Anot ketvirtadienį išplatinto centro pranešimo, šios reklamos nukreipia vartotojus į neaiškios kilmės internetinius puslapius, per kuriuos jie skatinami įsigyti nepatikrintų medicinos produktų ar maisto papildų, taip bandant išvilioti jautrius asmens duomenis.
„Pažymėtina, kad pavojingiausi yra giluminės klastotės (angl. deepfake) technologija sukurti vaizdo įrašai, kuriuose manipuliuoja jautriomis temomis – sveikata, COVID-19, vakcinų poveikiu, o sukčiai bando įtikinti socialinio tinklo vartotojus įsigyti tariamai sveikatą „gelbstinčių“ produktų“, – teigia NKVC.
Anot jo, tam pasitelkiami Lietuvoje viešai atpažįstamų gydytojų, dietologų, sveikos gyvensenos specialistų atvaizdai, taikiniu vis dažniau tampa Lietuvos žurnalistai iš didžiausių žiniasklaidos priemonių.
Remdamasis „Facebook” reklamų archyve viešai prieinamais duomenimis, NKVC nustatė, kad pirmieji šios internetinio sukčiavimo operacijos atvejai fiksuoti 2022 metų gruodžio mėnesį, o didžiausias aktyvumas stebimas nuo šių metų birželio, tuomet sukurtos 109 naujos reklamos.
„Internetinis sukčiavimas „Facebook” yra tęstinis procesas – per šių metų liepos mėnesio pirmąją savaitę fiksuoti 22 nauji manipuliatyvių reklamų atvejai“, – teigia centras.
Nuo 2022 metų bendras Lietuvoje pasiektų šių reklamų „Facebook“ interakcijų skaičius siekia 0,93 mln., iš kurių daugiau nei 700 tūkst. surinkta vien per šių metų birželio mėnesį.
Aptikus pirmuosius giluminės klastotės technologija sukurtus įrašus socialiniuose tinkluose, Lietuvos institucijos kreipėsi į socialinį tinklą „Facebook“ valdančią bendrovę „Meta“, ši tik po intensyvių ir pakartotinų tarnybų raginimų pašalino dešimt aktyvių reklamų.
„Kompanijos „Meta“ reakcija į institucijų nurodymus pašalinti žalingą turinį yra per lėta ir nepakankama. Parodytas gana atmestinas požiūris į tokio pobūdžio naujas, dirbtiniu intelektu generuojamas informacines atakas kelia klausimus, ar tikrai „Meta“ deklaruojamas rūpestis savo klientais yra nuoširdus, o įvardijamos vertybės ir taisyklės nėra tik deklaracija“, – sakė NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Anot jo, NKVC kartu su partneriais iš Lenkijos – Lenkijos nacionaliniu tyrimų institutu (NASK) – buria regiono valstybių koaliciją kovoti su šiuo sukčiavimo būdu. Šių valstybių specialistai fiksuos „Facebook“ pažeidimus bei perduos informaciją Europos Komisijai įvertinti, ar nėra nusižengiama Skaitmeninio paslaugų akto (DSA) nuostatoms.
NKVC pabrėžė, kad šiuo metu Lietuvos vartotojams „Facebook“ dar pasiekiamos 160 melagingų reklamų, nustatyta 11 aktyvių reklamų, kurios platinamos „Facebook“, iš jų devyniose naudojama padedant dirbtinio intelekto technologijai sukurti falsifikuoti viešų asmenų pasisakymai, veidai ir balsai.
Ekspertų teigimu, pagrindinis sukčiavimo reklamų taikinys – vyresnio amžiaus „Facebook“ vartotojai (45–65+ amžiaus grupė), dažniausiai pasitelkiami 2023–2024 metais sukurti „Facebook“ puslapiai, didžioji dalis jų registruoti Azijos valstybėse, taip pat – Centrinės ir Pietų Amerikos valstybėse.
Sukčiavimo schemai pasitelkiami mažiausiai 57 domenai (pvz.: , , ir pan.), kuriuose Lietuvos vartotojai skatinami palikti savo asmeninius duomenis įsigydami neaiškios kilmės ir nepatvirtintų medicinos preparatų, maisto papildų ir pan.
Visą analitinę medžiagą NKVC ekspertai perdavė koordinuojamai informacinių incidentų analitikų komandai, institucijoms, kurios pagal DSA turi teisę reikalauti „Facebook“ panaikinti žalingą turinį, bei Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui, kad būtų sustabdyta prieiga Lietuvos vartotojams prie sukčiavimui pasitelktų interneto svetainių.
NKVC ragina gyventojus būti budriems, kritiškai vertinti matomą turinį socialiniuose tinkluose, neatskleisti asmeninių duomenų įtartinuose puslapiuose, nespausti įtartinų nuorodų, nesidalinti jomis, nežymėti „patinka“ ar kitaip nereikšti susidomėjimo.
