Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2019 birželio 8d. 11:10 , Atnaujinta: 2020 vasario 11d. 10:50

Ne, lašiša nėra pats toksiškiausias maistas pasaulyje

Norvegijoje auginamos lašišos
Pixabay.com nuotr. / Norvegijoje auginamos lašišos
Internete plintanti žinia apie kenksmingą fermose auginamą lašišą nėra tiksli. Gegužę feisbuke paplitusioje naujienoje remiamasi 2013 m. pasirodžiusiu dokumentiniu filmu, sulaukusiu kritikos dėl vienašališkumo. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir specialistai pranešimų apie pavojingą norvegišką žuvį negavo.

Straipsnį publikavo tinklalapis pukuotukas.com, juo pasidalino beveik 2 tūkst. socialinio tinklo vartotojų. Kasdien informacija naujai pasidalina dar apie šimtą socialinio tinklo vartotojų.

15min nuotr./Pukuotukas.com straipsnis
15min nuotr./Pukuotukas.com straipsnis

2020 m. vasarį kone identiška publikacija dalinosi tinklalapiai bukimevieningi.lt ir ldiena.lt.

Tekste kalbama apie prancūzų žurnalistų atliktą tyrimą, kuriame buvo nustatyta, kad uždarose erdvėse Norvegijoje auginama žuvis – „pats toksiškiausias maistas pasaulyje“.

Vienas minimų žurnalistų, Nicola Danielis, 2013 m. sukūrė dokumentinį filmą pavadinimu „Fillet-Oh!-Fish“. Šiame kritikuojama Norvegijos lašišų auginimo pramonė.

15min nuotr./Klaidinanti publikacija bukimevieningi.lt
15min nuotr./Klaidinanti publikacija bukimevieningi.lt

Vienas pagrindiniu filmo herojų – Kurtas Oddekalvas. Jis minimas ir lietuviškame straipsnyje, kur yra įvardijamas vienos didžiausių nevyriausybinių organizacijų, Norvegijos gamtos apsaugos sąjungos, dar žinomos „Žaliųjų Norvegijos karių“ (ang. Green Warriors of Norway) pavadinimu, atstovu.

Vis dėlto K.Oddekalvas Norvegijoje nėra vertinamas vienareikšmiškai. Aktyvistas yra sulaukęs Pasaulio gamtos fondo (WWF) bei nacionalinių aplinkosaugos institucijų kritikos dėl faktų ignoravimo.

Norvegijos žiniasklaida yra skelbusi, kad K.Oddekalvas tiki chemtrail sąmokslo teorija, teigiančia esą komerciniai lėktuvai skleidžia žmones kontroliuojančius ir orą valdančius chemikalus. Aplinkosaugininkas taip pat skeptiškai vertina vakcinaciją.

Pažeidimų nenustatė

Medicinos mokslų daktarė, gydytoja dietologė Edita Gavelienė lašišos toksiška nevadina, tačiau pastebi, kad kenksmingų medžiagų žuvyje gali atsirasti dėl kenksmingos aplinkos sąlygų.

VMVT neturi duomenų, kad į Lietuvą, ar kitas ES šalis iš Norvegijos įvežtos lašišos būtų užterštos aplinkos teršalais.

Tiesa, pašnekovė nemano, kad Lietuvoje pardavinėjama žuvis – kenksminga. Paklausta ar rekomenduotų valgyti Lietuvoje pardavinėjamą žuvį pašnekovė atsakė „žinoma, kad taip“.

„Yra tam tikros institucijos, kurios atsakingos už saugą, ir maistas turi būti saugus. Tai užtikrinančios institucijos renka informaciją ir žino iš kokių regionų žuvų reikėtų vengti, yra rekomenduojami tų žuvų kiekiai“, – paaiškino E.Gavelienė.

Daktarės teiginius patvirtino ir VMVT. Pasak veterinarijos inspektorės Janinos Kondrotienės, nuo kenksmingo maisto Lietuvos vartotojus saugo Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF), kuria naudojasi visos Europos Sąjungos (ES) narės. Kenksmingiems produktams patekus į bet kurią ES šalį, VMVT apie tai yra informuojama.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Gydytoja dietologė Edita Gavelienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Gydytoja dietologė Edita Gavelienė

„VMVT neturi duomenų, kad į Lietuvą, ar kitas ES šalis iš Norvegijos įvežtos lašišos būtų užterštos aplinkos teršalais, kenksmingų medžiagų liekanomis ar draudžiamomis naudoti medžiagomis“, – tikino J.Kondrotienė.

Pašnekovė taip pat pastebėjo, kad šiemet negautas nė vienas pranešimas, kad į ES rinką iš Norvegijos tiektos užaugintos lašišos būtų nesaugios.

Auginama ne idealiomis sąlygomis

Lašišą toksiškiausiu maisto produktu tituluojančiame straipsnyje kalbama apie fermose auginamas lašišas puolančias utėles. Šis teiginys nėra melagingas. Uždarose erdvėse auginamas žuvis puola jūrų kenkėjai, o šiems naikinti naudojami įvairūs chemikalai.

Tiesa, iš dalies Norvegijos žuvininkystės ministerijos finansuojamas Nacionalinis maisto ir jūros maisto institutas teigia kasmet atliekantis 12-14 tūkst. patikrinimų ir nė karto neaptikęs jūrų utėlių naikinimui naudojamų chemikalų liekanų Norvegijoje auginamoje žuvyje.

Gamintojo nuotr./Lašiša
Gamintojo nuotr./Lašiša

Vienu pagrindiniu lašišų fermų trūkumų įvardijama aplinkinių vandenų tarša bei fermoms pritaikytų lašišų genofondo sklaida vandenyne. JAV dienraštis „The New York Times“ 2017 m. rašė apie iš fermų ištrūkusias žuvis, patenkančias į atvirą vandenyną, o tai gali turėti neigiamų pasekmių laisvėje gyvenančių žuvų populiacijai.


Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programoje, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Rūpintis aplinka – paprasta

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min