Europos Sąjungą ir NATO, pabrėžiant, kad stipri, nepriklausoma ir demokratinė Ukraina yra būtina euroatlantinio saugumo dalis.
2022 metų vasario 24 dieną Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo didžiausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, sukeldama didžiules kančias civiliams ir išbandymus kariams, kartu perrašydama saugumo sistemą, įsigalėjusią po Šaltojo karo.
Karo studijų instituto (ISW) vertinimu, Rusija okupavo 19,4 proc. Ukrainos teritorijos.
Pagal Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) ataskaitą, apytikslis žuvusių, sužeistų ar dingusių karių skaičius abiejose pusėse siekia 1,8 milijono.
