Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2018 05 30, 17:11 Atnaujinta 2018 05 30, 20:01

NSGK patvirtino tyrimo išvadas, kuriose „Rosatom“ ir „MG Baltic“ čiuptuvai, „VP Market“ žygiai dėl mokesčių ir „Leo LT“, Juozas Olekas balsuojant susilaikė

Trečiadienio vakarą Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) patvirtino komiteto išvadas apie verslo įtaką politikams. Išvadose labiausiai kliuvo koncernui „MG Baltic“ ir rusiškai bendrovei „Rosatom“. Abi šios įmonės vadinamos grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui ir turinčiomis bendrų tikslų Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procese. Dokumente cituojami apie patirtą įtaką ir užkulisinius žaidimus NSGK liudiję politikai bei žurnalistas Tomas Dapkus.
NSGK balsuos dėl parlamentinio tyrimo išvadų
NSGK balsuos dėl parlamentinio tyrimo išvadų / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Kaip po posėdžio sakė NSGK pirmininkas Vytautas Bakas, balsuojant vienas komiteto narys susilaikė, tai – socialdemokratas Juozas Olekas.

Išplatintame komentare J.Olekas vykdytą tyrimą pavadino politiniu procesu.

„Viešumas yra gerai, tačiau jis negali būti selektyvus. O tokie politiniai sprendimai gali tapti gelbėjimosi ratu ikiteisminiuose tyrimuose“, – teigė jis.

„NSGK tyrimo metu norėta pasiekti tam tikrų rezultatų, kurie turbūt ne visai sutampa su oficialiai paskelbtais, t. y. ištirti galimą verslo, oligarchų įtaką politiniams procesams. Daug ženklų primena tam tikras bandymą suvesti sąskaitas ar pasiekti politinės naudos“, vertina J. Olekas.

Maždaug 50 puslapių dokumento projekte, kurį gavo 15min, NSGK mini keletą įmonių ir verslininkų bei politikų ir institucijų, kurias palietė toli besidriekę verslininkų čiuptuvai.

NSGK išvadų projekte plačiai aprašoma „MG Baltic“ veikla ir įtaka, jo sąsajos su Rusijos koncernu „Rosatom“, kuris taip pat bandė paveikti politikus, minima „Vilniaus prekyba“, neįvardijant pavadinimų aprašoma neteisėta žiniasklaidos grupių veikla, politinių partijų bandymai apeiti finansavimo barjerus steigiant, darant neteisėtus susitarimus su neįvardijamomis verslo grupėmis.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./MG Baltic
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./MG Baltic

Išvadų projekte minimos ankstesnės stambios politinių partijų rėmėjos „Achema“, „Dujotekana“, „Vikonda“, tačiau nenurodoma, kad jos tai darė neteisėtai.

Apibendrinęs gautą informaciją komitetas yra linkęs daryti išvadą, kad tam tikrais atvejais koncernas „MG Baltic“ buvo užvaldęs valstybės institucijas ar valstybės kontroliuojamas įmones, siekė daryti neteisėtą įtaką ne tik politikams, bet ir politiniams procesams bei daryti poveikį teisėsaugos ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms. Komitetas linkęs manyti, kad tokia veikla kelia grėsmę valstybės sąrangai.

Komiteto nuomone, viena iš koncerno „MG Baltic“ veiklos krypčių buvo ir tebėra sisteminės neteisėtos įtakos valdžios įstaigoms, politikams, valstybės tarnautojams ir pareigūnams darymas, jos naudojimas laimint ar užsitikrinant stambius valstybės užsakymus, aktualią informaciją, teisėsaugos ir kontroliuojančių įstaigų palankumą, neskaidrius ryšius su kitomis žiniasklaidos priemonėmis. Komiteto teigimu, koncernas sukūrė strategiją, kaip didinti savo įtaką ir nuosekliai ją įgyvendino daugelį metų. Komiteto nuomone, ši strategija skirta ne verslo vystymui, o sisteminės neteisėtos įtakos ir darymui. Teigiama, kad pats neteisėtos įtakos darymas tapo „MG Baltic“ grupės vadovų verslu ir pasipelnymo šaltiniu.

NSGK skirta Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma jau išnarstyta po kaulelį, apie buvusio Seimo nario Mindaugo Basčio ryšius daug skelbta ankstesnio NSGK tyrimo, vedusio į parlamento apkaltą, išvadose, tačiau trečiadienį vis dar šlifuojamose išvadose skelbiama anksčiau negirdėtų dalykų.

M.Bastį į ministro postą stūmė „Arvi“

NSGK tyrimo išvadų projekte skelbiama, kad iš Seimo pasitraukusį M.Bastį, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas pažeidęs Konstituciją, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiais KGB agentais, 2012-aisiais į politines aukštumas stūmė įmonių grupės „Arvi“ vadovas, Rusijos garbės konsulas Vidmantas Kučinskas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vidmantas Kučinskas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vidmantas Kučinskas

Esą jis siekė, kad M.Bastys būtų paskirtas žemės ūkio ministru ir, pasinaudodamas ryšiais su buvusiu įtakingu diplomatu Albinu Januška ir Baltijos agroverslo instituto vadovu politologu Raimundu Lopata, rūpinosi viešosios nuomonės apie M.Bastį formavimu. V.Kučinsko įmonės turi nemažai interesų žemės ūkyje.

Vis dėlto planas M.Bastį pasodinti į ministro postą liko neįgyvendintas, nes žemės ūkio ministro portfelį socialdemokratai po derybų atidavė Darbo partijai, o M.Bastys tapo tik su žemės ūkiu nesijusio Seimo komiteto pirmininku.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mindaugas Bastys
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mindaugas Bastys

M.Bastys, kaip jau skelbta anksčiau, bendravo su „Rosatom“ atstovais ir organizavo jų susitikimus su Seimo pirmininku, premjeru. „Rosatom“ siekė Lietuvoje suburti konsorciumą, kuris galėtų dalyvauti energetikos projektuose. Į šį konsorciumą bandyta įtraukti įmonę „Vėtrūna“. Į ginčą tarp „Rosatom“ ir „Vėtrūnos“ dėl nesumokėtos skolos už pastarosios atliktus darbus, įsitraukė buvęs KGB karininkas, „Nukem“ atstovas Kęstutis Puidokas. Būtent šis asmuo greičiausiai tarnybas paskatino labiau stebėti koncerną, nes buvo fiksuoti K.Puidoko ir „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus kontaktai.

„Rosatom“ ir „MG Baltic“ siekia bendrų tikslų

Komiteto duomenimis, K.Puidokas ir D.Mockus susitiko dar 2009-aisiais rudenį. D.Mockus esą siekė, kad „MG Baltic“ įmonė taptų „Nukem“ subrangove Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo darbuose.

Anot NSGK, tiek „Rosatom“, tiek „MG Baltic“ interesai uždarant IAE sutampa, nes „Mitnija“ užsitikrintų ilgalaikius statybos darbus o „Rosatom“ galėtų kontroliuoti IAE uždarymo procesą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Rosatom“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Rosatom“

Išvadose nurodoma, kad anksčiau, be D.Mockaus, K.Puidokas dar bendravo su buvusiu „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu, o nuo 2016 m. svarbų vaidmenį esą atlieka koncerno interesams atstovaujantis žurnalistas Tomas Dapkus, palaikantis ryšius su K.Puidoku.

NSGK išvadų projekte teigiama, kad „MG Baltic“ palaiko artimus, nuolatinius ryšius su buvusiais Rusijos specialiųjų tarnybų pareigūnais, atstovaujantiems „Rosatom“ interesams ir šis ryšys kėlė ir tebekelia tiesioginį ir betarpišką pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Išvadų projekte teigiama, kad „Rosatom“ veikla kelia grėsmę Lietuvos interesams, o „MG Baltic“ – demokratiniam valstybės valdymui ir valstybės interesams.

Liberalų sąjūdis – „projektas“

Išvados projekte teigiama, kad Liberalų sąjūdžio partija laikytina „MG Baltic“ „projektu“. Tiesa, šis žodis NSGK išvadose rašomas kabutėse, kitaip nei anksčiau skelbtoje VSD pažymoje, kur liberalai tiesmukiškiau vadinami koncerno sukurta ir kontroliuojama partija.

NSGK nurodo, kad „MG Baltic“ įtaką liberalams vis dėlto turėjo anksčiau ir siekia ją išlaikyti dabar. Neva būtent koncernas rūpinosi naujo partijos vadovo kandidatūra ir pasirinktą neįvardintą asmenį protegavo.

Žiniasklaida jau skelbė, kad tas pasirinktas kandidatas galėjo būti Seimo narys, buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas Vitalijus Gailius, tačiau jis rinkimus vieno balso persvara pralaimėjo Eugenijui Gentvilui.

Komiteto duomenimis, 2009 metais koncernas aktyviai domėjosi ir šoumeno Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijos Seime skilimu, aptarinėjo A.Valinsko atstatydinimo ir naujo kandidato parinkimo klausimus, be to, koncernas esą siekė, kad atskilusi TPP dalis prisijungtų prie Liberalų sąjūdžio.

Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr./Eligijus Masiulis ir Darius Mockus
Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr./Eligijus Masiulis ir Darius Mockus

Nuolat susitikinėjo su „Lietuvos geležinkelių“ vadovais

2008 metais susisiekimo ministru tapus Eligijui Masiuliui, „MG Baltic“ atstovai, anot komiteto surinktos medžiagos, ėmė kurti schemą, kaip laimėti ministerijai pavaldžių įstaigų konkursus, juos ypač domino „Lietuvos geležinkeliai“, tad per koncernui pavaldžią žiniasklaidą ir patį E.Masiulį imta spausti geležinkelių vadovybę dėl blogų rezultatų.

