Pernai spalio vidury Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) paskelbė vadinamųjų Maskvos namų Vilniuje griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbų pirkimą.
Pirkimo dokumentuose buvo numatyta, kad nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę gali kainuoti 1,846 mln. eurų be PVM. Rangovų pasiūlymų laukta iki lapkričio 17 dienos, o pirkimo laimėtojas turėjo būti paskelbtas iki gruodžio 16 dienos.
Tačiau besibaigiant balandžiui jokie griovimo darbai Rinktinės ir A.Juozapavičiaus gatvių kampe nevyksta.
Laukia dar vieno teismo sprendimo
VTPST sako, kad ne dėl jų kaltės.
„Dėl vieno iš pirkime dalyvavusių tiekėjų pateikto skundo teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė Maskvos namų griovimo darbų viešojo pirkimo procedūras. Šiuo metu vyksta teisminis procesas, todėl tolimesni pirkimo veiksmai laikinai negali būti tęsiami.
VTPSI apskundė teismo nutartį ir laukia sprendimo dėl skundo. Taip pat rengiamas atsiliepimas į pareikštą ieškinį.
Šiuo metu sunku būtų prognozuoti, kada bus atnaujintos pirkimo procedūros ar paaiškės darbų rangovas. Viskas priklausys nuo teismo sprendimų ir tolesnės procesų eigos“, – 15min informavo Statybos inspekcija.
Inspekcijos teigimu, „kadangi pirkimo procedūros nėra baigtos, o dėl jų vyksta teisminis ginčas, inspekcija negali plačiau komentuoti pirkimo eigos ar pateikti papildomos informacijos apie dalyvių pasiūlymus, preliminarią eilę ar griovimo darbų vertę“. Kaip teigiama, Viešųjų pirkimų įstatymas tokią informaciją leidžia viešinti tik pasibaigus visoms pirkimo procedūroms.
Idėja gimė prieš 21 metus
Maskvos namų Vilniuje idėja vystyta nuo 2004-ųjų, kai karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-ųjų metų iškilmėse lankėsi tuometis Maskvos meras Jurijus Lužkovas.
Skelbta, kad Maskvos namai būsią kultūros ir verslo bendradarbiavimo centru, o jo tikslas – sukurti ir toliau plėtoti gerus kaimyninius santykius tarp Maskvos ir Vilniaus.
2008-aisiais Vilniaus miesto savivaldybė (meru tuo metu dirbo Juozas Imbrasas) išdavė statybos leidimą pastatui Rinktinės ir Juozapavičiaus gatvių sankirtoje, pradėtos statybos.
Tačiau dėl 2014-ųjų įvykių Ukrainoje, kai Rusija aneksavo Krymą, vyko kariniai veiksmai rytinėje Ukrainoje, šių namų idėjos patrauklumas vis labiau blėso ir sulaukė vis daugiau pasipriešinimo Lietuvoje.
Be to, 2016 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas iš dalies tenkino Statybos inspekcijos ieškinį bei pripažino, kad savivaldybės išduotas statybos leidimas yra neteisėtas, nes pažeidžia pačios savivaldybės šios teritorijos detaliajame plane nustatytus aukštingumo, užstatymo tankumo reikalavimus.
Teismas buvo davęs trejų metų terminą pagal pertvarkytą projektą, gavus leidimą perstatyti statinį arba kitu atveju per šešis mėnesius pastatą pastačiusiai viešajai įstaigai „Maskvos kultūros ir verslo centras Maskvos namai“ savo lėšomis jį nugriauti. Bet nei to, nei to minėta viešoji įstaiga nepadarė.
Šiuo metu VšĮ „Maskvos kultūros ir verslo centras Maskvos namai“ yra bankrutavusi.
2022 metais teismas nusprendė, kad VTPSI turi pastatą nugriauti, tačiau procesas iki šiol nepajudėjo.
Per tą laiką nuskambėjo ne vienas siūlymas Maskvos namų pastatą išsaugoti, bet pritaikyti kitoms reikmėms. Tarkim, atiduoti ukrainietiškai mokyklai.
Vilniaus miesto savivaldybė 15min yra sakiusi, kad esą Aplinkos ministerija vertino galimybes pastatą išlaikyti ir pritaikyti, tačiau nesant tokioms teisinėms galimybėms svarstoma perduoti sklypą Konstantinopolio patriarchatui pavaldžiai stačiatikių bendruomenei panaudos pagrindais. Savivaldybės žiniomis, ši vieta jų lūkesčius atliepia.









