Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2017 03 02, 10:57

Nelegalias tvoras Vilniaus Žvėryne griauti ėmėsi pats meras Remigijus Šimašius

Ketvirtadienį Vilniaus Žvėryne prie Neries nedrąsų paukščių čiulbėjimą nustelbė benzininio pjūklo garsai. Pats sostinės meras Remigijus Šimašius parodė pavyzdį, kaip reikia kovoti su nelegaliai valstybinę žemę apsitvėrusiais vilniečiais – paėmė pjūklą į rankas ir pjovė tujas, per kurias nebuvo įmanoma patekti prie upės. Šioje vietoje žadama nutiesti dviračių taką.
Remigijus Šimašius
Griaunamos nelegalios tvoros Žvėryne / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Kol kas Neries pakrantė išilgai Birutės gatvės vietomis yra sunkiai išbrendama. O kai kur tenka sukti lanku, kadangi prie savo valdų kai kurie Žvėryno gyventojai apsitvėrė ar tankiomis gyvatvorėmis apsisodino dar nemenkas teritorijas šalia jiems legaliai priklausančių sklypų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Griaunamos nelegalios tvoros Žvėryne
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Griaunamos nelegalios tvoros Žvėryne

Tyrė NŽT

Vilniaus savivaldybės teigimu, dėl savavališkai užimtų ir naudojamų valstybinės žemės plotų ties Birutės g. namais 18D, 18B ir 18C savivaldybė ne kartą kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT). Tarnyba atliko patikrinimus vietoje: Birutės g. 18C savininkui praėjusį rugpjūtį buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl užimtos valstybinės žemės želdiniais ir statiniais, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2017-02-28, nugriaunant savavališkai pastatytus statinius.

Kitų dviejų sklypų savininkai NŽT aiškinosi, kad valstybine žeme esančia greta žemės sklypo nesinaudoja, nėra jos užtvėrę tvoromis, želdinių, kurie yra suaugę į gyvatvorę, jie nesodinę, želdiniai greta jo žemės sklypo yra ne jų nuosavybė.

Tačiau paupio teritorijos yra akivaizdžiai savavališkai užimtos, valstybinės žemės sklypuose tvarkomasi lyg savo kieme: nuo praeivių apželdintos tankios tvoros, įsirengtas apšvietimas, nepalikta praėjimų prie upės, auginami vaismedžiai, puoselėjamos vejos. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsakyme savivaldybei teigiama, kad prie žemės sklypų Birutės g. 18B ir Birutės g. 18C, Vilniuje, valstybinėje žemėje augančiose gyvatvorėse ištiesti metaliniai tinkleliai bei tinklo užtvarai nelaikomi statiniais ir jiems netaikomi Statybos įstatymo reikalavimai.

Gąsdino šunimis

Kaip sako Žvėryno senbuvis Vytautas Damaševičius, jie gana dažnai girdi ne tik iš čia gyvenančių žmonių, bet ir iš valdininkų, kad esą valstybinę žemę apsitvėrę žmonės ją sutvarkė, nes iki tol ten rinkdavosi valkatos ir narkomanai. „Bet ne Žvėryno bendruomenė nori jiems tas teritorijas atimti, o įstatymas“, – ironiškai šyptelėjo garsus dokumentinio kino režisierius.

Birutės g. 18B – pirmasis sklypas, šalia kurio tujas pirmiausia imta pjauti, norint atlaisvinti vietą būsimajam dviračių takui. Tanki gyvatvorė ir žema tvorelė gerokai išplėtė čia gyvenančių žmonių valdas.

Už didžiosios tvoros bėgiojo ir garsiai lojo penki dideli šunys, tačiau jie neišgąsdino nei R.Šimašiaus, nei darbininkų. Tiesa, pirmasis pjūklą į rankas paėmė pats meras.

Žemės užgrobimo, ypač tose vietose, kur vilniečiai nori vaikščioti, palei upę, kur ruošiamės dviračių taką tiesti, laikams atėjo pabaiga, – sakė R.Šimašius.

„Mūsų žinia yra aiški, kad žemės užgrobimo, ypač tose vietose, kur vilniečiai nori vaikščioti, palei upę, kur ruošiamės dviračių taką tiesti, laikams atėjo pabaiga. Aš nežinau, ką tie žmonės galvojo trijų skirtingų medžių – tujų, gudobelių ir eglių – gyvatvores užsisodinę, turbūt galvojo, kad čia bus labai sunku praeiti. Pabaiga ateina šitiems dalykams. Žmonės gal galvojo, kad čia jų privatus kiemas, o čia puikus kaštonas, puikūs medžiai – kai bus dviračių takas, vilniečiai galės džiaugtis“, – net sušilęs nuo pasišvaistymo benzininiu pjūklu kalbėjo R.Šimašius.

Dviračių takas – dar šiemet

Kieno sklypo tujas nupjovė, R.Šimašius tikino net nežinantis – esą net nesidomėjęs, kadangi jokio skirtumo nėra.

Dviračių takas šioje vietoje turėtų atsirasti dar šiemet – atkarpa nuo Upės gatvėje esančio iki pėsčiųjų tilto per Nerį. Kol kas vyksta parengiamieji darbai, kadangi tam labai gerai tinka laikas, kai paukščiai neparskridę, nesuka lizdų ir neperi jauniklių. Vasarą bus tiesiamas pats takas. Anot mero, tai bus ir dviratininkams, ir pėstiesiems patogi vieta, nes dabar bandoma eiti už tvorų, o tai nėra patogu.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Griaunamos nelegalios tvoros Žvėryne
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Griaunamos nelegalios tvoros Žvėryne

„Yra savininkų, kuriems norėčiau padėkoti už gerokai seniau pradėtus darbus – turime gyventojų, kurie prižiūri teritorijas šalia savo sklypų, bet apsitvėrę yra tik savo zoną. Bet daugelis laukė iki paskutinio momento, apsimesdami, kaip visos valstybinės institucijos, kad čia nieko tokio.

Kai mes gauname laišką, kad čia tik gyvatvorė, tad nieko tokio ir nesikišame, kad čia laikinas tinklelis – nieko tokio, nesikišame, o čia statybinė tvora, tad irgi nieko tokio – nesikišame. Man tas atrodo labai keistai, štai ši gyvatvorė yra labai galinga, praeiti pro ją be benzininio pjūklo neįmanoma“, – apie patirtį, kaip elgėsi įspėti nelegaliai žemes užėmę gyventojai, pasakojo meras.

Buvo duotas pusmetis

Savininkams buvo duota pusė metų, kad jie savo tvoras nusiardytų patys. Tačiau tik prieš kelias dienas vienas iš Birutės g. gyventojų ėmėsi iškasinėti tujas.

Kai imtasi pjauti tujas, iš Birutės g. 18B kiemo atsklido ten dirbusio vyro prašymas nesunaikinti mažų eglučių, kurias esą galima iškasti ir persodinti kitur. Kodėl to nebuvo padaryta iki tol, paklausti nepavyko – kieme dirbę vyrai teigė nieko negalį pasakyti, nes šeimininkai yra ne jie. Šeimininkų jie pokalbiui su žurnalistais nepakvietė ir net neatskleidė, ar jie namuose.

Šis sklypas pagal oficialius dokumentus priklauso Vygantui Sliesoraičiui. Jis yra energetikos bendrovės „Enerstena“ vadovas. Su meru į Žvėryną atvykę savivaldybės atstovai puse lūpų prasitarė, kad net ir didžioji šio sklypo tvora pastatyta keliais metrais per toli, nei jai priklausytų stovėti. R.Šimašius įsitikinęs, kad tai irgi neturėtų būti praleista pro akis.

O apskritai Vilniuje, bijau, tokių sklypų yra šimtai. Kai kurie labai jautriose vietose, – sakė R.Šimašius.

Vien pusės kilometro atkarpoje tarp Birutės gatvės ir Neries upės sklypų, kurie nelegaliai padidinti, yra bent keli.

„O apskritai Vilniuje, bijau, tokių sklypų yra šimtai. Kai kurie labai jautriose vietose, kai kurie prisidūrę po metrą ar du. Visi gyventojai gaus laiškus su informacija, ką jie turėtų ir galėtų daryti.

Analizę esame pasidarę, turime nuotraukas, yra nuosavybės ribos, palyginus žemėlapius labai aiškiai matosi, ar sklypas užgrobtas, ar ne, bent jau 95 proc. tikslumu. Visi savininkai gaus informaciją, kad jie turi nusiardyti užtvarus, tokius fizinius ar psichologinius apribojimus kitiems žmonėms įeiti į viešą erdvę. Kai kuriais atvejais, jeigu teisės aktai leidžia, savininkams bus leista nusipirkti po siaurą ruoželį. Tai planuojama per šį šiltąjį sezoną pabaigti – pavasarį gaus laiškus, vasarą turės nusiardyti, o jeigu to nepadarys – vasaros pabaigoje ar rudenį to imsimės mes“, – įspėjo R.Šimašius.

Anot mero, Vilniuje gyvena brangią žemę įsigiję žmonės, kurie dažnai nori išplėsti metru ar daugiau savo valdas ir esą tas godumas jiems kiša koją. Bet tai yra ir institucijų neveiksnumas, pasak R.Šimašiaus, Nacionalinė žemės tarnyba, kuri yra atsakinga už valstybinės žemės tinkamą naudojimą, to nedaro – turėtų atkreipti į dėmesį į užgrobtą žemę.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min