Vėliau per buvusį „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus patarėją Stanislavą Naimovičių buvo organizuojami tiesioginiai susitikimai su buvusiu įmonės vadovu Stasiu Dailydka, kuriuose būdavo aptariamos dalyvavimo konkursuose detalės. Kitoje išvadų projekto dalyje, kur skelbiama nuasmeninta informacija, rašoma, kad su S.Dailydka buvo tariamasi dėl abipusiai naudingo bendradarbiavimo, jam buvo paaiškinta, kaip veikia vadinamoji reikalavimų politikams ir jų rėmimo schema. Taip pat teigiama, kad S.Dailydkos kadencijų klausimas buvo aptartas su įmonę kuruojančiais bei kitais politikais ir įtrauktas į verslo grupės reikalavimų jos remiamiems politikams sąrašą.

NSGK surinkta informacija rodo, kad nuo 2009 metų „MG Baltic“ vadovų susitikimai vyko reguliariai kas mėnesį, kartais – ir po kelis kartus. Schemos koordinatorius buvo R.Kurlianskis, neoficialių susitarimų eigą kontroliavo D.Mockus. Taip „MG Baltic“ užsitikrino konkursų už maždaug 1 mlrd. litų (beveik 290 mln. eurų). Komiteto išvadose teigiama, kad iki 2009 metų „MG Baltic“ įmonės nebuvo sudariusios nė vienos sutarties su „Lietuvos geležinkeliais“.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Stasys Dailydka
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Stasys Dailydka

Kai baigėsi šie projektai, „MG Baltic“ susidomėjo dar viena Susisiekimo ministerijos žinioje esančia įstaiga – Lietuvos automobilių kelių direkcija ir jos vykdomais kelių statybos konkursais. 15min jau skelbė, kad direkcijos vadovo Daivio Zabulionio ryšiai su „MG Baltic“ ir „Kauno tiltai“ buvo akivaizdūs. Būtent šia informacija remiasi komitetas, savo išvadoje pridėdamas nuorodą į 15min.

Palaikė ryšius su rektoriais

Išvadų projekte teigiama, kad koncernas siekė gauti didelės vertės užsakymus Švietimo ir mokslo ministerijos bei Sveikatos apsaugos ministerijos projektuose, naudojosi įtaka šių ministerijų vadovams, palaikė ryšius su tuometiniais Kauno medicinos universiteto ir Kauno technologijos universiteto rektoriais ir tuomečiu Kauno medicinos universiteto klinikų generaliniu direktoriumi.

Su „MG Baltic“ vadovais buvo derinami TV reportažų ir publikacijų, susijusių su sveikatos apsaugos sistemos finansavimu bei universitetų rektorių atlyginimų viešinimu. Ministrų ir rektorių pavardžių išvadų projekte nėra.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./„Mitnija“
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./„Mitnija“

Tačiau skelbiama, kad nuo 2009 balandžio iki 2016 vidurio „MG Baltic“ įmonė „Mitnija“ kartu su kitais partneriais laimėjo 33 universitetų ir sveikatos priežiūros įstaigų skelbtu viešųjų pirkimų konkursus už 100 mln. eurų.

Dar nurodoma tai, kad 2017 m. T.Dapkus palaikė glaudžius ryšius su buvusiu teisingumo viceministru Raimondu Bakšiu. Tačiau neatskleidžiama, kad jis būtų davęs koncernui konkrečios naudos. Tik pastebima, kad T.Dapkus, pasinaudodamas ryšiais Seime, siekė, kad e-sveikatos projektą galėtų perimti jo proteguojami asmenys.

G.Steponavičius prašė R.Kurlianskio pagalbos

NSGK duomenimis, 2010 metais tuometis švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius prašė R.Kurlianskio padėti, kad Seime nebūtų priimtas sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių nuostatų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Teismo posėdyje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Teismo posėdyje

R.Kurlianskis esą siekė paveikti parlamentarą Aleksandrą Sacharuką, kad jo frakcija nepritartų kreipimuisi, už ką A.Sacharukui buvo žadama „sutvarkyti jo paketą“. „Po to, kai Seimo nutarimas nebuvo priimtas, G.Steponavičius informavo R.Kurlianskį apie tai, kad padėkojo A.Sacharukui“, – teigiama išvadų projekte.

„MG Baltic“ padėjo „VP Market“ išvengti mokesčių?

Apie „MG Baltic“ atstovų ryšius su buvusiu VMI viršininku Modestu Kaseliausku viešumoje jau skelbta. Komiteto išvadų projekte teigiama, kad koncernas M.Kaseliauskui visapusiškai padėjo. R.Kurlianskio nurodymu buvo rengiamos neigiamos publikacijos apie M.Kaseliauskui nepalankius asmenis bei institucijas ir stabdomos jo atžvilgiu nepalankios publikacijos.

