Vilniaus apygardos teismas R.Žemaitaitį ketvirtadienį pripažino kaltu už kurstymą prieš žydus ir nacistinės Vokietijos nusikaltimų neigimą bei skyrė jam 5 tūkst. eurų baudą. Teismas nustatė, kad Seimo narys „viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų žydų tautybės“, neigė Holokaustą.
Politikas 15min sprendimą vadino politizuotu ir žadėjo jį skųsti apeliacinės instancijos teismui.
Opozicinių konservatorių atstovas Laurynas Kasčiūnas, klausiamas, ar opozicija imsis kokių nors iniciatyvų, kartojo, kad tai – ne galutinis teismo sprendimas, tad kamuoliukas yra valdančiųjų socialdemokratų rankose. Esą jie gali „pasakyti Žemaitaičiui viso gero ir nutraukti su juo koalicinę sutartį“. Tačiau jis neabejojo, kad ryžtingų sprendimų dėl „aušriečių“ socdemai taip ir nepriims.
Konservatorių pirmininkas taip pat užsiminė, jog opozicija neatsisako minties apie apkaltą R.Žemaitaičiui, nors kartą ji jau buvo rengta ir politikas jos išvengė pasitraukdamas iš praėjusios kadencijos Seimo pats.
15min pasidomėjo, ką apie tai sako Seimo statutas, taip pat pasiteiravo Konstitucinės Teisės ekspertų: ar ši procedūra galėtų būtų surengta vėl?
