Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 15d. 14:21 , Atnaujinta: 2020 sausio 16d. 16:59

Operacijoje „Grigeo Klaipėda“ dalyvavęs R.Sakalauskas: jei sargas būtų žinojęs prieš tris minutes, nieko nebūtume radę

Raimondas Sakalauskas
Arno Strumilos / 15min nuotr. / Raimondas Sakalauskas

Operacijoje, kurios metu buvo rastas „Grigeo Klaipėda“ teršalus į Kuršių marias leidęs vamzdis, dalyvavęs Aplinkos ministerijos atstovas Raimondas Sakalauskas teigia, kad jos sėkmė buvo trijų minučių reikalas – jei sargas būtų žinojęs apie teisėsaugos vizitą, nieko rasti nebūtų pavykę. R.Sakalauskas tikina, kad nėra ko abejoti Klaipėdos aplinkosaugininkų skaidrumu, nes tai, ką darė „Grigeo Klaipėda“, yra nusikaltimas, kurį pastebėti nebūtų buvę taip lengva. Jis patikino, kad įmonės prezidento kalbos apie avarinį nuotekų vamzdį – nieko vertos, nes nuotekos lauk keliavo ne tokiu, o specialiu vamzdžiu.

Antikorupcijos komisijos posėdyje trečiadienį dalyvavęs Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas parlamentarams papasakojo daugiau detalių apie apsilankymą „Grigeo Klaipėda“ patalpose, kur buvo rastas specialus teršalų nuleidimo vamzdis.

Jo teigimu, dabar viešojoje erdvėje šiuo klausimu sklando daug netiesos.

„Kiek viešojoje erdvėje plaukioja ta informacija apie korupciją, apie dešimtmečius, tai yra 90 procentų netiesa“, – pabrėžė jis.

Trečiadienio posėdyje konservatorė Agnė Bilotaitė stebėjosi, kad aplinkos ministras Kęstutis Mažeika anksčiau teigė apie galimą Kuršių marių teršimą žinojęs dar prieš pusmetį. Parlamentarė teigė, jog keista, kad ministras šitiek laiko tylėjo.

R.Sakalauskas parlamentarams teigė apie terminus nieko pasakyti negalintis, nes tai – svarbi ikiteisminio tyrimo medžiaga, nuo kurios priklausys ir skaičiuojamas gamtai padarytos žalos dydis.

Kažkokių abejonių, įtarimų ar tyrimo juo labiau dėl galimų ryšių su aplinkosauga, kad galėjo žinoti ir nesiimti veiksmų, to nėra

Klaipėdos aplinkosaugininkų skaidrumu neabejoja

„Kalbant dėl pareigūnų skaidrumo, neskaidrumo, pasitikėjimo, nepasitikėjimo, tai apie tai diskutuota su Klaipėdos prokurorais, kurie gavo tą informaciją. Jie tokių klausimų nekėlė, – teigė jis. – Klausėme kelis kartus ir dabar paklausėme raštu, tai kažkokių abejonių, įtarimų ar tyrimo juo labiau dėl galimų ryšių su aplinkosauga, kad galėjo žinoti ir nesiimti veiksmų, to nėra.“

Ministerijos atstovas pridūrė, kad nereikėtų kategoriškai vertinti aplinkosaugininkų darbo, nes tai, kas vyko, nebuvo aplinkosauginis pažeidimas ar taršos leidimų sąlygų pažeidimas.

„Tai yra nusikaltimas – paslėptas, suplanuotas, gerai organizuotas“, – sakė jis.

AM atstovas teigė, kad vieši kaltinimai daro tokią pat didelę žalą aplinkosaugai kaip pati situacija su „Grigeo Klaipėda“.

Jo teigimu, be kriminalinės žvalgybos priemonių nebūtų pavykę nieko padaryti, tad Klaipėdos aplinkosaugininkų nėra kuo kaltinti.