LŽ nuotr./VMI viršininkas M.Kaseliauskas
LŽ nuotr./VMI viršininkas M.Kaseliauskas

NSGK duomenys rodo, kad pasinaudodama šiais ryšiais „MG Baltic“ esą padėjo „VP Market“ (dabar – „Maxima LT“ – aut.) išvengti mokesčių, kurių suma gali siekti milijonus eurų.

NSGK išvadų projekte rašoma, kad „MG Baltic“ turėjo įtaką ir kitam VMI vadovui Dainorui Bradauskui. R.Kurlianskis su juo 2015 m. rugpjūčio 28 d. aptarė VMI atliekamos „VP Market“ grupės veiklos mokestinės analizės eigą.

Anot komiteto, VP naudojosi ir kitomis „MG Baltic“ paslaugomis – per valdomą žiniasklaidą skleidė neigiamą informaciją apie tuo laikotarpiu laikinai Generalinei prokuratūrai vadovavusį Darių Raulušaitį.

Komiteto duomenimis, už paslaugas „MG Baltic“ buvo atsilyginta – suteiktos didelės nuolaidos „MG Baltic“ įmonei „Mineraliniai vandenys“, prekiaujančiai „Maxima“ prekybos centruose.

Komitetas linksta siūlyti iš naujo įvertinti mokestinio tyrimo surinktą medžiagą ir iš naujo įvertinti „VP Market" apskaičiuotos mokestinės prievolės pagrįstumą.

„MG Baltic“ ryšiai LRTK ir Konkurencijos taryboje

Taip pat komiteto išvadose su pavardėmis nurodomi asmenys, neva talkinę „MG Baltic“ Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje ir Konkurencijos taryboje.

Teigiama, kad 2013 m. LRTK pirmininku paskyrus Edmundą Vaitekūną „MG Baltic“ atstovai, palaikydami su juo neformalius ryšius ir gaudami iš jo LRTK vidinę informaciją siekė, kad koncerno valdomos žiniasklaidos priemonės įgytų konkurencinį pranašumą.

„Scanpix“ nuotr./Edmundas Vaitekūnas
„Scanpix“ nuotr./Edmundas Vaitekūnas

Konkurencijos taryboje, kaip skelbiama išvados projekte, „MG Baltic“ neformalius ryšius palaikė su Elonu Šatu ir siekė pasinaudoti jo įtaka 2014 m. Konkurencijos tarybai sprendžiant klausimus, susijusius su įmonės „Alita“ akcijų pardavimu „Mineraliniams vandenims“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Elonas Šatas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Elonas Šatas

„MG Baltic“ įtaka teisėsaugai – atskleistos pavardės

VSD išslaptintoje pažymoje buvo minėti koncerno ryšiai su teisėsaugos atstovais, tačiau NSGK tyrimo išvadoje minimos konkrečios pavardės, pavyzdžiui, buvęs Interpolo nacionalinio biuro Lietuvoje vadovas Aurelijus Racevičius ar buvęs FNTT vienas Vilniaus padalinio vadovų Nerijus Zulonas iš kurio R.Kurlianskis siekė gauti įslaptintos informacijos.

VSD pažymoje teigiama, kad koncerno „MG Baltic“ atstovai palaikė kontaktus su vienu tuomečiu Kauno apygardos prokuratūros pareigūnu, komiteto medžiagoje aiškiai įvardijama, kad tai – Kęstutis Betingis, išvados projekte minimas ir vėliau koncerne įdarbintas buvęs Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičius.

Su R.Jancevičiumi 2015 m. spalį susitikęs pats D.Mockus esą siekė paveikti prokuratūros sprendimus, susijusius su „MG Valda“ vystomu nekilnojamojo turto projektu Vilniuje „Užupio krantinės“. Užupio bendruomenė Vilniaus apygardos prokuratūrai surašė skundą, kad šio projekto namai yra aukštesni nei leidžia įstatymai. Tačiau prokurorai atsisakė kreiptis į teismą.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ramutis Jancevičius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ramutis Jancevičius

Taip pat nurodoma, kad T.Dapkus nuolat bendravo su prokuroru Raimondu Petrausku ir su juo aptarinėjo informacinę kampaniją prieš prokurorą Justą Laucių, vadovavusį „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos tyrimui.

Kaltinimai „Vilniaus prekybai“ dėl neskaidraus LEO LT projekto

NSGK išvadų projekte minimas 2008 metais sukurtas, bet greit pasibaigęs atominės elektrinės projektas LEO LT.

