Dėl kalbos piktinasi ir Latvijoje
Imtis griežtesnių priemonių dėl latvių kalbos vartojimo viešumoje paragino Liāna Langa, poetė ir publicistė, Rygos miesto tarybos narė, buvusi konservatorių, šiuo metu – nacionalistiškai konservatyviai ideologijai atstovaujančios partijos „Nacionalinė vienybė“ narė.
Apie tai ji pasisakė savo paskyrose socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „X“.
„Po poros metų taip bus visose Latvijos parduotuvėse, turguose ir biuruose, nes aptarnavimas trečiosios šalies kalba bus draudžiamas, kaip ir Lietuvoje. Žmonės kalba savo šeimos kalba namie. Tie, kurie nemoka latvių kalbos, neturės darbo galimybių paslaugų sektoriuje“, – rašė ji kovo pabaigoje.
Politikė dar pasidalijo įrašu iš „X“ paskyros, kur skelbiama ir daugiau panašių pastebėjimų, pavyzdžiui, kad „greitai reikės arabus ir indus aptarnauti jų kalbomis“.
Čia kovo pabaigoje buvo pasidžiaugta malonia patirtimi, kaip galima suprasti, optikos parduotuvėje viename iš Rygos prekybos centrų. Joje esą aptarnavo darbuotojai rusai, tačiau jie kalbėjo latviškai ne tik su klientais, bet ir tarpusavyje.
Latvijos tinklalapio „Re:Baltica“ teigimu, visuomeninio radijo laidoje „Labrīt!“ politikė taip pat išreiškė nuomonę, kad kalbos politika turėtų tapti griežtesnė asmenims, kurie viešumoje nebendrauja valstybine kalba.
Kaip pavyzdį ji paminėjo Vokietiją, kur nekalbėjimas vokiškai su policijos pareigūnu neva laikomas pasipriešinimu valdžiai. Be to, politikė nurodė, kad Lietuvoje aptarnaujant klientus negalima vartoti trečiųjų šalių kalbų, tik lietuvių ar kitų Europos Sąjungos valstybių.
Kitos kalbos įstatyme neminimos
L.Langa teisingai atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje įvesti griežtesni reikalavimai dėl valstybinės kalbos vartojimo, tačiau ji netiksliai interpretavo galiojančią tvarką.
Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojusi Valstybinės kalbos įstatymo pataisa numato, kad tiesiogiai su klientais bendraujantys asmenys privalo užtikrinti aptarnavimą lietuvių kalba ne žemesniu kaip baziniu kalbos mokėjimo – A1 – lygiu.
Reikalavimas užsieniečiams aptarnauti gyventojus lietuvių kalbos mokėjimo A1 lygiu bus taikomas dvejus metus. Vėliau, norint ir toliau dirbti paslaugų ar prekybos sektoriuose, valstybinę kalbą reikės mokėti A2 lygiu.
Valstybinės kalbos mokėjimo šiais lygiais egzaminus organizuos Nacionalinė švietimo agentūra.
Ministrų kabineto priimtame nutarime nenumatyta bausti už bendravimą kitomis, taip pat ir trečiųjų šalių kalbomis. Tai raštu „Re:Baltica“ faktų tikrintojams patvirtino ir Lietuvos Vidaus reikalų ministerija. Jos atstovė pažymėjo, kad Lietuvoje valstybinė kalba stiprinama įvairiomis kampanijomis ir iniciatyvomis, ne draudimais.
Paslaugą teikiantis ar kitaip su klientu bendraujantis žmogus privalės mokėti susikalbėti lietuviškai bent minimaliu lygiu. Tačiau jei klientas pats nemoka lietuviškai ar dėl kitos priežasties mieliau bendrautų kita kalba, o paslaugą teikiantis žmogus ją moka, nedraudžiama pereiti prie jos.
Kaip bendrauti su vokiečių policininkais?
L.Langa radijo laidoje taip pat esą nurodė girdėjusi iš Vokietijoje gyvenančių žmonių, kad, jei ten nekalbama su policijos pareigūnu vokiškai, tai interpretuojama kaip pasipriešinimas valdžiai.“
„Re:Baltica“ faktų tikrintojai susisiekė su Vokietijos federalinėmis Teisingumo ir vartotojų apsaugos bei Vidaus reikalų ministerijomis. Abi institucijos raštu patvirtino, kad šis teiginys neatitinka tiesos.
Šalyje administracinės procedūros vykdomos vokiečių kalba, tačiau į policijos pareigūnus galima kreiptis ir kitomis kalbomis. Jei dėl kalbos barjero neįmanoma bendrauti, suteikiamas vertėjas, sankcijos dėl to netaikomos. Teisinės pasekmės gali kilti tik tuomet, kai asmuo sąmoningai trukdo policijos darbui, atsisakydamas bendradarbiauti.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Lietuvoje tikrai buvo sugriežtinti reikalavimai dėl lietuvių kalbos vartojimo aptarnavimo sferoje, tačiau bendrauti kitomis kalbomis (taip pat ir trečiųjų šalių) neuždrausta.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
