Valdantieji kaltinti, kad naudojo buldozerinio darbo principus, neįsiklausė nei į ekspertų, nei protestus surengusių žmonių nuomonę.
Nacionalinio transliuotojo pertvarkos rėmėjai savo ruožtu tvirtino, kad pokyčiai LRT būtini, nes ši įstaiga tampa „uždaru klubu“.
„Žiūrint į LRT įstatymo projektus, neabejotinai, jie įeis į Seimo istoriją kaip neigiamas pavyzdys, atėmęs iš Seimo darbo labai svarbaus, reikalingo laiko, kuris galėjo būti skiriamas ir dar gali būti skiriamas labai svarbių problemų sprendimams“, – ketvirtadienį Seime svarstant LRT įstatymo pataisas kalbėjo opozicinių demokratų atstovė Rima Baškienė.
Anot jos, projekto svarstymas parlamente pademonstravo valdančiųjų nenorą įsiklausyti, siekti tobulesnio, visuomenę nepriešinančio įstatymo projekto.
„Dar praėjusių metų pabaigoje LRT įstatymo projektai, inicijuoti kolegų (Remigijaus) Žemaitaičio, (Ligitos) Girskienės, pademonstravo pagrindinį tikslą, o tikslas koks – generalinio LRT direktoriaus atleidimas. Slaptu balsavimu, pusės tarybos narių sprendimu. Ir jei (yra – BNS) LRT tarybos nepatvirtinta LRT metinė ataskaita, kas, beje, ir buvo pademonstruota šiomis dienomis, LRT taryba atskleidė sumąstytą pagrindinio tikslo įgyvendinimo siekį“, – kalbėjo R. Baškienė.
Anot jos, pataisos motyvuojamos būtinybe nacionalinio transliuotojo valdyseną keisti, nes būtina atsižvelgti į Valstybės kontrolės išvadas, tačiau, parlamentarė pabrėžė, kad auditoriai nenustatė esminių pažeidimų, o jos pastabos buvo skirtos LRT, Vyriausybei.
Pasak R. Baškienės, pataisoms svarstyti naudotas ir vadinamasis buldozeris, Kultūros komitete rengti nuotoliniai posėdžiai, kad būtų galima lengviau valdyti diskusiją, atmesti siūlymai prašyti Vyriausybės išvados.
„Kai kuriems asmenims buvo visiškai nesvarbu tūkstančiai, dešimtys tūkstančių susirinkusių žmonių, protestuojančių ir siūlančių sustoti, įsiklausyti“, – sakė demokratė.
„Čia pajuokaujant galima pasakyti: įnirtingai sukasi savęs kompromitavimo spiralė“, – teigė ji.
Kultūros komiteto vicepirmininkas konservatorius Vytautas Juozapaitis tvirtino, kad svarstydamas LRT įstatymo pataisas, Seimas sprendžia, „kaip Lietuva supranta visuomeninio transliuotojo vietą demokratinėje valstybėje“.
„Ar LRT yra nepriklausoma institucija, veikianti visuomenės, o ne valdžios interesams, ar tai institucija, kurios veikimo taisyklės pradedamos perrašinėti tada, kai ji tampa politiškai nepatogi? Būtent čia ir slypi šio projekto esmė“, – sakė jis.
„Visuomeninio transliuotojo nepriklausomybė nėra valdžios dovana, tai nėra politinės daugumos geranoriškumo klausimas, tai demokratinės valstybės principas“, – kalbėjo Seimo narys.
Liberalas Simonas Kairys apgailestavo, kad tiek darbo grupei, rengusiai LRT įstatymo pakeitimus, tiek juos svarsčiusiam Kultūros komitetui nepavyko depolitizuoti nacionalinio transliuotojo tarybos.
„Dėl tarybos depolitizavimo niekaip nepasistūmėjome į priekį, politinė kontrolė politinių institucijų išlieka“, – sakė jis.
