Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikais stumbrų medžioklė turėjo itin didžiulę reikšmę ir buvo neatsiejama nuo Lietuvos didikų.
Tačiau ši pramoga galiausiai lėmė stambiausių Europos žinduolių išnykimą: remiantis akademiniais šaltiniais, dabartinėje Lietuvos teritorijoje paskutiniai stumbrai buvo sumedžioti ir čia galutinai išnyko XIX a. viduryje.
Jų populiaciją Lietuvoje zoologo Augustino Mačionio iniciatyva imtasi atkurti dar sovietmečiu, praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje, iš Maskvos srities atvežus pirmuosius 10 belovežinių stumbrų. Dalis jų buvo paleidžiami į laisvę.
Tačiau esminis proveržis atkuriant šių gyvūnų populiaciją įvyko po 2000-ųjų, o šiuo metu, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos duomenimis, apie 160 tūkst. ha plote laisvai ganosi 284 stumbrai.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius A.Paulauskas, daug metų tyrinėjantis šiuos atkurtus žinduolius, sako, kad dabar jų populiacija pasiekė pakankamą lygį, jog būtų galima svarstyti apie jų komercinę, tiesa, itin griežtai limituotą medžioklę, leidžiant šaudyti būtent tuos individus, kurie ir taip būtų „išimti“.
Profesorius sako, jog būtų galima nustatyti solidų mokestį už trofėjų, jį skirti tų pačių stumbrų išlaikymui ir veisimui, o tokia veikla, anot jo, domintų ne vieną Lietuvos verslininką ar užsienio medžiotojus.
Šią idėją vertina ir Aplinkos ministerija (AM).