Sargą-operatorių rado miegantį

Pasakodamas parlamentarams apie operaciją R.Sakalauskas pabrėžė, kad vienas svarbiausių dalykų buvo slaptumas.

„Operacijos sėkmė ypač priklausė nuo slaptumo. Visą tą veiklą paslėpti užtenka trijų minučių. Tai reiškia, jeigu sargas-operatorius būtų žinojęs prieš tris minutes, mes nieko nebūtume radę“, – pabrėžė jis.

Socialdemokratui Juliui Sabatauskui pastebėjus, kad patekimas į teritoriją turėjo užtrukti ilgiau nei tris minutes, ministerijos atstovas sakė, kad įrengimų operatorių-sargą pavyko rasti miegantį.

Tai yra raizgalynė vamzdžių ir paslėptas vienas vamzdis su sklende – tai yra joks ne avarinis išleistuvas.

R.Sakalausko teigimu, nusikaltimo nustatymas truko nuo vidurnakčio iki 10 dienos ryto – tiek laiko pareigūnai praleido „Grigeo Klaipėda“ patalpose.

Kalbos apie avarinį vamzdį – nieko vertos

Įmonių grupės „Grigeo“ stambiausias akcininkas Gintautas Pangonis praėjusią savaitę pareiškė, kad teršalai į marias esą tekėjo pro avarinį vamzdį, atsukant jo sklendę.

R.Sakalauskas teigė, kad tai – netiesa.

„Noriu pasakyti, kad tai nebuvo joks avarinis išleistuvas. Matyt, įmonės atstovai taip dabar deklaruoja. Įmonė neturėjo teisės ir nedeklaravo apie jokį avarinį išleistuvą. Vamzdis dabar yra tyrimo objektas ir nuo to bus skaičiuojama žala. Tai yra raizgalynė vamzdžių ir paslėptas vienas vamzdis su sklende – tai yra joks ne avarinis išleistuvas“, – pabrėžė jis.

R.Sakalauskas pabrėžė, kad nuotekų leidimas buvo tyčinis veiksmas, o vamzdis esą tam ir buvo skirtas.

„Schema labai įdomi – yra speciali siurblinukė, iš kurios tos nuotekos grąžinamos visiškai į proceso pradžią, ir nuo buvusių laikų, kai tie valymo įrenginiai buvo viso miesto, kanalu patenka į išleistuvą, kuris įsikerta į tokią vietą, kuri yra žemiau laboratorinių mėginių paėmimo vietos, bet aukščiau apskaitos taško. Tai yra – laboratoriniai tyrimai rodo gerus rezultatus, apskaita rodo visą kiekį, balansas paimamų nuotekų ir išleidžiamų visiškai sutampa procento tikslumu“, – pasakojo jis.

Teršalų paleidimo sklendė, anot jo, buvo sumontuota rūsyje buvusioje siurblinėje.

R.Sakalauskas pasakojo, kad vamzdžių raizgalynės atsekimui tikrintojams prireikė trijų valandų.

Anot ministerijos atstovo, tai buvo vamzdis, kurio pagal technologinę schemą būti neturėjo: „Jis iš viso yra nematomas (...) Tai yra po žeme užkastas plastikinis 100 milimetrų diametro vamzdelis, kuris nueina iš siurblinės į proceso pradžią, kur išeina visi kanalai su galimybe apeiti tą valymą.“

Jis svarstė, ar aplinkosaugininkai galėjo tai pastebėti, nes tam reikia labai didelio išmanymo.

Kvapų mažinimo priemonės – tik butaforija

R.Sakalauskas pasakojo, kad įmonės požiūrį į aplinkosaugą iliustruoja tai, kad ji deklaravo, jog įsigijo kvapų mažinimo sistemą, tačiau paaiškėjo, kad tai – tik butaforija.

„Kai gyventojai sukviečiami parodyti, buvo įjungiama, tik išėjus už vartų – išjungiama. Mes kai tikrinome – niekas neveikia. Praktiškai požiūris toks“, – parlamentarams pasakojo ministerijos atstovas.