Komitetas atlikdamas tyrimą gavo specialiųjų tarnybų informaciją, kad projektas buvo įgyvendinamas neskaidriai, o 2006-2007 m. „Vilniaus prekybos“ akcininkai ir vadovai, siekdami įgyvendinti LEO LT ir tuo pačiu užvaldyti pagrindines Lietuvos energetikos sektoriaus įmones, siekė kompromituoti, papirkti ar kitais būdais paveikti projektui nepritariančius politikus, institucijų vadovus ir visuomenės veikėjus ir siekė neigiamai paveikti kitas verslo grupes, kurioms šis sandoris nebuvo naudingas.

Komiteto nuomone, tikslinga iš naujo įvertinti, ar kuriant nacionalinį investuotoją nebuvo padaryta nusikalstama veika, žala Lietuvos valstybei. Dėl to siūloma kreiptis į Generalinę prokuratūrą.

Bėdos dėl Ignalinos AE uždarymo

Komitetas tyrė atvejus, kai siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose, galėjo būti padarytas neteisėtas siekis valstybės institucijoms priimant sprendimus.

NSGK išvadų projekte teigiama, kad Lietuvai nusprendus uždaryti IAE 1-ąjį bloką, pradiniame etape svarbiausi buvo du projektai – panaudoto branduolinio kuro saugyklos ir kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso, pirmąjį konkursą laimėjo Vokietijos įmonių konsorciumas „GNS Gesellschaft für Nuklear Behalter“/ NUKEM, antrajį Vokietijos įmonė NUKEM (Šiuo metu ją valdo Rusijos įmonė „Rosatom“ – aut.). Komiteto vertinimu, sudarant sutartį su bendrove buvo užprogramuota galimybė rangovui kelti reikalavimus dėl papildomo finansavimo. Tai esą priklausė priklausė ir nuo buvusio Ūkio ministerijos sekretoriaus Artūro Dainiaus sprendimų.

Sandros Buzaitės/ 15min nuotr./Ignalinos atominė elektrinė
Sandros Buzaitės/ 15min nuotr./Ignalinos atominė elektrinė

Buvęs energetikos viceministras Romas Švedas komiteto posėdyje liudijo, kad pakeitus IAE vadovą Viktorą Ševaldiną buvo pradėtas kelti klausimas, kodėl rangovams išmokami pinigai už neatliktus darbus.

Pradėjus konfliktuoti su NUKEM buvo pastebėta, kad naująjį IAE vadovą Osvaldą Čiukšį ėmė pulti „MG Baltic“ žiniasklaida. Buvęs energetikos ministras Alvydas Sekmokas NSGK yra liudijęs, jog buvo gavęs STT informaciją, kad IAE uždarymo projektams įtaką bando daryti „MG Baltic“. Buvo informacijos, kad buvęs koncerno viceprezidentas R.Raulynaitis su neįvardinta koncerno darbuotoja lankėsi pas O.Čiukšį o maždaug po dviejų savaičių minėtoji moteris buvo įdarbinta IAE, o pagal iš STT gautą informaciją, tai buvo susiję su „Mitnija“ interesais. A.Sekmokas pasakojo prašęs R.Švedo, kad moteris būtų atleista, tačiau tai dar užtruko ganėtinai ilgai.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Arvydas Sekmokas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Arvydas Sekmokas

A.Sekmokas pasakojo, kad į jį tiesiogiai kreipėsi tiek R.Raulynaitis, tiek D.Mockus ir klausė, kodėl jis skriaudžia jų kompaniją.

A.Sekmokas taip pat pasakojo, kad buvo svarstoma nutraukti sutartį su NUKEM, bet europinės institucijos spaudė susitarti gražiuoju. Buvusiam ministrui buvo žinoma, kad derybose NUKEM pusei atstovauja signataras Jonas Tamulis.

„MG Baltic“ žurnalistas T.Dapkus komitetui liudijo, kad, jo žiniomis, K.Puidokas palaikė ryšius su Ūkio ministerijos sekretoriumi A.Dainiumi, kuravusiu IAE reikalus (atsistatydino 2009 m. – aut.) ir aukšto rango socialdemokratais per Vladimirą Beriozovą ir Mildą Petrauskienę. K.Puidoko partneris Pavelas Berezuckis palaikė ryšius su premjero G.Kirkilo aplinka.

Tuo metu kitas NUKEM atstovas, signataras J.Tamulis, T.Dapkaus teigimu, palaikė tiesioginius ryšius su liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu ir konservatorių tuomečiu lyderiu A.Kubiliumi.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Tomas Dapkus
Luko Balandžio / 15min nuotr./Tomas Dapkus

Anot T.Dapkaus, J.Tamulis gyrėsi „Rosatom“ ir „Atomstrojeksport“ vadovams, kad jam pavyko pasiekti, jog Energetikos ministerijoje ir IAE atsistatydintų NUKEM priešiški asmenys. Išvadų projekte cituojamas T.Dapkaus pareiškimas, kad jam žinoma, jog K.Puidokas buvo susitikęs su R.Kurlianskiu pakalbėti apie „MG Baltic“ interesą dalyvauti uždarymo projekte.