„Į ką yra atsižvelgta, dėkui komitetui, kad bent jau atrankos procesas bus skaidresnis, aiškesnis, nebus taip, kad būsimus LRT tarybos narius gausime tik vokelyje, vis dėlto atrankos procedūros turės būti, nesvarbu, ar kalbame apie Bažnyčią, ar Švietimo tarybą ir panašiai“, – tvirtino politikas.
Mišrios Seimo narių grupės narys Artūras Zuokas atmetė kaltinimus, kad keičiant nacionalinio transliuotojo valdyseną siekiama jį užvaldyti.
„Noriu priminti, kad parlamentinė kontrolė nėra cenzūra, atskaitomybė nėra laisvo žodžio ribojimas“, – teigė jis.
„Nėra jokios realios grėsmės laisvam žodžiui Lietuvoje. Atskirų politikų susireikšminimas iš vienos ar kitos pusės, bandymas atkreipti į save dėmesį taip pat nėra grėsmė laisvam žodžiui“, – pridūrė Seimo narys.
A. Zuoko teigimu, sisteminiai pokyčiai LRT brendo seniai, pagrindinis jų tikslas – sustiprinti LRT tarybą.
Pasak jo, nėra normalu, kai generalinis direktorius vienasmeniškai tvirtina redakcinę politiką.
„Laisvas žodis taip pat nėra vieno direktoriaus pareigybė“, – sakė jis.
Anot Seimo nario, pagrindinė LRT problema – uždarumas.
„Per ilgą laiką LRT tapo gana uždara sistema, uždara konkurencijai, naujoms idėjoms ir naujiems kūrėjams, svarbiausia. Visuomeninis transliuotojas negali tapti uždaru klubu, nes uždarumas savaime mažina idėjų, kūrėjų įvairovę, o laisvas žodis gyvena būtent įvairovėje, konkurencijoje ir galimybėje būti išgirstam“, – kalbėjo parlamentaras.
Seimas ketvirtadienį pradėjo svarstyti LRT įstatymo pakeitimus, keičiančius nacionalinio transliuotojo valdyseną.
BNS rašė, kad iš viso projektui buvo registruota beveik pora šimtų Seimo narių, apie 15 organizacijų, piliečių ir valstybės institucijų pasiūlymų, per 40 Seimo Teisės departamento pastabų.
Svarstydamas darbo grupės parengtas LRT įstatymo pataisas, Kultūros komitetas jas gerokai pakoregavo.
Naujai suformuluotas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, pritarta naujo valdymo organo – valdybos – įsteigimui, palaikytas LRT tarybos narių skaičiaus didinimas nuo 12 iki 15, bet sutarta trumpinti tarybos narių kadenciją.
Komiteto redakcijoje nebeliko siūlymo apriboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant LRT turinį.
Anot projekto, atleisti LRT vadovą nepasibaigus kadencijai reikės dviejų trečdalių balsų transliuotojo taryboje – tiek pat, kiek yra dabar. Vis dėlto siūloma koreguoti generalinio direktoriaus atleidimo pagrindus ir leisti tarybai apsispręsti, ar dėl to balsuoti slaptame, ar atvirame balsavime. Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatytas tik atviras balsavimas.
Valdančiųjų balsais Kultūros komitetas nutarė nekeisti darbo grupės pasiūlytų LRT įstatymo pataisų įsigaliojimo terminų. Tai reiškia, kad dabartinė nacionalinio transliuotojo direktorė galėtų būti atleista pagal naują tvarką.
Būtent šią nuostatą yra sukritikavusi Venecijos komisija. Teikdama savo pastabas dar gruodžio mėnesį Seimo svarstytam LRT įstatymo pakeitimo projektui komisija nurodė, kad pataisos, keičiančios nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo tvarką, gali būti taikomos tik būsimiems vadovams.
LRT įstatymo pataisų svarstymas yra sulaukęs dalies žurnalistų ir visuomenės protestų.