Parlamentaras Rimantas Dagys teigė, jog jam keista, kodėl Klaipėdos aplinkosaugininkams nekilo jokių įtarimų vien dėl tvyrančio dvoko.

R.Sakalauskas atsakė, jog dėl to, kad „Grigeo Klaipėda“ valymo įrenginiai uždaryti, dalis kvapų problemos išsispręs. Tačiau ne dėl to, kad nevalytos nuotekos nebėra leidžiamos į Kuršių marias.

Jo teigimu, iš „Grigeo Klaipėda“ fabriko nuotekos į įrenginius keliaudavo 14 kilometrų vamzdžiu, kurio diametras – apie 1 metras, tuo metu nuotekų – gerokai mažiau, nei tilptų, todėl jais keliauja ir nemažai susikaupusių dujų. Jos būdavo išleidžiamos iš vamzdžio miesto teritorijoje.

„Tai yra patys valymo įrenginiai, kurie skleidžia kvapą. Ar jie dirba gerai, ar negerai, tos nuotekos patenka į valymo įrenginius, ar yra tas nelegalus išleistuvas, ar nėra, jie smirdi lygiai vienodai“, – sakė jis.

Trečias blogo kvapo šaltinis, pasak R.Sakalausko, yra dumblo aikštelės. Jis vylėsi, kad jos po šių įvykių bus sutvarkytos ir šis taršos šaltinis dings.

R.Sakalausko teigimu, už vieną kubinį metrą teršalų išvalymo „Grigeo Klaipėda“ „Klaipėdos vandeniui“ moka vieną eurą.

„Tai sąlyginai pigu, net keista, nes užterštumas pakankamai didelis“, – stebėjosi jis.

Jo duomenimis, įmonė išleidžia apie 1 mln. kubinių metrų per metus, tad nuotekų valymas jiems atsieis apie 1 mln. eurų.

R.Sakalausko teiginius 15min pakomentavo "Grigeo Klaipėda" atstovai.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Justina Grigaravičienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Justina Grigaravičienė

Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė teigė, kad Lietuvoje yra 119 įmonių, kurios gamybos metu susikaupusius teršalus tvarkosi pačios.

„Jas visas dabar vienu ypu patikrinti faktiškai neįmanoma“, – sakė ji.

Tačiau tai nereiškia, kad jos nebus tikrinamos. Anot viceministrės, šiomis dienomis bus parengtas planas, pagal kurį tokių įmonių patikrinimai vyks.

Pasak jos, Klaipėdos prokurorai tiria dešimties įmonių veiklą.

A.Bilotaitė teiravosi, kiek „Grigeo Klaipėda“ buvo tikrinta anksčiau ir kokie tų patikrinimų rezultatai.

J.Grigaravičienė teigė, kad ministerijai yra pateikta medžiagos apie per dešimtmetį vykusius patikrinimus. „Patikrinimų spektras buvo platus“, – teigė viceministrė.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) vadovas Vaidas Laukys teigė, kad 2015–2019 metais vyko 8 planiniai ir 8 neplaniniai „Grigeo Klaipėda“ patikrinimai.

Vaidą Laukį paliko pareigose

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika trečiadienį pranešė, kad AAD vadovas Vaidas Laukys lieka pareigose.

Ministras taip pat paskelbė, kad iš AAD atleidžiamas Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus vedėjas Andrius Kairys.

Pasak K.Mažeikos, A.Kairys prisipažino ėmęs kyšius.

„Jis pats prisipažino ėmęs kyšius. Jis prisipažino tikrinant poligrafu. Mes paprašėme, kad jis gautų teisę dirbti su slapta informacija, tada STT pateikė pažymą, kad jis nepatikimas. Tada buvo prijungtas poligrafas ir nustatyta, kad jis ėmė kyšius ir taip toliau. Ir gavo kyšius, ir ėmė kyšius“, – tvirtino K.Mažeika, kurį cituoja BNS.

Komentarai: 26

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min