A.Kubilius NSGK patvirtino, kad buvo susitikęs su J.Tamuliu ir šis įtikinėjo, kad Lietuva nenutrauktų sutarties su NUKEM.

A.Sekmokas liudijo pajutęs, kad NUKEM interesus gina ne tik įmonės atstovai Lietuvoje, bet ir įtakingi Europos politikai – eurokomisarai Guentheris Oettingeris ir Guenteris Verheugenas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./G.Verheugenas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./G.Verheugenas

R.Švedas liudydamas komitetui atkreipė dėmesį, kad su „Ignalinos AE“ projektais juos prižiūrėjusioje Europos Komisijoje, projektus finansavusiame Europos rekonstrukcijos ir plėtros banke (EBRD) ir juos vykdžiusiame koncerne NUKEM dirbo daugiausia vokiečiai, dauguma jų buvo baigę tas pačias aukštąsias mokyklas Rusijos mieste Sankt Peterburge, mokėjo kalbėti rusiškai. Pasak R.Švedo, iš Europos Komisijos ir EBRD buvo nuolatinis spaudimas mokėti NUKEM pagal pasirašytas sutartis, o ne atliktus darbus, nepaisant to, kad darbai smarkiai vėlavo.

Matydamas, kad nieko negali pakeisti, R.Švedas tikino nutaręs atsistatydinti.

Siūlo keisti grėsmę keliančias sistemas geležinkeliuose

Komitetas nustatė, kad dar 2006-aisiais „Lietuvos geležinkelių“ pradėta naudoti rusiška sistema KLUB-U yra nesaugi. Šią Rusijoje pagamintą sistemą įrengė šios šalies specialistai, ji sudaro galimybę palydoviniu ryšiu nustatyti lokomotyvo buvimo vietą realiu laiku, apskaičiuoti atstumą iki pervažų ir šviesoforų, turi automatinio stabdžio ir greičio reguliavimo, mašinisto budrumo kontrolės ir daug kitų funkcijų.

Pirmąją dalį sistemos geležinkeliai už beveik 8 mln. eurų įsigijo dar 2006-aisiais.

Nuo 2010-ųjų traukiniams jau uždrausta važinėti be šios sistemos. 2012-aisiais, kai susisiekimo ministru buvo Eligijus Masiulis, ši sistema buvo vienintelė įrašyta į Lietuvoje taikomų geležinkelių posisteminių techninių taisyklių sąrašą.

Roberto Šalčiūno nuotr./Traukinys 92/91 Vilnius – Sankt Peterburgas – Vilnius įvairiais laikotarpiais.
Roberto Šalčiūno nuotr./Traukinys 92/91 Vilnius – Sankt Peterburgas – Vilnius įvairiais laikotarpiais.

Iš šio sąrašo sistema išbraukta tik pernai vasarą, o dabar jos veikimas, gavus kibernetinio saugumo specialistų išvadas, visai sustabdytas. Specialistai nustatė, kad dėl sistemoje paliktų spragų ją galima užvaldyti iš šalies.

Išvadų projekte teigiama, kad ši sistema yra nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais.

Lietuvos oro uostuose – nesaugi rusiška oro stebėjimo įranga

Panašią problemą komitetas aptiko ir kitoje strateginėje šalies įmonėje – „Oro navigacijoje“.

Strateginę reikšmę turinti įmonė „Oro navigacija“, nuo kurios priklauso oro eismo saugumas, 2004 metais surengė tarptautinį radiolokacinės įrangos pirkimo konkursą, kurį laimėjo Ispanijos įmonė „Indra Sistemas“, partneriu pasirinkusi Suomijoje registruotą rusiško kapitalo įmonę NRPL.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Oro uosto lokatorius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Oro uosto lokatorius

Ši Rusijos piliečių Suomijoje įsteigta bendrovė pristatė ir Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose sumontavo Rusijos įmonėje pagamintus pirminio oro erdvės stebėjimo radiolokatorius. Ši įmonė taip pat juos remontavo iki 2017 m.

Komitetas konstatuoja, kad ši rusiška įranga yra nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais ir turi būti pakeista saugia bei patikimo gamintojo pagaminta įranga.

Buvęs „Oro navigacija“ vadovas Algimantas Raščius palaiko artimus ryšius su vienu NRPL steigėjų, su kuriuo pažįstamas nuo 1992 metų. Šiuo metu jie abu įsteigę įmonę Lietuvoje, kuri vykdo oro navigacijos paslaugų verslą, įgyvendina projektus Vietname.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Algimantas Raščius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Algimantas Raščius

Darbo partiją finansavo neaiškūs veikėjai

Analizuodami partijų finansavimą parlamentarai gavo informacijos, kad prieš 2004 metų Seimo rinkimus su „Petrochemical Holding“/ „Baltic Holding“ verslo grupe susijusios Lietuvoje registruotos įmonės finansavo Darbo partiją, kitas partijas ir kandidatus.

