Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2018 gegužės 30d. 19:54

NSGK tyrimas: devynios svarbiausios išvados

NSGK balsuos dėl parlamentinio tyrimo išvadų
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / NSGK tyrimas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį baigė parlamentinį tyrimą dėl verslo ir interesų grupių įtakos politiniams procesams ir sprendimų priėmėjams.

Devynias valandas posėdžiavę komiteto nariai patvirtino tyrimo išvadas, jos bus teikiamos svarstyti Seimui. Už išvadas balsavo dešimt komiteto narių, vienintelis socialdemokratas Juozas Olekas susilaikė.

BNS pateikia devynias svarbiausias komiteto išvadas ir nustatytas tendencijas.

TAIP PAT SKAITYKITE: NSGK patvirtino tyrimo išvadas, kuriose „Rosatom“ ir „MG Baltic“ čiuptuvai, „VP Market“ žygiai dėl mokesčių ir „Leo LT“, Juozas Olekas balsuojant susilaikė

„Rosatom“ interesai Lietuvoje. Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ veikla remiasi neteisėtos įtakos valdžios institucijoms darymu, jos tikslas yra dominuoti regiono energetikos sektoriuje, o tai nesuderinama su Lietuvos siekiu užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.

„Rosatom“ planai įkurti bendrą konsorciumą su Lietuvos įmonėmis bei siekti savo veiklai palankių sprendimų ir projektų vertintinas kaip siekis pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį, o tai kelia pavojų nacionaliniam saugumui.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./„Rosatom“
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./„Rosatom“

2012–2013 metais „Rosatom“ mėgino įgyvendinti planą, pagal kurį su Lietuvos bendrovėmis turėjo įsteigti bendrą įmonę ir dalyvauti svarbiausiuose regiono energetikos projektuose: nutiesti elektros perdavimo jungtis su Rusijos Karaliaučiaus sritimi, ateityje prekiauti Baltarusijoje statomų elektrinių pagaminta energija, panaudojant Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, dalyvauti Baltijos AE statyboje Karaliaučiaus srityje ir IAE uždarymo projektuose, o susidarius palankioms aplinkybėms – ir statant naują branduolinę jėgainę Lietuvoje.

NSGK nurodo turintis duomenų, kad „Rosatom“ per savo bendrovę „Nukem“ aktyviai rengiasi dalyvauti numatomuose konkursuose dėl naujų didelės apimties Ignalinos AE uždarymo projektų.

Konstatuota, kad ir „Rosatom“, ir koncerno „MG Baltic“ interesai IAE uždarymo procese sutampa. Koncerno „MG Baltic“ įmonė „Mitnija“ užsitikrintų ilgalaikius statybos darbus, o „Rosatom“ galėtų kontroliuoti uždarymo procesą.

Koncerno „MG Baltic“ interesai ir veiklos metodai. „MG Baltic“ verslo grupės veikla kelia grėsmę valstybės sąrangai, valstybės interesams bei nacionaliniam saugumui.

Koncernas „MG Baltic“ aktyviai kišosi į politinius procesus, darydamas poveikį Seime ir Vilniaus miesto savivaldybėje atstovaujamų tam tikrų politinių partijų nariams, ministrams, valstybės tarnautojams, pareigūnams, įmonių vadovams. Apie politikus ir pareigūnus rinkta konfidenciali arba kompromituojanti medžiaga, siekiant papirkti, daryti įtaką, manipuliuojant informacija. Daugeliu atvejų naudotos „MG Baltic“ valdomos žiniasklaidos priemonės, per kurias darytas spaudimas ar siūlytos viešinimo, įskaitant politinę reklamą, paslaugos mainais į koncernui reikalingų sprendimų priėmimą.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./MG Baltic
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./MG Baltic

Šis verslo koncernas interesų turėjo energetikos, susisiekimo, statybos, sveikatos apsaugos, švietimo sektoriuose, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, prokuratūroje, siekė dalyvauti didelės vertės Registrų centro, Bendrojo pagalbos centro, Ūkio ministerijos kuruojamuose projektuose.

Pagal „MG Baltic“ scenarijų – Liberalų sąjūdis. Komitetas konstatavo, kad koncerno vadovai ėmėsi įgyvendinti politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją. Įsteigus su koncerno „MG Baltic“ vadovais artimai susijusią politinę partiją, Lietuvos liberalų sąjūdį, per mažiau nei 10 metų koncernas „MG Baltic“ tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir įtakos grupe.

„MG Baltic“ atstovai siekė stiprinti vadovų neskaidrią įtaką valstybėje ir tam tikros valstybės institucijos galėjo būti vertinamos kaip de factoužvaldytos.

Milijardas iš „Lietuvos geležinkelių“. „MG Baltic“ per žiniasklaidą ir tuometinį susisiekimo ministrą liberalą Eligijų Masiulį darė tiesioginį spaudimą „Lietuvos geležinkelių“ vadovybei dėl blogos įmonės veiklos. Tokiu būdu koncerno įmonė „Mitnija“ su partnere bendrove „Kauno tiltai“ 2009–2013 metais laimėjo „Lietuvos geležinkelių“ skelbtų konkursų už daugiau kaip 1 mlrd. litų (apie 300 mln. eurų).

Komitetas siūlo kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ji patikrintų „Lietuvos geležinkelių“ ir „Mitnijos“ tuo laikotarpiu sudarytų sandorių teisėtumą.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Traukinys
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Traukinys

„Vilniaus prekybos“ bandymas perimti energetikos įmones. Projektas LEO LT įgyvendintas neskaidriai, 2006–2007 metais įmonių grupės „Vilniaus prekyba“ akcininkai ir vadovai, siekdami įgyvendinti LEO LT projektą ir tuo pačiu užvaldyti pagrindines Lietuvos energetikos sektoriaus įmones, siekė kompromituoti, papirkti ar kitokiais būdais paveikti šiam projektui nepritariančius ar jam besipriešinančius politikus, institucijų vadovus, visuomenės veikėjus.

Neteisėtas partijų finansavimas. Politikai, verslininkai ir žiniasklaidos atstovai siekia apeiti draudimą juridiniams asmenims finansiškai remti partijas. Tokiu atveju remiama grynaisiais pinigais, suteikiant nuolaidas, per įvairius fondus apmokant sąskaitas, užslėptą reklamą.

Neteisėtas lobizmas. Galiojantis viešųjų ir privačių interesų deklaravimo mechanizmas yra formalus ir proaktyviai nekontroliuojamas. Tuo metu neteisėto ir neskaidraus lobizmo atvejai, kai valstybėje susiformuoja įtakingos asmenų grupės, kurios neteisėtą įtaką valstybės institucijų priimamiems sprendimams naudoja tiek asmeniniam praturtėjimui, tiek valdomų įmonių pelnui didinti, tiek „prekiauja“ turima įtaka, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Neteisėtas žiniasklaidos naudojimas. Kai kurios žiniasklaidos priemones valdančios verslo grupės dažnai veikia neskaidriais, su žurnalistine etika nesuderinamais būdais. Žiniasklaida išnaudojama pasiekti sau naudingų sprendimų, proteguoti partijas, laimėti valstybės užsakymų. Esama atvejų, kai šių tikslų siekiama skleidžiant neobjektyvią informaciją, išgalvotus faktus, tendencingai kompromituojant ar šantažuojant asmenis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./ Žiniasklaida
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./ Žiniasklaida

Nesaugi lokomotyvų sistema. Su Lietuvos nacionaliniu saugumu nesuderinama Rusijos karinio pramoninio komplekso įmonėje „Iževskij radiozavod“ pagaminta ir bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įdiegta lokomotyvų saugos sistema KLUB-U.

Nesaugi oro erdvės stebėjimo sistema. Su Lietuvos nacionaliniu saugumu nesuderinama Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose įdiegta Rusijos įmonės „Severnyj zavod“ pagaminta oro erdvės stebėjimo įranga.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Video

19:56
13:58
00:46

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min