TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Norvegijos ambasadorius Lietuvoje: „Tikslo grobti iš imigrantų vaikus Norvegijos vaiko gerovės tarnybos neturi“

Protesto akcija prie Norvegijos ambasados Vilniuje
Justina Butkutė / Protesto akcija prie Norvegijos ambasados Vilniuje
Šaltinis: 15min
0
A A

Nepaisant šeštadienį prie Norvegijos ambasados susirinkusių žmonių nuostatos, vaikų teisės Norvegijoje yra labai svarbios: Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija yra integruota į Norvegijos teisinę sistemą, o visus sprendimus priimame pirmiausia siekdami užtikrinti vaikų interesus bei pasirūpinti jų gerove. Norvegija vykdo visus tarptautinius vaiko teisių ir vaiko gerovės įsipareigojimus. Tai pareiškė Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Dagas Malmeris Halvorsenas.

„Apmaudu, kad Lietuvoje Norvegijos vaiko gerovės sistema apaugo gausybe gandų, mitų ir kaltinimų – dauguma jų akcentuoja, kad vaikai gali būti atimami iš savo šeimų be adekvataus pagrindo, jog norvegų šeimos galėtų juos įvaikinti ir iš to užsidirbti“, – kalbėjo ambasadorius.

Problema, pasak jo, yra gerokai išpūsta ir neatitinkanti tikrovės: daugelyje Europos Tarybos valstybių globojamų vaikų skaičius didesnis nei Norvegijoje, kurioje tik 0,5 proc. visų vaikų auga pas globėjus. Gaunama 1500-1700 Eur finansinė parama vaikų globėjams tesudaro trečdalį vidutinio mėnesinio norvegiško atlyginimo. Tai proporciškai toks pats santykis, kaip ir Lietuvoje.

„Kita tikrovės neatitinkanti informacija, pasirodanti viešojoje erdvėje – kad Norvegijoje vaikų gimstamumas itin žemas, todėl vaikai atimami iš imigrantų ir atiduodami globėjams norvegams. Pagal „Eurostato“ statistiką, Norvegijoje 2012 metais gimstamumas vidutiniškai buvo 1,85 vaiko – tai daugiau nei bendras ES vidurkis. Palyginimui – Lietuvoje pagal tuos pačius duomenis 2012 vidutiniškai gimė 1,60, Latvijoje -1,44, Estijoje – 1,56 vaiko“, – tęsė  Dagas Malmeris Halvorsenas.

Noriu pabrėžti, kad tikslo grobti iš imigrantų vaikus Norvegijos vaiko gerovės tarnybos neturi, nors taip teigia gandų autoriai, – tikino ambasadorius.

Statistikos duomenimis, 2013 metais Lietuvoje buvo 624 281, Norvegijoje – 1 256 650 vaikų (atitinkamai 21 ir 24,6 proc. nuo visų gyventojų), iš kurių Lietuvoje globoje buvo 10 146 vaikai, o Norvegijoje – 8 183. Anksčiau Norvegijoje vaikų statistika nebuvo išskiriama pagal tėvų tautybę, tačiau 2012 metų pabaigoje tai buvo pradėta fiksuoti, tad turimais duomenimis, šiuo metu Norvegijoje globoje gyvena 11 lietuvių vaikų, iš viso Norvegijoje gyvena apie 50 tūkst. lietuvių.

„Noriu pabrėžti, kad tikslo grobti iš imigrantų vaikus Norvegijos vaiko gerovės tarnybos neturi, nors taip teigia gandų autoriai. Patvirtinu, kad jokios premijos nėra skiriamos nei vietinėms savivaldybėms, nei valdininkams, nei tuo labiau paskiriamiems vaiko globėjams“, – tikino ambasadorius.

Norvegijos Vaiko apsaugos tarnyba „Barnevernet“ yra nepriklausoma institucija, veikianti savivaldos lygmenyje. Ši tarnyba visų pirma yra pagalbos tarnyba – 2012 metais ji padėjo 53 tūkst. vaikų. 8 atvejais iš 10 tai buvo savanoriška pagalba šeimoje, siekiant, kad vaikas ir toliau galėtų gyventi savo namuose – dažniausiai tai patarimai ir konsultacijos bei įvairios tėvų paramos priemonės, padedančios stiprinti tėvų globos vaidmenį. Vaiko apsaugos tarnybos pagrindinis uždavinys yra užtikrinti, kad vaikams ir jaunuoliams, gyvenantiems tokiomis sąlygomis, kurios gali pakenkti jų sveikatai ir vystymuisi, reikiamu laiku būtų suteikta reikalinga pagalba bei globa.

„Kaip ir visose šalyse, pirminė ir didžiausia atsakomybė už vaikus tenka jų tėvams – visų didžiausias interesas, kad vaikas užaugtų savo šeimoje, tad vaiko atskyrimas nuo jo tėvų visada yra paskutinė priemonė, kurios imamasi“, – kalbėjo ambasadorius. 

Pasak jo, tai griežtai teisiškai reguliuojamas procesas su daug patikrų ir visų interesų užtikrinimu – teikiama nemokama teisine pagalba ir galimybe apskųsti vaiko gerovės bylų sprendimus.

„Deja, kartais tėvų atskyrimas neišvengiamas, jei vaiko gerovei kyla smurto ar nepriežiūros grėsmė – vaiko gerovės aspektas yra svarbesnis nei tėvų interesai“, – apgailestavo jis.

Jo teigimu, dažnai sulaukiama užklausų dėl vienos ar kitos bylos, tačiau Norvegijos vaiko apsaugos tarnyba yra saistoma griežtų konfidencialumo nuostatų. „Tai reiškia, kad Vaiko apsaugos tarnyba negali teikti informacijos apie atskiras bylas niekam kitam, išskyrus bylos šalims. Užsienio valstybių valdžios institucijos nėra laikomos vaiko apsaugos bylų šalimi“, – aiškino ambasadorius.

Justina Butkutė/Protesto akcija prie Norvegijos ambasados Vilniuje
Justina Butkutė/Protesto akcija prie Norvegijos ambasados Vilniuje

Pasak jo, labai svarbu, kad šeimos, nutarusios gyventi Norvegijoje ir savo ateitį siejančios su šia šalimi, būtų supažindintos su jos teise ir ypatumais vaikų priežiūros srityje.

„Norvegijos valdžiai ši užduotis labai svarbi, tad ji bendradarbiauja su Lietuvos valdžios ir nevyriausybinėmis institucijomis skleidžiant šią informaciją. Nesusikalbėjimo ir teisinių niuansų nežinojimo šešėlis neturėtų užgožti puikaus ilgalaikio Norvegijos ir Lietuvos bendradarbiavimo visose srityse – energetikoje, versle ir netgi saugant Lietuvos oro erdvę. Tikiuosi, tokie incidentai nesutrukdys Šiaurės–Baltijos regiono šalims ir toliau sėkmingai tarpusavyje dalintis patirtimi, inovacijomis ir visapusiška pagalba – bent jau Norvegija dėl to dės visas pastangas“, – vylėsi jis.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie 15min