Anot išvadų projekto, verslo grupę sudarė stambaus rusiško kapitalo atstovai, galbūt susiję su tarptautinėmis organizuotomis nusikalstamomis grupėmis bei Rusijos spectarnybomis. NSGK teigimu, minėtos grupės interesams Lietuvoje atstovavo tuometis Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, paskirtas ministru ir rūpinęsis „Mažeikių naftos“ pardavimu.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Viktoras Uspaskichas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Viktoras Uspaskichas

Anot išvadų, su šia grupe susijusi bendrovė „Nemuno bangos grupė“ (vėliau tapusi „Neo Group“ ir „NB Europe“) 2004 metais po 21 tūkst. litų paramos skyrė konservatoriams Andriui Kubiliui, Rimantui Dagiui ir kitiems politikams, kurie išvadų projekte neminimi. Tiesa, tuo metu juridinių asmenų parama partijoms buvo leidžiama.

Bendrovė „Baltic Holding“ ketino pirkti „Mažeikių naftos“ akcijų paketą. 2005 metais spauda rašė, kad ji siejama su prieštaringai vertinamais asmenimis. „Lietuvos rytas“ rašė, kad už jos stovi ilgametis „Gazprom“ bičiulis Jakovas Goldovskis, kuris buvo teistas dėl pinigų plovimo iš Rusijos naftos įmonių ir buvo priverstas pasitraukti iš Rusijos, Martinas Schlaffas, kuris turėjo ryšių su Izraelio, Austrijos, Rusijos bei daugelio kitų valstybių aukščiausiais asmenimis bei saugumo struktūromis.

Komiteto išvadų projekte minimi iki 2012 metų stambiausi Lietuvos partijų rėmėjai „Achema“, „Dujotekana“, rašoma apie atvejus, kad verslininkai nori partijas paremti grynais pinigais, kurie neįtraukti į oficialią apskaitą, ar paramą per su politikais susijusius fondus, tačiau konkrečių atvejų neminima. Taip pat minima, kad politikai ar partijos už paslaugas iš žiniasklaidą valdančių verslų ar žiniasklaidos grupių vadovų, kurie neįvardijami, gauna nepagrįstai dideles nuolaidas reklamai. NSGK teigimu, 2012-2016 metais 46 Seimo nariai vienaip ar kitaip buvo susiję su 121 viešąja įstaiga.

Neteisėta žiniasklaidos veikla – be pavadinimų

Komiteto išvadų projekte aprašomi ir neteisėti žiniasklaidos grupių veikimo būdai, tačiau neminimi pavadinimai. Tik, cituojant „Transparency International“ tyrimą paminima, kad 2017 m. žiniasklaidos skaidrumo aspektu „liūdnai atrodė „MG Baltic“ ir „Lietuvos ryto“ grupė“.

Komitetas teigia tyrimo metu gavęs duomenų, kad žiniasklaidos priemonių savininkai tiesiogiai jas išnaudoja kaip priemonę savo asmeniniams ir valdomo verslo interesams tenkinti, asmeninei įtakai ir pelnui didinti, darant neteisėtą įtaką valdžios įstaigoms, politikams, politiniams procesams, siekė daryti neteisėtą poveikį teisėsaugos ar valdomą verslą kontroliuojančioms institucijoms.

Teigiama, kad žiniasklaida siekia kuo daugiau laimėti viešinimo konkursų, o gavusi tokį finansavimą dažnai žiniasklaidos priemonė neigiamos informacijos apie tą valstybinę instituciją nebeskelbia.

Komitetas, nenurodydamas pavadinimų, aprašo kelis neteisėtos įtakos darymo atvejus.

Rašoma, kad verslo grupės atstovas susitikime su savivaldybei vadovaujančios politinės partijos atstovu kalbasi apie tai, kad savivaldybė turėtų iškelti žiniasklaidos grupei sąlygas, kuriomis savivaldybė remtų tos žiniasklaidos grupės globojamą projektą mainais už jos palankumą savivaldybę valdančiai partijai ar jos atstovams.

Aprašomas atvejis, kai žiniasklaidos priemonė skelbia išgalvotą kompromituojančią informaciją apie atsakingas pareigas valstybės institucijoje einantį asmenį ir tai daro galimai siekdama paveikti to asmens sprendimus, diskredituoti jo ir jo atstovaujamos valstybės institucijos veiklą.

Minima, kad neįvardijamos žiniasklaidos grupės atstovų susitikime su ministerijos ir jai atskaitingos įstaigos vadovais aptariami viešinimo paslaugų užsakymai mainais į atsisakymą daryti įtaką ir skelbti ministerijos veiklą kritikuojančius straipsnius.

