Lietuvos įstatymai draudžia jaunesniems nei 18 m. asmenims vartoti alkoholinius gėrimus, tačiau iš tiesų daugiau nei trečdalis nepilnamečių alkoholį vartoja dažniau nei kartą per mėnesį, dar 21 proc. alkoholio ragauja bent kartą per mėnesį, 14 proc. – kartą per savaitę, o 3 proc. – kasdien ar beveik kasdien.
Tik 9 proc. apklaustų nepilnamečių alkoholinių gėrimų visai nėra vartoję.
Tokius rezultatus atskleidė 2012 m. gegužės mėnesį Lietuvos aludarių gildijos užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentacinė jaunimo apklausa.
Negana to, net 88 proc. nepilnamečių teigia galintys be didesnio vargo įsigyti alkoholio. Jaunimas linkęs aplenkti didelius prekybos centrus ar barus, mat čia patiems įsigyti alkoholio mažai šansų.
Paauglių vertinimu, pačiam lengviausia alkoholinių gėrimų įsigyti vietinėje nedidelėje parduotuvėje (80 proc. mano, kad tai padaryti nesunku) ir kioske (77 proc.)
Nepilnamečiams sunkiau gauti alkoholio kavinėje ar bare (52 proc. nurodė, kad „sunku“) ir prekybos centre (68 proc.).
Alkoholio nuperka „geri dėdės“ ar net tėvai
Tyrime net 64 proc. nepilnamečių nurodė, kad alkoholio jiems nuperka pilnamečiai pažįstami arba „geri dėdės”. Itin neramina tai, kad net 31 proc. apklaustųjų jaunuolių pripažino, jog jiems alkoholio pirkę ar leidę vartoti tėvai (pavyzdžiui, per gimtadienį).
„Šie faktai rodo, kad Lietuvoje gana neblogai veikia valstybės gėrimų gamintojų ir prekybininkų kontrolės mechanizmas, taip pat savireguliacijos priemonės, tačiau to nepakanka, nes pati visuomenė pro pirštus žiūri į paauglių alkoholio vartojimą“, – situaciją komentavo tyrimą užsakiusios Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas.
Anot gildijos vadovo, už alkoholio vartojimo prevenciją ir įstatymų laikymąsi atsakomybę prisiimti turi ir šeima, ir mokykla, ir, žinoma, pats asmuo. Įstatymai pakankamai griežti ir negalime kaltinti kontroliuojančių institucijų, jeigu jaunieji pilnamečiai yra „solidarūs“ su nepilnamečiais ir nuperka jiems alkoholio, jau nekalbant apie suaugusius, tuo labiau tėvus.
Pasak S.Galadausko, tokios padėties neįmanoma ištaisyti įstatymais ar baudomis, o tik keičiant pačių suaugusiųjų požiūrį ir visuomenės toleranciją tokiems veiksmams.
