Nauda ne tik aplinkai, bet ir gyventojams
Nerenovuoti pastatai yra vienas pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) šaltinių – tiek dėl šildymui sunaudojamos energijos, tiek dėl neefektyvių inžinerinių sistemų. Reaguodama į klimato kaitos keliamus iššūkius, Lietuva, kaip ir dauguma Europos Sąjungos valstybių, yra įsipareigojusi mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir pereiti prie tvaresnių, mažiau aplinką teršiančių sprendimų. Anot Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus eksperto Edvardo Petrausko, viena svarbiausių šios politikos priemonių – pastatų energinio efektyvumo didinimas.
Daugiabučių modernizacija – vienas pavyzdžių, kaip galima derinti aplinkosaugos tikslus su tiesiogine nauda gyventojams. Jau dabar Lietuvoje tūkstančiai atnaujintų daugiabučių sumažino energijos suvartojimą, o kartu ir CO₂ emisijas, taip prisidėdami prie klimato kaitos švelninimo. Šis rezultatas pasiekiamas ne tik šiltinant pastatus, bet ir diegiant atsinaujinančius energijos šaltinius.
„Namai, atnaujinami pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų modernizavimo programą, gali tapti beveik neutralūs CO2 išmetimui ir beveik nevartojančiais energijos.Vienas iš tikslų, kad daugiabučiai ne tik būtų atnaujinti pagal nustatytus reikalavimus, bet ir pasiektų kuo aukštesnę energinio naudingumo klasę. Tai reiškia, kad pastatai turi naudoti energiją kuo efektyviau – mažinti šilumos nuostolius, optimizuoti inžinerinių sistemų veikimą ir, jei įmanoma, naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Kuo aukštesnė energinė klasė pasiekiama po renovacijos, tuo didesnį poveikį turi projektas, tiek gyventojų sąnaudoms, tiek valstybės klimato tikslams“, – teigia E.Petrauskas.
Pasak jo, valstybės paramos mechanizmas yra tiesiogiai susietas su pasiektu rezultatu – kuo aukštesnė pastato energinė klasė, tuo didesnė subsidijuojama investicijų dalis. Tai skatina gyventojus ir projektų vykdytojus planuoti ne tik minimalius, bet ir ambicingus atnaujinimo sprendimus, kurie ilgainiui duoda didesnę naudą tiek aplinkai, tiek pastato eksploatacijos išlaidoms.
„Tarp valstybės remiamų energinio efektyvumo didinimo priemonių yra atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip saulės, vėjo, geoterminės ar aeroterminės energijos, įrenginių diegimas. Jie gali būti naudojami šilumos, elektros, vėsinimo energijai gaminti arba karštam vandeniui ruošti. Būtent tokių sprendimų taikymas padeda pastatams pasiekti aukštą energinio naudingumo klasę ir sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro“, – pažymi ekspertas.
Svarbu įvertinti, ar sąlygos tinkamos
Pasak Lietuvos saulės energetikos asociacijos eksperto Vito Mačiulio, kad saulės gaminamą elektros energiją būtų galima panaudoti ekonomiškai patraukliai, reikalingos kelios sąlygos.
„Pirmiausia, reikia, kad ir toliau galiotų gaminančių vartotojų sistema, per kurią elektrą galima pasigaminti vasarą, atiduoti „pasaugoti“ į elektros tinklus ir atsiimti žiemą. Tokį saulės elektros panaudojimo būdą lengva suprasti ir įžvelgti jos patrauklumą. Gyvenamųjų namų bendrijoms kaip viešosioms įstaigoms šis būdas vis dar taikomas ir Energetikos ministerija yra pareiškusi, kad taip bus dar daug metų“, – sako V.Mačiulis.
Anot jo, antroji sąlyga yra galimybė daugiabučio bendrijai teisėtai naudotis greta esančiu žemės sklypu. Ši sąlyga būtina norint įrengti gręžinius geoterminiam šildymui (žemė–vanduo tipo šilumos siurbliams). Tokia galimybė dažniau pasitaiko mažesniuose miesteliuose ar ten, kur aplink pastatą yra pakankamai laisvos žemės. Tuo atveju, jei gręžinių įrengti neįmanoma, galima rinktis oras–vanduo tipo šilumos siurblį. Tai taip pat efektyvus sprendimas, tačiau reikia įvertinti šiek tiek aukštesnį triukšmo lygį ir kiek didesnes elektros sąnaudas.
„Šilumos siurbliai paprastai taikomi pastatuose, kurie nėra prijungti prie centrinio šildymo tinklo, nes atsijungimas nuo tinklo kol kas nėra skatinamas. Bet kartais tinklai ir patys siūlo nuo jų atsijungti, ypač kai daugiabutis yra nutolęs nuo pagrindinio tinklo ir ilgų šilumos linijų eksploatavimas yra labai neefektyvus“, – pažymi ekspertas.
Pasak V.Mačiulio, saulės elektrinės įrengimui būtinas pakankamas stogo plotas, todėl 2–3 aukštų daugiabučiuose dažniausiai pakanka stogo ploto, kad elektrinės galia padengtų viso namo bendro naudojimo elektros poreikį. Tuo tarpu aukštesniuose, pavyzdžiui, penkiaaukščiuose pastatuose, stogo ploto gali nepakakti. Tokiais atvejais saulės elektrinė įrengiama ant žemės arba pasirenkama nutolusi saulės elektrinė.
Ekspertas priduria, kad Lietuvoje jau yra sėkmingų tokios renovacijos pavyzdžių. Telšių r., Varniuose, prieš kelerius metus renovuotam 20-ies butų daugiabučiui energiją tiekia ant stogo įrengta saulės elektrinė ir du geoterminiai šilumos siurbliai. Jo gyventojai džiaugiasi gerokai sumažėjusiomis šildymo sąskaitomis, net ir šalčiausią žiemą.
Panašus sprendimas įgyvendintas ir „Metų renovacijos projekto 2025“ rinkimų nugalėtojų name Vilniaus r., Avižieniuose. Anksčiau šis namas šildėsi tik elektra, o dabar faktinės šildymo sąskaitos bent tris kartus mažesnės – saulės elektrinė ir geoterminis šildymas sumažino sąnaudas, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos krito nuo 271,65 tonų CO₂ ekvivalento per metus iki 19,69 tonų.
Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki spalio 1 dienos.
Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: www.apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