Taip pat aprašoma, kaip su žiniasklaidos priemonių grupės atstovu aptariamos galimybės paveikti teisėsaugos institucijos sprendimus dėl verslo įmonės vadovo neteisėtos veiklos įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą projektą. Žiniasklaidos atstovas už tokią paslaugą prašo reklamos paslaugų užsakymų.

Komitetas žino atvejį, kai žiniasklaidos priemonių grupės atstovas pokalbyje su buvusiu valstybės įstaigos vadovu reikalauja suteikti kompromituojančios informacijos apie kuruojančios ministerijos vadovą. Ministrą kompromituojančios informacijos reikėjo tam, kad būtų galima daryti poveikį teikiant ministerijos veiklos viešinimo paslaugą.

Taip pat rašoma, kad politikas žiniasklaidos priemonių grupės atstovo prašo stabdyti neigiamas publikacijas apie vienos valstybės įstaigos vadovo veiklą. Politikas teigia, kad valstybės vadovas „norėtų susitarti draugiškai“. Žiniasklaidos priemonių grupės atstovas pareikalauja viešinimo paslaugų už 200 tūkst. eurų.

Taip pat rašoma, kad viename žiniasklaidos priemonių grupės atstovo pokalbyje su valstybės valdomos įmonės atstovu aptartos sąlygos, kurias įvykdžius, žiniasklaidos priemonė nutrauktų tos valstybės valdomos įmonės vadovo kritiką. Bet už tai valstybės įmonė turėtų užsakyti viešinimo paslaugų už 150 tūkst. eurų.

Už Miškų įstatymo pataisų kyšojo verslininkų interesai

Analizuodamas neteisėto lobizmo atvejus NSGK pateikia Miškų įstatymo pavyzdį.

Rašoma esą NSGK neįvardijami verslininkai, siekdami savo verslo plėtros interesų savivaldybės teritorijoje, siekė pakeisti Miškų įstatymo nuostatas.

Įmonė, turėdama įtaką savivaldybėje, veikė per savivaldybės vadovus, kad jie kreiptųsi į ministeriją ir inicijuotų neva savivaldybei, bet faktiškai verslui reikalingas pataisas. Kai tam nebuvo pritarta, įmonė intensyviai siekė paveikti Vyriausybės ir Seimo narius ir net pasiekė, kad projektą neigiamai įvertinę tarnautojai būtų perkelti į kitas pareigas.

Įmonės NSGK neįvardija, tačiau galima rasti 2013 metų „Panoramos“ reportažą, kuriame įstatymu skundžiasi tuometis Varėnos meras Vidas Mikalauskas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, o apie raginimus jį pakeisti kalbėjo tuometis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.

Kokios partijos minimos, kokie politikai liudijo?

Išvadose kaip partijos, kurių nariams įtaką darė „MG Baltic“, minimos Liberalų sąjūdis, Liberalų ir centro sąjunga (iki skilimo), Tautos prisikėlimo partija, Socialdemokratų partija.

Kaip partijos, kurias finansavo „Gazprom“ dujomis prekiaujanti „Dujotekana“, taip pat minimos Tėvynės sąjunga, Naujoji sąjunga, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, Valstiečių ir naujosios demokratijos partijų sąjunga.

Iš politikų komiteto posėdžiuose dalyvavo ir liudijo buvę ministrai pirmininkai Gediminas Kirkilas, Andrius Kubilius ir Algirdas Butkevičius, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas, buvę susisiekimo ministrai Eligijus Masiulis ir Rimantas Sinkevičius, dabartinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./MG Baltic
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./MG Baltic

„MG Baltic“: dėl tyrimo verslo aplinka patirs neigiamų padarinių

Paviešinus Seimo NSGK tyrimo išvadų projektą, poziciją apie jį žiniasklaidai išplatino ir grėsme nacionaliniam saugumui įvardytas koncernas „MG Baltic“.

„Nuo pat pradžių buvo matoma, kad šis tyrimu pavadintas procesas neatitinka net minimalių teisinės valstybės standartų. Visas tyrimas – tik politinis farsas ir valstybės diskreditavimas, vadinamosios išvados – selektyvus, politizuotas ir iš gandų surašytų pažymų kratinys, kurio epizodai – atvira dezinformacija, neturinti nieko bendro su realybe. Dėl šio proceso visa verslo aplinka patirs neigiamų padarinių“, – teigia koncerno Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos direktorius Tadas Marčiukaitis.

Anot jo, „politinis, selektyvus tyrimas neteisėtai kriminalizavo stambiausias Lietuvos verslo grupes ir diskreditavo jas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje".

„Ekonominė šalies gerovė priklauso nuo investicijų, kurios lemia ekonomikos ir žmonių pajamų augimą, o ne siaurų interesų politikų žaidimai, kurie tik atitolina juos nuo realaus gyvenimo“, – priduria koncerno atstovas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min