-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2013 10 24

Nuo sekmadienio grįžtame prie žiemos laiko

Savaitgalį vėl teks persukti laikrodžių rodykles – grįšime prie žiemos laiko. Naktį iš spalio 26-osios į 27-ąją laikrodžius reikės pasukti valanda atgal.
Gero miego paslaptis – ramybė
Gero miego paslaptis – ramybė / Flickr.com

Laikas rudenį ir pavasarį keičiamas vadovaujantis Europos Sąjungos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų. Taip darome nuo 2003-ųjų, nors prieš tai ši praktika buvo keletui metų atšaukta. Sezoninį laiką turi ne tik Europos Sąjungos narės, bet ir daugelis kitų šalių.

Vasaros laikas atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį 4 val. nakties, o įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, kai laikrodžiai sukami viena valanda į priekį.

Pirmasis idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, XVIII a. pabaigoje iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas. Jis buvo įsitikinęs, kad žmonės švaisto šviesųjį paros laiką vasaros rytais gulėdami lovoje, o pasukus laikrodžius valanda į priekį išlošiama papildoma šviesi vakaro valanda.

Idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, XVIII a. pabaigoje iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas.

XX a. pradžioje britas Williamas Willettas pasiūlė taupyti energiją, naudojamą dirbtiniam apšvietimui, darbo dieną vasarą ir žiemą pradedant skirtingu metu. Ši idėja buvo praktiškai pritaikyta per Pirmąjį pasaulinį karą, kai valstybėms trūko energetinių resursų.

Seimas prieš pustrečių metų įpareigojo Vyriausybę kreiptis į Europos Komisiją su prašymu Lietuvoje netaikyti sezoninio laiko. Bet pastaroji suspėjo minėtą direktyvą pratęsti iki 2016-ųjų metų.

Geografiškai penktadalis Lietuvos patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją.

Nors sezoninį laiką taiko dešimtys valstybių, iki šiol nesutariama, ar energijos taupymo sumetimais verta daryti žalą sveikatai. Nes daliai žmonių būna sunku prisitaikyti prie naujo laiko.

Skaičiuojama, kad laiko kaitaliojimas leidžia sutaupyti 3-8 proc. elektros energijos, bet naujų technologijų ir modernių gamybinių procesų diegimas šį efektą nuolat mažina.

Lietuvoje sezoninis laikas buvo pradėtas taikyti 1981-aisiais, kai buvome priversti gyventi Maskvos laiku, kuris nuo juostinio skiriasi dar viena valanda.

Mūsų smegenys, reaguodamos į tamsą ar šviesą, gamina miegui reikalingą medžiagą — melatoniną. Laikrodžio rodyklių kaitaliojimas esą išmuša mus iš įprasto ritmo: organizmas dar miega (nes aplink tamsu), o jau turime keltis. Tai dirgina nervus. Sveiki žmonės prie laiko keitimo prisitaiko per 3-5 paras.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius