Sekite 15min GoogleVisuotinio šaukimo problematika buvo aptarta šią savaitę 15min vykusioje diskusijoje, kurią galima pasižiūrėti ir mūsų „Youtube“ kanale.
„Norime atliepti lūkesčius“
Lietuvos kariuomenės pulkininkas Gintaras Koryzna pabrėžė, kad kariuomenė girdi visuomenės lūkesčius, todėl jau dabar yra apgalvoti keli modeliai, kaip lanksčiau jaunuoliai galėtų atlikti privalomąją karo tarnybą.
„Daug neoficialiai bendraujame su visuomene ir girdime jų signalą, kad kai kurie žmonės ilgai ruošiasi, mokosi ir iškart po mokyklos nori stoti į, pavyzdžiui, Harvardą (...) Dabar yra apgalvoti net 4 ar 5 modeliai, kuriais norime atliepti tokius lūkesčius – galimybę išvažiuoti studijuoti į užsienį ir atitarnauti vasaros metu per keletą metų, ar ilgesnį laiko tarpą tarnauti į batalioną ateinant ryte ir išeinant vakare“, – pasakojo karininkas.
Galvoti apie alternatyvius privalomosios karo tarnybos būdus verčia ir didelis savanoriškai panorusių ją atlikti žmonių skaičius – tokių šiemet buvo per 8 tūkst., tačiau ne visi buvo pakviesti, kadangi batalionų pajėgumai riboti.
Tiesa, pasak G.Koryznos, kai kuriais atvejais savanoriai piktnaudžiauja jiems suteikta privilegija pasirinkti tarnybos vietą ir dėl to sunku optimizuoti mobilizacijos procesus.
„Dauguma tarnauti norinčių žmonių nori tai daryti didžiuosiuose miestuose. Jie sutinka laukti metus, kad pakliūtų į kitą šaukimą. Pavyzdžiui, Kunigaikščio Vaidoto batalionas Vilniuje gali priimti 400 šauktinių per metus. Jie nori laukti, bet skaitosi savanoriais, kai tu jiems sakai – žiūrėkit, Tauragėje tuščias batalionas, Klaipėdoje yra puikiai vertinamas Dragūnų batalionas. Jie nesutinka ten važiuoti“, – kalbėjo G.Koryzna.
Tačiau net kai kuriems renkantis laukti norimos tarnybos vietos, šauktinių kiekiai ir nuolatinis jų augimas reikalauja kariuomenės pajėgumų didinimo. Praėjusiais ir šiais metais kariuomenės kvotos numatė kasmetinį 400 karių priėmimą į profesinę tarnybą, bet šie skaičiai buvo padvigubinti – ir pernai, ir šiemet į tarnybą priimta apie 900 profesionalų.
„Didesnis instruktorių parengimas ir infrastruktūros plėtimas vyksta beveik natūraliai kartu su kariuomenės plėtra. Kuriami nauji batalionai, jie pildomi profesinės karo tarnybos kariais, kurie ir bus instruktoriais (...), taip pat galvojame apie tam tikrus laikinos infrastruktūros sprendinius, kur būtų galima asmenis pamaitinti, apgyvendinti, bet viskas yra procese ir turime suprasti, kad mus riboja resursai ir laikas bei galimybė greitai įrengti infrastruktūros projektus. Turime tam tikrų apribojimų, kurie nepriklauso nuo mūsų pačių noro ir galimybių“, – tikino Lietuvos kariuomenės atstovas.
Apie visuotinį šaukimą į kariuomenę vis garsiau kalba ir valdžios atstovai, ir visuomenininkai. Tuo metu Lietuvos kariuomenė žvalgosi į Izraelio ir Suomijos pavyzdžius.
„Skandinaviškame visuotinės gynybos modelyje yra vienas dalykas, kuris mane labai žavi. Per ilgus metus visuomenės ten tapo labai donoriškomis. Labai daug nevyriausybinių organizacijų prisijungia krašto gynybos savo iniciatyvomis, galvodamos, kaip palaikyti šalių gyvybinius procesus konflikto atveju. Dabar Lietuvoje yra atvirkščiai, kai institucijos bando pritraukinėti organizacijas, kad jos dalyvautų gynyboje ir mobilizaciniuose procesuose. Jeigu mes Lietuvoje užsiauginsime tokį lygį kaip Skandinavijoje, pasieksim didelių aukštumų visuotinės gynybos srityje“, – pabrėžė G.Koryzna.
