Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2020 lapkričio 20d. 06:58

Ne, testavimas dėl COVID-19 nėra pretekstas genetinei informacijai rinkti

Kaip atliekami greitieji COVID 19 testai
„Scanpix“ nuotr. / Kaip atliekami greitieji COVID 19 testai
Sąmokslo teorijų kūrybinės dirbtuvės mūsų šalies socialiniuose tinkluose toliau trykšta idėjomis. Pavyzdžiui, suliejus Europos Sąjungos (ES) šalių institucinį bendradarbiavimą ir COVID-19 testus gaunamas „genetinės kontrabandos“ paveikslas.

„Lietuva pasirašė Genomo deklaracija 2018 metais, kuria įsipareigojo surinkti 1 milijoną genetinių duomenų iki 2022 metų. Viskas vyksta gražiai, pagal globalų planą“, – skelbiama feisbuke.

15min nuotr./Klaidinantis įrašas socialiniame tinkle
15min nuotr./Klaidinantis įrašas socialiniame tinkle

Beveik 500 kartų pasidalintą įrašą lydi 2018 m. publikuoto Europos Komisijos pranešimo spaudai nuotrauka. Ką bendro turi koronaviruso pandemija ir ES projektas, koks tas įraše minimas „globalus planas“? Atsakymą, patikusį ir įrašo autorei, pateikia vienas skelbiamą įrašą komentavusių asmenų. Kalba netaisyta.

„PGR testu renkama genetine informacija, pats Dr. Karry Mullis (PGR testo kurejas) taip teige, va dėl to ir reikia visus sutestuot o covid tik puikus pretekstas ir irankis kontrolei. [...] Jiems reikalingos „bangos“ ir „protrukiai“ nes tai vienintelis pretekstas sukisti visiems testus i nosis. [...]“, – „slaptu planu“ dalinasi feisbuko komentatorius.

„Milijonas genetinių duomenų“

Įraše minima „genomo deklaracija“ – Europos Komisijos inicijuotas projektas „Mažiausiai vieno milijono nusekvenuotų genomų pasiekiamumas ES iki 2022 metų“ (ang. European 1+ Million Genomes Initiative), kuriuo sukurtos bendros Europos genomų sekvenavimo ir genominės informacijos naudojimo gairės.

Norime užtikrinti, kad po tyrimo atlikimo mėginiai tikrai nenaudojami jokiems kitiems tikslams.

Feisbuko įraše skelbiama ištrauka iš 2018 m. pranešimo spaudai, kuriame buvo padėtas pamatas genetinės informacijos apsaugai pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) bei galimybės tyrėjams ir mokslininkams keistis elektronine informacija.

Pranešime nerasime nei žodžio apie COVID-19, infekcines ligas, testavimą ar prievartinį duomenų rinkimą. Nerasime informacijos apie jokį genetinių duomenų rinkimą. Pačios iniciatyvos tikslas nėra rinkti duomenis, o tik palengvinti galimybes jais keistis.

Informacijos apie milijoną genomų tikimasi visoje ES, ne vien Lietuvoje, kaip gali pasirodyti perskaičius feisbuke skelbiamą įrašą.

Genetinėms ligoms gydyti

Nacionalinis vėžio institutas (NVI) pastebi, kad iniciatyva, kurioje dalyvauja ir mūsų šalis, yra siekiama suderinti Bendrijos narių teisinę, metodologinę ir IT bazes idant keistis genetine informacija tarp ES narių būtų paprasčiau.

Koks viso to tikslas? Geresnės sveikatos apsaugos paslaugos. Kuo daugiau genomų išanalizuota, tuo lengviau nustatyti ryšį tarp konkrečių genų ir susirgimų, pavyzdžiui, vėžio ar retų genetinių ligų. Lietuva šioje srityje – visiška naujokė.

„Lietuva nacionalinio genomikos plano kol kas neturi, bet sudarytas Nacionalinio žmogaus genomo tyrimų koordinavimo komitetas, kuriam vadovauja SAM viceministrė Kristina Garuolienė“, – vasario 24 d. NVI pranešime cituojama dr. Asta Ščėsnaitė-Jerdiakova.

DNR bibliotekos kūrimui Lietuva šiuo metu neturi pajėgumų, kadangi procesui vystyti reikalingi naujos kartos sekoskaitos aparatai, itin galingi kompiuteriai, pajėgūs analizuoti sudėtingą genomo seką.

Informacijos nerenka

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL), kurioje tiriami nosiaryklės ėminiai COVID-19 molekulinio PGR testo pagrindu, atstovų teigimu, genetinė informacija nėra renkama.

„Laboratorija, gavusi tokio tipo ėminius, išskiria RNR ir tolimesniuose tyrimuose amplifikuoja virusinius SARS-CoV-2 genetinius taikinius (genus), kurie naudojami COVID-19 sukėlėjo identifikacijai“, – atsakyme 15min teigė NVSPL Molekulinių biologinių tyrimų skyriaus vedėja Ana Steponkienė.

NVSPL kasdien ištiria šimtus COVID-19 testų ėminių, tuo metu genomo sekos gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Šiuo metu tokiems tyrimams, net ir norint juos atlikti, gali pritrūkti laiko ir įrangos.

„Norime užtikrinti, kad po tyrimo atlikimo mėginiai tikrai nenaudojami jokiems kitiems tikslams, ypač tokiems kaip genetinės žmogaus informacijos rinkimas, ir tikrai nėra siunčiami jokiems ES lygmens duomenų centrams“, – patikino A.Steponkienė.

15min nuotr./Kaip stiprinti informacinį imunitetą?
15min nuotr./Kaip stiprinti informacinį imunitetą?

Patikimi šaltiniai

Informacinę erdvę stebinčių institucijų ir SAM atstovai pataria nenaudoti socialinių tinklų kaip vienintelio informacijos šaltinio ir ypač skeptiškai vertinti bet kokią informaciją, skelbiamą komentaruose.

Raginama rinktis oficialių institucijų, patikimų žiniasklaidos priemonių duomenis bei akylai stebėti, iš kur atkeliauja informacija.

Oficialią informaciją apie COVID-19 pateikia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Grožio programa 360°

Atsakingai kuriamas šeimos verslas

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Tausokime maistą kartu

Parašykite atsiliepimą apie 15min